- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-03-27
- Bylos Nr.
- I-2402-662/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Alvydas Barkauskas
- Pareiškėjas
- T. N., V. S., N. D., S. D., G. N., G. S.
- Trečiasis asmuo
- E. B.
- Atsakovas
- Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos
- Advokatai
- Giedrė Zukaitė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Veslavos Ruskan, teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Alvydo Barkausko,
dalyvaujant pareiškėjams T. N., V. S., N. D., pareiškėjo T. N. atstovei advokato padėjėjai Giedrei Zukaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų T. N., S. D., G. N., N. D., V. S. ir G. S. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui E. B. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai T. N., S. D., G. N., N. D., V. S. ir G. S. skunde (b. l. 4-11) prašo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2007 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. 2007/05-4R-233 ir priimti nauja sprendimą – panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – Kultūros paveldo departamentas) direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą Nr. Į-339 „Dėl inicijavimo T. I. Obelynės sodybos (MC 30812) Kauno r. sav., Akademijos sen., Akademijos mstl., Obelynės g. 6, 8, skelbimo valstybės saugoma“; priteisti pareiškėjui G. N. 100 Lt žyminį mokestį. Pareiškėjai paaiškino, atsakovo sudaryta Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2006 m. spalio 24 d. nusprendė T. I. Obelynės sodybą, esančią adresu Obelynės g. 6, 8, Akademija, Kauno r., įrašyti į Kultūros vertybių registrą į jos 7,92 ha ploto teritoriją įtraukiant pareiškėjų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 3,8839 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Noreikiškių k.v., paskirtis - žemės ūkio) ir trečiajam suinteresuotam asmeniui E. B. priklausantį 4,0400 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Noreikiškių k.v., paskirtis - žemės ūkio). Tokiu būdu ginčo objektui buvo suteikta pradinė apsauga. Šis teisinis statusas reiškia, kad valdytojas (kultūros paveldo objekto ir kitų nekilnojamųjų daiktų, esančių objekto teritorijoje, savininkas), prieš pradėdamas atlikti tvarkybos darbus (darbus kultūros paveldui išsaugoti), kurie gali pažeisti kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes, turi apie tai raštu pranešti Kultūros paveldo departamentui (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo 9 str. 1 d.). Tuo atveju, jeigu nustatoma, kad numatomi darbai žalotų kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes, Kultūros paveldo departamentas inicijuoja minėto objekto skelbimą valstybės saugomu (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo 2 str. 34 d. ir 39 d., 9 str. 2 d.). Be to, inicijuoti objekto skelbimą valstybės saugomu galima ir tada, kai atliekant darbus aptinkama archeologinių radinių arba nekilnojamojo daikto vertingųjų savybių, arba, kai valdytojas pažeidžia įstatymo reikalavimus pranešti Kultūros paveldo departamentui apie numatomus atlikti tvarkybos darbus arba minėtus radinius (to paties įstatymo 9 str. 3 d., 4 d.). Pareiškėjai nurodo, kad jų atveju nebuvo nei vieno Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo įstatyme numatyto pagrindo, leidžiančio atsakovui priimti sprendimą dėl inicijavimo T. I. Obelynės sodybą skelbti valstybės saugoma. Atsakovo teiginiai, kad inicijuoti sodybos skelbimą valstybės saugoma jį paskatino tai, kad buvo iškirsta dalis sodo, yra nepagrįsti. