Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-12-09 · Civilinė byla Nr. 2A-2362-262/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-09
Bylos Nr.
2A-2362-262/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
Teisėjai
Andrius Verikas, Eglė Surgailienė, Ona Gasiulytė
Ieškovas
J. M.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinės bylos numeris 2A-2362-262/2015
Teisminio proceso numeris 2-68-3-27685-2014-4
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 3.3.1.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Surgailienės ir Andriaus Veriko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės J. M. apeliacinį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl statybos leidimo galiojimo panaikinimo (tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. T. ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė pareiškė teisme ieškinį, prašydama panaikinti 2014 m. liepos 15 d. statybos leidimo

(toliau – ir ginčo leidimas) galiojimą. Paaiškino, jog ginčo leidimas buvo išduotas trečiajam asmeniui D. T. dvibučio gyvenamojo namo adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, statybai vykdyti. Ieškovės nuomone, ginčo leidimas yra neteisėtas, nes buvo pažeista jo išdavimo procedūra. Ginčo leidimas negalėjo būti išduotas, nes vykdomų statybos darbų atžvilgiu 2014 m. liepos 11 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Šis aktas buvo nedelsiant įregistruotas informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Atsakovė yra šios informacinės sistemos naudotoja. Todėl, prieš išduodama ginčo leidimą, privalėjo išsiaiškinti, ar nėra surašytas savavališkos statybos aktas.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutiko su ieškiniu. Atsikirtinėjo dviem argumentais. Pirma, atsakovė iki ginčo leidimo išdavimo nebuvo gavusi informacijos, jog yra surašytas savavališkos statybos aktas. Antra, buvo pašalinti savavališkos statybos padariniai, užfiksuoti 2014 m. liepos 11 d., ir leista tęsti sustabdytą statybą. Atsakovės vertinimu, galima daryti prielaidą, jog statybos darbai yra vykdomi, laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl nėra aišku, kokios ieškovės teisės ar kokie teisėti interesai yra pažeidžiami, galiojant ginčo leidimui. Ieškovė neįrodė, kad ji turi reikalavimo teisę ginčyti statybą leidžiantį dokumentą.

Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė atmesti ieškinį. Akcentavo du aspektus. Pirma, ginčo leidimas buvo išduotas teisėtai. Antra, ieškovės reikalavimas nėra susijęs su jos teisių ir įstatymų saugomų interesų gynimu. Ieškovės reikalavimo patenkinimas niekaip negali apginti jos teisių.

Trečiasis asmuo D. T. prašė atmesti ieškinį. Pateikė iš esmės tuos pačius argumentus, kokius teikė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 18 d. sprendimu atmetė ieškinį. Pirmosios instancijos teismas, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, jog atsakovė 2013 m. rugpjūčio 12 d. išdavė D. T. leidimą dviejų butų pastatui adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, statyti. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2014 m. liepos 11 d. surašė D. T. savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atsakovė 2014 m. liepos 11 d. raštu buvo informuota apie savavališkos statybos akto surašymą. D. T. tą pačią dieną buvo išsiųsti savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas. Trečiajam asmeniui nebuvo įteikti šie dokumentai. Jis nedalyvavo, surašant savavališkos statybos aktą. Todėl spaudoje 2014 m. rugpjūčio 20 d. buvo paskelbtas pranešimas apie savavališkos statybos akto surašymą ir privalomąjį nurodymą. Atsakovė 2014 m. liepos 15 d. išdavė D. T. ginčo leidimą. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija konstatavo, jog ginčo leidimas yra išduotas teisėtai, savavališkos statybos padariniai yra pašalinti, gavus naują leidimą, ir išdavė leidimą tęsti sustabdytą statybą.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, techniniai nesklandumai nulėmė, jog atsakovei nebuvo prieinama informacija apie surašytą savavališkos statybos aktą. Ginčo leidimas buvo išduotas, nesumokėjus įmokos už savavališkos statybos įteisinimą. Bet tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo D. T. ginčo leidimo išdavimo momentu nebuvo informuoti, jog yra surašytas savavališkos statybos aktas. Teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo leidimas buvo išduotas, pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Ieškovės nurodytos aplinkybės nelaikytinos pažeidimais, suteikiančiais pagrindą naikinti ginčo leidimo galiojimą. Statybą leidžiančio dokumento išdavimas neturėjo įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms, jį išdavus, nebuvo pažeisti ieškovės interesai.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimu, pareiškė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti ieškinį – panaikinti ginčo leidimo galiojimą.

