- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-14
- Bylos Nr.
- 1S-515-211/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė (pirm.), Daiva Kazlauskienė, Stasys Lemežis
- Nuteistasis
- D. M.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės, teisėjų Daivos Kazlauskienės, Stasio Lemežio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo D. M. (toliau – apeliantas), a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 14 d. nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 180 str. 2 d., 135 str. 2 d. 9 p. ir 178 str. 2 d.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės buvo subendrintos ir nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė 5 metams ir 6 mėnesiams.
Vadovaujantis LR 64 str., paskirta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė 6 metams.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. nuosprendžiu D. M. buvo nuteistas pagal LR BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. (7 nusikalstamos veikos), 178 str. 4 d., 22 str. 1 d., 178 str. 4 d.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 7, 8 dalimis ir 65 str. 1 d. 1 p., paskirtos bausmės buvo subendrintos ir nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 metams ir 3 mėnesiams.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. nuosprendis dalyje dėl paskirtų bausmių bendrinimo buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 18 d. nuosprendžiu, tačiau nuteistajam galutinė bausmė nebuvo pakeista.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi, vadovaujantis LR BK 50 str., 63 str. 1, 4, 7, 8, 9 dalimis, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 spalio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir D. M. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė 8 metams.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi D. M. buvo atleistas nuo bausmės paskirtos pagal LR BK 178 str. 4 d. (nusikalstama veika padaryta 2009 m. spalio 6-7 d.) ir nuo bausmės paskirtos pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d.
Bausmės vykdymo pradžia – 2010-06-14, bausmės vykdymo pabaiga – 2018-06-10.
1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį D. M. faktiškai atliko 2014-06-10.
Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2016-04-06 priėmė nutarimą taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi atsisakė patvirtinti minėtą nutarimą.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos teismui paduotu skundu nuteistasis D. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutartį, taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje neanalizuota visa eilė apeliantui palankių aplinkybių, į kurias buvo būtina atsižvelgti sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Apeliantas nurodo esąs įsitikinęs, kad apylinkės teismo sprendimas priimtas nepakankamai teisiškai pagrįstas bei neteisingai nustačius materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą esant sąlygoms ir įstatyminiam pagrindui jį taikyti.
Skunde taip pat nurodo, kad komisijos nutarimas priimtas nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, argumentuotas ir pagrįstas, todėl turi būti patvirtintas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų byloje negauta.
Nuteistojo D. M. skundas netenkinamas.
Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. balandžio 6 d. nutarimą taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra pagrįsta ir teisėta, ji atitinka Lietuvos Respublikos BVK 157 str. nuostatas.
LR BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.).
Taigi sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir įvertinti tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad nuteistasis 1/2 jam paskirtos bausmės atliko 2014-06-10, bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė 5 kartus, buvo baustas drausmine tvarka. Nors galiojančių nuobaudų neturi, tačiau pagrįstai pirmosios instancijos teismas vieną iš pažeidimų vertino kaip grubų, kadangi apeliantas panaudojo smurtą prieš kitą nuteistąjį. Nuteistasis D. M. bausmės atlikimo metu skatintas 4 kartus, paskutinį kartą 2015-07-03, Lygtinio paleidimo komisijoje pristatytas antrą kartą, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis.
Iš teismui pateiktos apelianto asmens bylos matyti, kad nuteistasis D. M. dalyvauja įvairiose socialinėse programose, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, laisvės atėmimo vietoje dirba, savanoriškai atlygina nusikaltimais padarytą žalą, palaiko ryšius su tėvu bei seserimis, išėjęs į laisvę taip pat ketina ieškotis darbo. Į visas šias aplinkybes pagrįstai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas ir skundžiamoje nutartyje nurodė, kad jos teigiamai charakterizuoja nuteistąjį.
Nors apeliantas skunde teigia, kad į tam tikras reikšmingas bei jam palankias aplinkybes apylinkės teismas neatsižvelgė, tačiau konkrečiau nedetalizuoja į ką būtent neatsižvelgė teismas. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, skundžiamoje nutartyje buvo įvertintos visos nuteistajam D. M. palankios aplinkybės.