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 str. 34 p., tvarkybos darbai yra kultūros paveldui išsaugoti atliekami darbai (tyrimas, remontas, avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, pritaikymas, restauravimas, atkūrimas, šių darbų planavimas ir projektavimas). Taigi akivaizdu, kad atsakovo minimas dalies sodo iškirtimas negali būti priskirtas tvarkybos darbams. Be to, Kultūros paveldo departamentas nutyli, kad dalis sunykusio sodo buvo iškirsta 2005 metais, o į Kultūros vertybių registrą T. I. Obelynės sodyba buvo įrašyta tik 2006 m. spalio 24 d. Iki minėtos datos T. I. Obelynės sodybai, taip pat ir visam pareiškėjams priklausančiam žemės sklypui, nebuvo nustatyti nekilnojamosios kultūros vertybės pradinės apsaugos reikalavimai, numatyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 str. ir taikomi į Kultūros vertybių registrą įrašytam kultūros paveldo objektui (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 str. 26 p.). Atsižvelgiant į tai, kad iki 2006 m. spalio 24 d. 3,8839 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkams nebuvo nustatyta jokių veiklos ribojimų jiems priklausančiame plote, dalies sunykusio sodo iškirtimas buvo atliktas nepažeidžiant jokių teisės aktų. Apie žemės sklype atliekamus darbus, tokius kaip sodo iškirtimas, žemės sklypo savininkai neturėjo įstatyminės pareigos pranešti Kultūros paveldo departamentui ar kitoms institucijoms. Kultūros paveldo departamento direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 23 d. įsakymas Nr. Į-339 buvo priimtas nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, tuo pažeidžiant įstatymo viršenybės principą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p., ir pareiškėjų teises bei teisėtus interesus. Pareiškėjams įsigyjant 3,8839 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), specialūs veiklos ribojimai nebuvo nustatyti, išskyrus keletą specialių naudojimo sąlygų, taip pat nebuvo įrašyta, jog sklypas patenka į Obelynės parko teritoriją ir ateityje gali būti paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Be to, daugiau kaip 75 proc. sklypo (2,9214 ha) sudaro ariama žemė (pieva), kurioje nėra jokių nekilnojamųjų kultūros vertybių, t. y. statinių, medžių, želdynų ar kitų daiktų.
Atsiliepimas
Atsakovas Kultūros paveldo departamentas pateiktame atsiliepime prašo T. N., S. D., G. N., N. D., V. S. ir G. S. skundo netenkinti (b. l. 33-36). Nurodo, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba (toliau – Taryba) 2006 m. spalio 24 akto Nr. KPD-RM-110 (toliau – Aktas) 6 punktu suteikė T. I. Obelynės sodybai nacionalinį reikšmingumo lygmenį. Pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-15 įsakymu Nr. ĮV-150, 20.1 p., nacionalinio reikšmingumo objektai yra pripažįstami reikšmingais Lietuvos visuomenei (visos valstybės teritorija) ir juos siūloma skelbti kultūros paminklais. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo 10 str. 5 d., nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektus kultūros paminklais skelbia Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nekilnojamo kultūros paveldo vertinimo taryba savo Akto 5 p. nustatė, kad želdynai yra svarbus, lemiantis reikšmingumą T. I. Obelynės sodybos vertingųjų savybių pobūdis arba derinys. To paties Akto 13.2.1 p. yra nustatyta, kad šios vertybės vertingosios savybės yra laisvas dendrologinio parko suplanavimas (2006, būklė gera, <...>); reguliarus pomologinio sodo suplanavimas (2006, būklė patenkinama, dalis sodo išnykusi<...>). Akto 6 priedo „Kompleksą sudarančio objekto duomenys“ 7 p. nustatytos tokios T. I. Obelynės sodybos kompleksą sudarančio objekto - sodo, vertingosios savybės: planavimo sprendiniai - pomologinio sodo reguliarusis išplanavimo tipas (2006, iš dalies pakitęs); želdynai ir želdiniai - vaismedžių rūšys (2006, iš dalies pakitęs <...>). Akto 5 priedo 7 p. nustatytos kompleksą sudarančio objekto - parko, vertingosios savybės: planavimo sprendiniai - dendrologinio parko tūrinės erdvinės kompozicija (2006, būklė gera <...