Ieškovės apeliacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:

pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovei dėl techninių nesklandumų nebuvo

prieinama informacija apie surašytą savavališkos statybos aktą, yra klaidinga. Atsakovei turėjo būti žinoma ši informacija, jai buvo sudarytos galimybės susipažinti su tokia informacija;

pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo leidimas buvo išduotas, nepažeidžiant

teisės aktų reikalavimų, yra nepagrįsta. Ginčo leidimas negalėjo būti išduotas, nes, pirma, buvo surašytas savavališkos statybos aktas, antra, nebuvo sumokėta įmoka už savavališkos statybos įteisinimą;

ieškovės suinteresuotumas ginčo leidimo galiojimo panaikinimu yra grindžiamas

Santariškių šiaurinės dalies detaliojo plano reikalavimų laikymųsi.

Atsiliepimas

Atsakovė prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Jos atsiliepimas į apeliacinį skundą yra grindžiamas šiais argumentais:

pirmosios instancijos teismas, priešingai negu nurodo ieškovė, pagrįstai konstatavo, jog

techniniai nesklandumai nulėmė, kad atsakovei nebuvo prieinama informacija apie surašytą savavališkos statybos aktą. Prieš išduodant ginčo leidimą, buvo patikrinti informacinės sistemos „Infostatyba“ duomenys ir nenustatyta, jog yra surašytas savavališkos statybos aktas;

pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos

inspekcijos 2014 m. rugsėjo 3 d. aktu ir pripažino, kad ginčo leidimas buvo išduotas teisėtai. Atsakovei nebuvo prieinama informacija ir apie įmokos už savavališkos statybos įteisinimą (ne)sumokėjimą;

pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčo leidimo išdavimas neturėjo

įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms. Ieškovės apeliacinis skundas yra grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Trečiojo asmens vertinimu, skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Palaiko argumentus, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teisme.

Trečiasis asmuo D. T. prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Jo atsiliepimas į apeliacinį skundą yra grindžiamas šiais argumentais:

priešingai negu nurodo ieškovė, išduodant ginčo leidimą, nebuvo pažeistos privalomosios

jo išdavimo procedūros. Kompetentinga institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija – patikrino ginčo leidimą ir patvirtino, jog jis išduotas teisėtai;

pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčo leidimo išdavimas neturėjo

įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms, jį išdavus, nebuvo pažeisti ieškovės interesai. Ieškovė nenurodo, kokios jos subjektinės teisės ar kokie teisėti interesai yra pažeidžiami. Vien nuoroda į Santariškių rajono šiaurinės dalies detalųjį planą nepatvirtina jos teisių pažeidimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės apeliaciniu skundu, be to, neegzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos

Apeliantė pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl jos apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus Civilinio proceso kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis (Civilinio proceso kodekso 321 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (Civilinio proceso kodekso 322 straipsnis). Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas turi diskrecijos teisę spręsti, kokia – rašytinio ar žodinio proceso – tvarka nagrinėti apeliacinį skundą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra būtinas žodinis ieškovės apeliacinio skundo nagrinėjimas. Ieškovės argumentai, kuriais ji apeliuoja į skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, yra aiškūs. Kiti bylos dalyviai, savo ruožtu, aiškiai suformulavo argumentus, kuriais grindžiamas jų nesutikimas su ieškovės apeliaciniu skundu. Apeliacijos paskirčiai įgyvendinti – skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti – yra pakankamas rašytinis apeliacinio skundo nagrinėjimas. Todėl tokia – rašytinio proceso – tvarka ir nagrinėjamas ieškovės apeliacinis skundas.

Dėl naujų įrodymų

Apeliantė pateikė apeliacinės instancijos teismui faktinius duomenis, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme. Prašo priimti naujai teikiamus faktinius duomenis. Civilinio proceso kodekso 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimtus naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegijos vertinimu, naujų faktinių duomenų teikimas – apeliantės reakcija į bylos išsprendimo rezultatą. Akivaizdu, jog šie faktiniai duomenys galėjo būti parengti ir pateikti pirmosios instancijos teisme. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės naujai teikiamus faktinius duomenis (Civilinio proceso kodekso 314 straipsnis).