Kita vertus, atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinės rizikos grupei – 69 balai (rizika praeito apelianto svarstymo metu buvo 72 balai). Pažymėtina, kad pastarasis rodiklis priklauso nuo rizikos veiksnių – kintamųjų, kurie prognozuoja nusikalstamą elgesį, nes įrodytas ryšys tarp tų veiksnių ir didesnės nusikalstamo elgesio motyvacijos. Vienu pagrindinių šių veiksnių, didinančių pakartotino nusikalstamumo riziką, laikytini ankstesni asmens teistumai. Bylos medžiaga nustatyta, kad apeliantas D. M. praeityje teistas 3 kartus, daugiausiai už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams, kai kurie nusikaltimai susiję su smurto panaudojimu kitam asmeniui. Šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę ir už labai sunkaus nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymą, nusikaltimas buvo padarytas bendrininkų grupėje (nusikaltimas buvo padarytas bendrininkų grupėje ir būtent D. M. atliko smurtinius veiksmus, t. y. sudavė nukentėjusiajai plaktu du smūgius į galvos sritį).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės apeliantui jokio teigiamo poveikio nepadarė, kadangi apeliantas pirmuoju jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu už nusikaltimo padarymą buvo nubaustas laisvės apribojimo bausme, vėlesniu nuosprendžiu jam buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Šios aplinkybės neabejotinai rodo didesnį nuteistojo polinkį nusikalsti bei pažeisti visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Be to, D. M. daromos nusikalstamos veikos sunkėjo.
Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir, kad jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. 2016 m. balandžio 1 d. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima dar ir tai, kad nuteistasis linkęs kartoti tas pačias klaidas, kadangi neįvertina ankstesnių patirčių, jis yra nekartą praradęs savikontrolę stresinėse ar konfliktinėse situacijose, kurių metu panaudojo smurtą, neigia, kad turi problemų, buvo pastebėtas jo impulsyvus elgesys bei savitvardos stygius, jo pakartotinė smurtinio elgesio rizika yra vidutinė.
Reikšminga aplinkybe šiuo atveju laikytina ir tai, kad nuteistajam buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Taigi nepaisant apeliantui parodyto pasitikėjimo, D. M. ir toliau elgėsi nusikalstamai, sąmoningai pažeidinėdamas visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Šie duomenys yra itin reikšmingi charakterizuojant jo asmenybę, elgesį iki bausmės atlikimo. Taip pat, kaip jau buvo minėta, ankstesni teistumai didina nusikalstamo elgesio vertinimo rizikos rodiklius, kuriems įstatymų leidėjas suteikia itin didelę reikšmę sprendžiant klausimą, ar asmenį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
LR BVK 157 str. 1 d. įsakmiai numatyta, jog lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, kad D. M. priklauso vidutinės rizikos grupei. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors apelianto nustatyti nusikalstamo elgesio rizikos balai svarstant jį antrą kartą sumažėjo nuo 72 iki 69, tačiau išanalizavus nuteistojo asmens byloje esančius duomenis, šiuo metu negalima teigti, jog apeliantas padarė pakankamą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.
Teisėjų kolegija teigiamai vertina tai, jog apeliantas savo elgesį keičia teigiama linkme, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, buvo skatintas, palaiko santykius su šeima, tačiau šiuo metu, įvertinus kitus aukščiau aptartus nuteistojo asmenybę ir jo gyvenimo būdą charakterizuojančius duomenis, to nepakanka, kad būtų galima daryti teigiamą išvadą dėl tolimesnio nuteistojo taisymo neizoliavus jo nuo visuomenės. Tam, kad nuteistasis būtų paleistas lygtinai, tame tarpe ir su intensyviąją priežiūra, turi būti pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog ateityje šis asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi spręsdami šį klausimą tiek Komisijos nariai, tiek vėliau teismai, atsižvelgia ne vien į nuteistojo pateiktą prašymą bei teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, tačiau įvertina visus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir kt. Nagrinėjamu atveju, įvertinus D. M. asmenybę, apylinkės teismas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą – atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti apeliantui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, bei, atsižvelgęs į aplinkybių visumą ir netaikydamas apeliantui lygtinio paleidimo, neperžengė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, baudžiamojo bei bausmių vykdymo įstatymų ribų.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartis teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti nuteistojo D. M. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., nutarė :
atmesti nuteistojo D. M. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.