>); takai, keliai ar jų dalys - liepų tako-alėjos trasa (2006, būklė gera <...>); dangos - tako-alėjos natūralaus grunto dangos tipas (2006, būklė gera <...>); želdynai ir želdiniai - dendrologinis parkas (2006, iš dalies pakitęs <...>), medžių ir krūmų grupės (2006, iš dalies pakitęs <...>), pavieniai medžiai ir krūmai (2006, iš dalies pakitęs <...>), liepų takas-alėja (2006, būklė gera <...>). Atsakovas pažymi, kad visuomeninės organizacijos ir piliečiai kultūros ministrą raštu informavo, kad 2005 m. balandžio mėnesį naujieji dalies Obelynės teritorijos savininkai pradėjo niokoti Obelynės parką, iškirsdami didžiąją dalį ypatingai vertingo pomologinio sodo, tuo paruošdami vietą numatomoms statyboms. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2006-05-15 ir 2006-06-01 raštuose Nr. V3-8.5-749 ir V3-8.5-953 nurodė, kad Obelynės dendrologinio rinkinio ribų plano ir individualaus reglamento sprendinių viešo svarstymo metu, visuomenė išreiškė pasipiktinimą Obelynės arboretumo teritorijoje vykdomu sodo kirtimu bei išreiškė reikalavimą išsaugoti prof. T. I. palikimą. Viešasis svarstymas įvyko 2005-04-28. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2006-10-24 posėdžio metu buvo konstatuota, kad 2005 m. iš A. I. nusipirkę dalį žemės naujieji savininkai iškirto 1 ha sodo. Todėl pareiškėjų skunde nurodytas teiginys, kad nei pareiškėjai, nei tretysis suinteresuotas asmuo nebuvo numatę ir nėra numatę atlikti jokių tvarkybos darbų, ir negali būti net mažiausios prielaidos kultūros paveldo objektų vertingųjų savybių žalojimui, neatitinka tikrovės. Atsiliepime pažymima, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius 2005-03-02 pateikė paraišką Aplinkos apsaugos ministerijos Kauno regiono departamentui specialiosioms sąlygoms detaliojo plano rengimui nustatyti, planavimo organizatorius - S. D., vienas iš pareiškėjų, planuojamos teritorijos adresas - Kauno r. sav., Akademijos sen., Ringaudų k., 188 skl., planavimo tikslas: sklypo tikslinės pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas iš žemės ūkio į kitą (sodybinio užstatymo teritorijų) ir padalijimas į 20 sklypų. Toks žemės paskirties keitimas pradėtas todėl, kad tik taip pakeitus žemės ūkio paskirtį į kitą, vadovaujantis Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašu ir jų turiniu, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, 15.1 punktu būtų galima statyti 1-3 aukštų gyvenamuosius namus ir jų priklausinius (sodybas). Tokie veiksmai vertintini kaip pasiruošimas nurodytoje teritorijoje vykdyti statybas ir jie keltų grėsmę T. I. Obelynės sodybos komplekso objekto sodo vertingosioms savybėms, o taip pat ir kito komplekso objekto - parko, vertingosioms savybėms. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai įsigijo žemės ūkio paskirties žemę ir skundžiamas Įsakymas nedraudžia ir neapriboja jų teisės naudoti nuosavybę pagal esamą paskirtį.
Tretysis suinteresuotas asmuo E. B. atsiliepime (b. l. 66-67) prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Ji paaiškino, kad pareiškėjai klaidina teismą teigdami, jog įsigijo ariamą žemę. Iki medžių kirtimo ginčo vietoje buvo pomologinis sodas, o pastaruosius trejus metus želia ilgametė žolė. Prof. T. I. gyvenamajame name, kurį paveldėjo E. B. ir jos šeima, veikia gausiai lankomas prof. T. I. memorialinis muziejus. Kadangi Obelynė, jos sodyba ir parkas, yra gyvas paminklas, jį būtina išsaugoti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjai ir pareiškėjo T. N. atstovė prašė skundą patenkinti. Jie paaiškino, kad įsigydami žemės sklypą domėjosi tikslinės žemės paskirties keitimo galimybe, bei įsitikino, kad jokie papildomi apribojimai ateityje nebus nustatyti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas nurodė, kad Kultūros paveldo departamentas veikė teisėtai.