Dėl bylos esmės

Apeliantė pareiškė teisme ieškinį, prašydama panaikinti 2014 m. liepos 15 d. leidimo, išduoto dvibučiam gyvenamajam namui adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, statyti (toliau – ir ginčo leidimas), galiojimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė apeliantės ieškinį. Ieškinio atmetimas grindžiamas dviem motyvais: pirma, apeliantė neįrodė, jog ginčo leidimas buvo išduotas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus; antra, ginčo leidimo išdavimas, kaip toks, nepažeidė apeliantės teisių ir / ar teisėtų interesų. Apeliantė nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2014 m. liepos 11 d. surašė savavališkos statybos aktą dėl trečiojo asmens D. T. vykdomos statinio – dvibučio gyvenamojo namo – statybos ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Trečiasis asmuo, naudodamasis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“, 2014 m. liepos 13 d. pateikė pakartotinį prašymą statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Šis prašymas buvo registruotas 2014 m. liepos 14 d. Kaip nustatyta, atsakovė 2015 m. liepos 15 d. išdavė trečiajam asmeniui statybą leidžiantį dokumentą. Statybos įstatymo 23 straipsnio 23 dalies 1 punkte, be kita ko, nustatyta, jog statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, jeigu iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos yra gauta informacija, kad žemės sklype, dėl kurio prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, yra nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti. Atsakovė pirmosios instancijos teisme atsikirtinėjo, jog ji, išduodama ginčo leidimą, neturėjo informacijos, kad trečiojo asmens vykdomos statybos atžvilgiu yra surašytas savavališkos statybos aktas. Pirmosios instancijos teismas laikė šį atsakovės atsikirtimą pagrįstu. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog techniniai nesklandumai nulėmė, kad atsakovei nebuvo prieinama informacija apie surašytą savavališkos statybos aktą. Teigia, jog atsakovei turėjo būti žinoma ši informacija, jai buvo sudarytos galimybės susipažinti su tokia informacija. Šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji 2014 m. liepos 14 d., tai yra iki buvo išduotas ginčo leidimas, naudodamasi informacine sistema „Infostatyba“, keliais skirtingais parametrais patikrino, ar trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuriame jis vykdė statybą, yra nustatytas savavališkos statybos faktas. Atlikus šią patikrą, nebuvo nustatytas savavališkos statybos faktas. Priešingai negu nurodo apeliantė, patikra buvo atlikta tokiais parametrais, pagal kuriuos galima aiškiai identifikuoti, jog buvo patikrintas būtent trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kuriame vykdoma dvibučio gyvenamojo namo statyba (žemės sklypo kadastro numeris, statybos adresas ir trečiojo asmens, kaip statytojo, kodas). Apeliantė pirmosios instancijos teisme pateikė faktinius duomenis – antstolio 2014 m. spalio 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, patvirtinančius, jog informacinėje sistemoje „Infostatyba“ 2014 m. liepos 11 d. buvo registruotas savavališkos statybos aktas, surašytas trečiojo asmens vykdomos statybos atžvilgiu. Bet šie faktiniai duomenys nėra pakankami atsakovės atsikirtimui ir jį pagrindžiantiems įrodymams paneigti. Informacija, kurią patvirtina apeliantės pateikti faktiniai duomenys, buvo gauta, naudojantis išorine prieiga prie informacinės sistemos „Infostatyba“. Atsakovė pagal pareigas naudojasi kitokia prieiga prie šios informacinės sistemos. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kuri yra informacinės sistemos „Infostatyba“ tvarkytoja, pripažįsta tokios faktinės situacijos (skirtingo, priklausomai nuo prieigos, informacijos matomumo) susidarymo galimybę. Atsakovė tik 2014 m. liepos 16 d. gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2014 m. liepos 11 d. pranešimą ir savavališkos statybos akto kopiją. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, jog, priešingai negu nurodo apeliantė, atsakovė, išduodama ginčo leidimą, objektyviai negalėjo žinoti, kad trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuriame vykdoma dvibučio gyvenamojo namo statyba, yra nustatytas savavališkos statybos faktas. Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog, išduodant ginčo leidimą, buvo pažeistas Statybos įstatymo 23 straipsnio 23 dalies 1 punktas.

Statybos techninio reglamento STR 1.07.01.2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 53 punkte numatyta, jog tais atvejais, kai dėl statinio statybos buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, statytojas, norėdamas įteisinti šio statinio statybą (gauti statybą leidžiantį dokumentą), privalo sumokėti Statybos įstatyme nurodyto dydžio įmoką už savavališkos statybos įteisinimą. Apeliantė remiasi įmokos nesumokėjimo faktu, įrodinėdama, kad ginčo leidimas buvo išduotas neteisėtai. Trečiasis asmuo nedalyvavo, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai surašant savavališkos statybos aktą. Trečiajam asmeniui nebuvo nustatyta tvarka įteikti savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Todėl respublikinėje spaudoje 2014 m. rugpjūčio 20 d. buvo paskelbtas pranešimas apie savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą. Vadinasi, trečiasis asmuo prašymo išduoti ginčo leidimą teikimo momentu nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jo vykdomos statybos atžvilgiu yra surašytas savavališkos statybos aktas. Kartu jis nežinojo ir negalėjo žinoti, kad turi būti sumokėta įmoka už savavališkos statybos įteisinimą. Šios aplinkybės nežinojo bei negalėjo žinoti ir atsakovė, kuriai, kaip nustatyta, nebuvo ir negalėjo būti žinomas savavališkos statybos faktas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įmokos už savavališkos statybos įteisinimą nesumokėjimas, kurį nulėmė objektyvios, nuo statytojo valios nepriklausančios priežastys, nesudaro pagrindo pripažinti, jog ginčo leidimas buvo išduotas neteisėtai.

