Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Ernestas Šukys, rašytinio proceso tvarka priėmęs suinteresuoto asmens L. B. atskirąjį skundą civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje V. B., L. B. ir antstolis Arturas Bložė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pateiktas atskirais skundas atitinka bendrųjų procesinių dokumentų turiniui keliamus reikalavimus, kurie išvardinti CPK 111 str. 2 d. (CPK 306 str., 338 str.), todėl yra priimtinas.

Pagal CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktą sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų CPK 293 straipsnyje numatytais atvejais, teismas rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir šiuo klausimu priimtos nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia byloje dalyvaujantiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Teismas nustatė, kad antstolio Arturo Bložės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 41-3125/11 dėl 3335,40 Eur skolos išieškojimo 3 eilės išieškotojo Valstybinės ligonių kasos naudai pagal 2000-11-06 Šiaulių apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-25, vykdoma vykdomoji byla Nr. 41-3082/11 dėl 104037,59 Eur skolos išieškojimo 3 eilės išieškotojo valstybės naudai pagal 2000-11-06 Šiaulių apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-25, vykdoma vykdomoji byla Nr. 41-3344/11 dėl 1435,94 Eur skolos išieškojimo 3 eilės išieškotojo valstybės naudai pagal 2000-11- 06 Šiaulių apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 1 -25 iš skolininko V. B.. Kaip nurodė pareiškėjas, prievolė nėra įvykdyta. Išieškojimą vykdo antstolis Arturas Bložė. Kreditorius buvo informuotas, kad skolininko sutuoktinė gauna darbo užmokestį, todėl antstolis pareiškėjui pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Iš byloje esančio antstolio Arturo Bložės pasiūlymo nematyti, kad V. B. turėtų asmeninio turto, iš kurio galėtų būti vykdomas skolos išieškojimas. Kaip yra nurodyta antstolio pasiūlyme V. B. ir L. B. yra sudarę santuoką. Vedybų sutarčių registro išrašas patvirtina, kad po santuokos sudarymo suinteresuotų asmenų teisinis turto režimas nėra nustatytas pagal LR CK 3.101 str. – 3.108 str. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad suinteresuotų asmenų santuoka nėra nutraukta. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro matyti, kad skolininkas V. B. yra suimtas. Valstybės registro Nekilnojamo turto registro duomenimis skolininkas V. B. ir jo sutuoktinė nekilnojamo turto neturi.

Esant šioms aplinkybėms, įvertinus tai, kad suinteresuotas asmuo L. B. pateikė rašytinius įrodymus ir įvertinus, kad minėtos nutartis nėra nutartis, numatyta CPK 293 straipsnyje, teismas sprendžia, kad yra pagrindas sutikti su atskiruoju skundu, panaikinti skundžiamą nutartį ir šiuo klausimu priimti naują nutartį.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. CPK 3.88 str. 2 d. 5 p. numatyta, jog pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra pripažįstama bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šioje byloje sprendžiamas klausimas, kokia skolininko sutuoktinės L. B. gaunamo darbo užmokesčio dalis priklauso jos sutuoktiniui V. B.. Tai reiškia, jog vyksta ne santuokinio turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendroje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Suinteresuotas asmuo L. B. pateikė rašytinius įrodymus, jog skolininkas V. B. ir L. B. turi keturis nepilnamečius vaikus, t. y. sūnų A. B., gim. (duomenys neskelbtini), dukrą R. B., gim. (duomenys neskelbtini), dukra M. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnų V. H., gim. (duomenys neskelbtini). Nors įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją (CK 3.117 st. 1 d.), pagal kurią bendras turtas sutuoktiniams padalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 str. 4 d.), t. y. kiekvienam sutuoktiniui skiriama po ½ dalį turto, tačiau tik tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais galima nukrypti nuo šio lygių dalių principo (CK 3.117 str. 2 d., 3.118 str. 4 d.). CK 3.123 str. pateikti kriterijai, kuriais remdamasis teismas bendrą turtą sutuoktiniams gali padalyti nelygiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio straipsnio 1 dalyje pateikiamas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes, tačiau neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Vaiko interesai yra vienas iš teisinių gėrių, kurį gindamas teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Todėl atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus bei atsižvelgiant į tai, kad iš skolininko sutuoktinė iš gaunamo darbo užmokesčio turi pareigą išlaikyti su skolininku turimus jų keturis nepilnamečius vaikus, nes tėvai privalo išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 str. 1 d.) ir šios pareigos atsisakyti negalima, o pats skolininkas yra suimtas, ir kaip teigia suinteresuotas asmuo prie vaikų iš laikymo neprisideda, kito nekilnojamo ar vertingo turto neturi, taip pat atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningo principus, naujus pateiktus rašytinius įrodymus, suinteresuoto asmens atskirasis skundas tenkintinas ir nustatytina, kad skolininkui V. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/5 dalis jo sutuoktinės L. B. gaunamų pajamų (CK 3.88 str. 1d. 5 p.; CPK 667 str. 2 d.).

Pagal CK 3.88 str. 1 d. vienas iš kriterijų vieno sutuoktinio gaunamas pajamas pripažinti bendru turtu yra gaunamų pajamų pobūdis ar pagrindas. Tikslinės paskirties išmokos dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, neturtinės žalos atlyginimas, vieno sutuoktinio gauta tikslinė materialinė parama negali būti pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl tokias pajamas L. B. gaunant ateityje, jos išliks L. B. asmenine nuosavybe.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalimi ir 344 straipsnio 2 dalies 1 punktu

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti 2016 m. spalio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2VP-10398-1031/2016, ir priimti naują nutartį - pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti iš dalies.

Nustatyti skolininko V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir pripažinti, kad skolininkui V. B. priklauso 1/5 (viena penktoji) dalis visų sutuoktinės L. B. pajamų, kurias ji gauna arba ateityje gaus, išskyrus tikslinės paskirties išmokas dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, neturtinės žalos atlyginimą, gautą tikslinę materialinę paramą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Šiaulių apylinkės teismą.