Tretysis suinteresuotas asmuo palaikė atsakovo poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje spręstinas klausimas, ar T. N., S. D., G. N., N. D., V. S. ir G. S. gali būti laikomi suinteresuotais asmenimis ir turi reikalavimo teisę kreiptis dėl atsakovo priimto administracinio akto panaikinimo. Paaiškintina, jog teisė į teisminę gynybą yra asmens konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis). Šis konstitucinis principas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje. Įstatymas skelbia, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Siekiant apginti viešąjį interesą, kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus, į teismą gali kreiptis prokuroras, valstybės valdymo (administravimo) institucijos, įmonės įstaigos, organizacijos ir pavieniai fiziniai asmenys, kuriems įstatymai suteikia teisę tai daryti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Taigi į teismą turi būti kreipiamasi prireikus apginti suinteresuoto asmens pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymo saugomą interesą, todėl teisės kreiptis gynybos į teismą principas nėra absoliutus.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjai neįrodė teisės pažeidimo fakto, t. y. kaip Kultūros paveldo departamento 2007–08–23 įsakymo Nr. Į–339 „Dėl inicijavimo T. I. Obelynės sodybos (MC 30812) Kauno r. sav., Akademijos sen., Akademijos mstl., Obelynės g. 6, 8, skelbimo valstybės saugoma“ (b. l. 18) priėmimas pažeidžia jų teises ar įstatymo saugomus interesus. Skunde išdėstyti ir teismo posėdžio metu pareiškėjų ir jų atstovės išsakyti teiginiai, kad Kultūros paveldo departamentui nebuvo jokio pagrindo inicijuoti T. I. sodybos skelbimą valstybės saugoma, jog nei pareiškėjai, nei tretysis suinteresuotas asmuo nebuvo numatę ir nėra numatę atlikti jokių tvarkybos darbų, kad dalies sunykusio sodo iškirtimas buvo atliktas nepažeidžiant jokių teisės aktų, iš esmės susiję su anksčiau nurodyto įsakymo priėmimo teisėtumu bei procedūra ir nesusieti su konkrečių subjektinių teisių ar įstatymo saugomų interesų pažeidimu. Šiuo atveju jokių tiesioginių neigiamų juridinių pasekmių nesukelia ir Kultūros paveldo departamento 2007–09–03 įsakymas Nr. Į–351 „Dėl kultūros paveldo objekto – T. I. Obelynės sodybos (MC 30812), Kauno r. sav., Akademijos mstl., Obelynės g. 6, 8, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo“ (b. l. 20), kuriuo tik nuspręsta pradėti rengti kultūros paveldo objekto apsaugos specialųjį planą. Pareiškėjai taip pat pažymi, jog atsakovo sprendimas inicijuoti T. I. Obelynės sodybos, į kurios teritoriją buvo įtrauktas visas pareiškėjams priklausantis žemės sklypas, įskaitant didžiausią jo dalį sudarantį ariamos žemės plotą, skelbimas valstybės saugoma pažeidžia pareiškėjų teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo teisės aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, o natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, todėl jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas - tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė.
Asmens teisė į reikalavimo patenkinimą siejama su materialinio teisinio pobūdžio aplinkybėmis, pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo fakto pagrindimu bylos nagrinėjimo iš esmės procese (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Būtinybę šalims įrodyti teisės pažeidimo faktą nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normų visetas (23 straipsnis, 57 straipsnio 4 dalis). Teismo pareiga - ištirti ir įvertinti visas bylos aplinkybes, konstatuojant ar paneigiant pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovas priimdamas ginčijamą administracinį aktą nepadarė pareiškėjų teisių ar įstatymo saugomo intereso pažeidimo. Kaip jau minėta, įstatymas įpareigoja šalis pagrįsti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių nurodytą tariamą teisių pažeidimą – realius ketinimus patvirtinančių įrodymų ir dėl jų priimtų valstybės institucijose neigiamų sprendimų, kitų tai patvirtinančių įrodymų. Kadangi įrodymų, patvirtinančių pareiškėjų nurodomą teisų pažeidimą nėra, o prielaidomis sprendimo pagrindimas negalimas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57, 86, 86 straipsniai), daroma išvada, kad ginti pareiškėjų subjektines teises nėra pagrindo.
Teismas konstatuoja, kad Kultūros paveldo departamentas, priimdamas ginčijamą įsakymą, pareiškėjų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų nepažeidė – jokių tiesioginių neigiamų juridinių pasekmių pareiškėjams nesukėlė, todėl T. N., S. D., G. N., N. D., V. S. ir G. S. reikalavimas nėra teisėtas ir pagrįstas. Juridinio pagrindo, kuriuo vadovaudamiesi pareiškėjai galėtų ginti viešąjį interesą teisme, taip pat nenustatyta, todėl jų skundas atmestinas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat darytina išvada, kad Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2007–10–16 sprendimas Nr. 2007/05–4–233 yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra jokio juridinio pagrindo.
Skunde prašoma priteisti iš atsakovo pareiškėjui T. N. bylinėjimosi išlaidas – sumokėtą žyminį mokestį, t. y. 100 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, tai netenkintinas ir jo prašymas priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytais motyvais bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendė:
pareiškėjų T. N., S. D., G. N., N. D., V. S. ir G. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.