Trečiasis asmuo pašalino savavališkos statybos padarinius. Šią aplinkybę, be kitų įrodymų, patvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, kuri pagal pareigas įgyvendina valstybės valdžią statybų priežiūros srityje (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalis), 2014 m. rugsėjo 22 d. sustabdytos statybos patikrinimo aktas. Be to, ši inspekcija pagal jai suteiktą kompetenciją (Statybos įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 1 punktas) 2014 m. rugsėjo 3 d. patikrinimo aktu pripažino, jog ginčo leidimas buvo išduotas teisėtai.

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai negu nurodo apeliantė, pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo naikinti ginčo leidimą.

Apeliacinės instancijos teismas, nors ir nepakis apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatas, pasisako ir apeliantės materialinio teisinio suinteresuotumo klausimu. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suinteresuotumas – savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2003; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).

Apeliantė pirmosios instancijos teisme, siekdama įrodyti savo teisinį suinteresuotumą ginčo leidimo galiojimo panaikinimu, rėmėsi argumentu, kad statybos darbai, kuriems vykdyti yra išduotas ginčo leidimas, nulėmė jai priklausančio gyvenamojo namo būklės pablogėjimą. Pirmosios instancijos teismas atmetė šį apeliantės argumentą, nes jis, teismo vertinimu, yra nepagrįstas. Ieškovė savo skundu neapeliuoja į šią pirmosios instancijos teismo išvadą. Ji, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, išdavus ginčo leidimą, nebuvo pažeistos jos subjektinės teisės ir / ar įstatymo saugomi interesai, nurodo, kad jos teisinis suinteresuotumas ginčo leidimo galiojimo panaikinimu yra grindžiamas Santariškių šiaurinės dalies detaliojo plano reikalavimų laikymųsi. Atsakovė pagrįstai atsikerta, jog toks argumentas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teisme. Vadinasi, šiuo argumentu negalėjo būti grindžiamas apeliantės skundas (Civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 2 dalis). Be to, pritartina trečiajam asmeniui D. T., jog nuoroda į Santariškių šiaurinės dalies detalųjį planą ir jo reikalavimus nėra pakankama apeliantės teisiniam suinteresuotumui ginčo leidimo galiojimo panaikinimu pagrįsti.

Statybą leidžiantis dokumentas, jeigu jis yra privalomas, yra būtina sąlyga statybos darbams vykdyti (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Bet statybą leidžiančio dokumento išdavimas pats savaime nesukelia ir negali sukelti pasekmių, kurias pirmosios instancijos teisme įrodinėjo apeliantė. Jeigu ir pasitvirtintų aplinkybės dėl trečiojo asmens vykdomų statybos darbų įtakos apeliantei priklausančio gyvenamojo namo būklei, ji turėtų teisę kitais įstatymo numatytais būdais siekti savo galimai pažeistų subjektinių teisių gynybos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantė neįrodė, kad, išdavus ginčo leidimą, buvo pažeistos jos subjektinės teisės ir / ar teisėti interesai. Apeliantė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčo leidimo galiojimo panaikinimu. Kitaip tariant, apeliantė neturi materialinės subjektinės teisės reikalauti panaikinti ginčo leidimo galiojimą. Tokios teisės neturėjimas sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškinį (Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalis).

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą. Todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliantė pralaimėjo ginčą apeliacinės instancijos teisme. Todėl ji neįgijo procesinės teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų šiame bylos etape, atlyginimą. Tokią procesinę teisę įgijo atsakovė ir tretieji asmenys, veikę atsakovės pusėje (Civilinio proceso kodekso 47 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Atsakovė ir trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog šios bylos apeliaciniame procese patyrė bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo D. T., savo ruožtu, pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog šiame bylos etape patyrė 1 086,37 Eur išlaidas už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prašo priteisti šių išlaidų atlyginimą.

Byla nėra labai sudėtinga, šios bylos procese nebuvo sprendžiami nauji teisės klausimai, atsiliepimui į apeliacinį skundą parengti nereikėjo ypatingų teisinių žinių, advokatas, parengęs atsiliepimą į apeliacinį skundą, atstovavo trečiojo asmens interesams ir pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ir atsižvelgdamas į Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalį, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų (advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. rašto Nr. 141 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 2, 7 ir 8.11 punktus, priteisia trečiajam asmeniui iš apeliantės 800 Eur išlaidų už advokato pagalbą atlyginimą.

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos, nes jos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

atmesti J. M. apeliacinį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti D. T. iš J. M. 800 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjai Ona GasiulytėEglė SurgailienėAndrius Verikas