Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-04-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-8-417-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-25
Bylos Nr.
1A-8-417-2014
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00106-2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eduardas Maškevičius (pirm.), Dalius Jocys, Remigijus Preikšaitis
Nuteistasis
O. J., V. K.
Kaltinamasis
M. P.
Nukentėjusysis
D. L.
Advokatai
Algimantas Jucys
Kategorijos

Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-8-417/2014

Teisėja Kristina Baškienė Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00106-2012-Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.7.; 1.1.7.2.6.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.13.; 1.1.9.6.; 1.2.22.1.; 1.2.23.1.; 1.2.23.2.;1.2.23.3.; 1.2.26.2.1.; 2.1.3.1.; 2.3.6.

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teisėjų Daliaus Jocio, Remigijaus Preikšaičio,sekretoriaujant Jolantai Kližentytei, Jurgitai Dilienei,dalyvaujant prokurorui Romui Jasevičiui,gynėjams Algirdui Plataunai, Aivarui Surbliui, A. J.,nuteistiesiems O. J. (O. J.), V. K. (V. K.), išteisintajam M. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų O. J., V. K. gynėjo advokato Algimanto Jucio ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro Ruslano Ušinsko apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

O. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirtas laisvės atėmimas devyneriems metams;

pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyneriems metams ir trims mėnesiams, atliekant ją pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas O. J. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. liepos 25 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Žemesnės instancijos teismas

Nuteistasis O. J. išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

V. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas laisvės atėmimas penkiems mėnesiams;

pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirtas penkiolikos parų areštas;

pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir devyniems mėnesiams, atliekant ją pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas V. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. liepos 25 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuteistasis V. K. išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje. Išteisintas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti šių nusikaltimų požymių.

Kaltinamasis M. P. išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Procesas dėl nukentėjusiojo D. L. nuteistajam V. K. pareikšto 10080 Lt civilinio ieškinio nutrauktas, nuteistajam V. K. atlyginus padarytą žalą.

Procesas dėl civilinių ieškovų Valstybinės ligonių kasos nuteistajam V. K. pareikšto 492,41 Lt civilinio ieškinio ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus nuteistajam V. K. pareikšto 1313,82 Lt civilinio ieškinio nutrauktas, V. K. atlyginus padarytą žalą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

O. J. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti bei neteisėtai neturėdamas leidimo laikė šaudmenis:

laikotarpiu nuo nenustatytos dienos iki 2012 m. liepos 25 d. neteisėtai laikė paslėpęs už nuotekų vamzdžio apdailos prie savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), didelį kiekį – 47,808 g – narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 3,402 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 14,094 g psichotropinės medžiagos – MDMA, o 9,483 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos – neteisėtai laikė bute (duomenys neskelbtini), kol 2012 m. liepos 25 d. 12.15 val. jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, O. J. laikotarpiu nuo nenustatytos dienos iki 2012 m. liepos 25 d. namuose (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, revolverio „ME 38 Compact-G“ būgnelio kamerose laikė tris (3) vnt. guminių šratų, o ant viršaus 3 vnt. 9 mm kalibro garsinių revolverio šovinių, t. y. laikė tris savadarbius neunitarinius šaudmenis, kurių iššautų šratų kinetinė energija yra ne mažiau kaip 19,7 J ir viršija šaudmenų, skirtų „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, keliamus energetinius reikalavimus; šiuos šaudmenis, kol 2012 m. liepos 25 d. 12.15 val. kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.

O. J. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai įgijo psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti ir jas platino, t. y. iki 2012 m. birželio 20 d., tiksli data nenustatyta, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, nenustatytoje vietoje, neteisėtai iš V. K. įgijo ne mažiau kaip 0,224 g psichotropinės medžiagos – MDMA, kurią neteisėtai 2012 m. birželio 20 d., apie 19.20 val., prie Debreceno g. 23 namo, Klaipėdoje, perdavė M. P.. Taip O. J. neteisėtai platino psichotropines medžiagas.

V. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip platinti, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė šaudmenis.

Laikotarpiu nuo nenustatytos dienos iki 2012 m. liepos 25 d. savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), laikė nedidelį kiekį – 2,3 g – narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kol 2012 m. liepos 25 d. 11.40 val. kratos metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, V. K. 2012 m. liepos 8 d., apie 20.20 val., bare „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), lauko kavinėje, kitų asmenų akivaizdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, kilusio konflikto su baro darbuotoja E. P. metu, iš chuliganiškų paskatų apipylė ją alumi. Tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, pastūmė į pagalbą atvykusį R. J. individualios įmonės „Argus“ apsaugos darbuotoją D. L., po to iš turimų ginklų – revolverių „KoraBrno“ Nr. 628567 ir „ME 38 Compact-G“, sunaikintu numeriu paleido apie tris šūvius, iš kurių vienas pataikė nukentėjusiajam D. L. į pilvą, padarydamas šautinį nekiaurinį pilvo priekinės sienos sužalojimą, o kitas – į nugarą, padarydamas šautinį paviršinį nugaros sužalojimą. Tokiais savo įžūliais veiksmais V. K. nežymiai sutrikdė D. L. sveikatą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Taip pat V. K. laikotarpiu nuo nenustatytos dienos iki 2012 m. liepos 25 d. savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo laikė 32 vienetus 5,6 kalibro šaudmenų, skirtų B, C kategorijos šaunamiesiems ginklams, kuriuos 2012 m. liepos 25 d. 11.40 val. kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

V. K. buvo kaltinamas ir tuo, kad neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, ir ją platino, t. y. iki 2012 m. birželio 20 d., tiksli data nenustatyta, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, neteisėtai, nenustatytomis aplinkybėmis įgijo psichotropinės medžiagos – ne mažiau kaip 0,224 g MDMA, kurią neteisėtai iki 2012 m. birželio 20 d., tikslesnis laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, tolimesniam platinimui perdavė O. J..

V. K. buvo kaltinamas dar ir tuo, kad neteisėtai įgijo didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir jas platino, t. y. iki 2012 m. liepos 25 d., tiksli data nenustatyta, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo didelį kiekį – ne mažiau kaip 57,291 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 3,402 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 14,094 g psichotropinės medžiagos – MDMA, 2,3 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurių dalį – ne mažiau kaip 57,291 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 3,402 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 14,094 g psichotropinės medžiagos – MDMA, iki 2012 m. liepos 25 d., tikslesnis laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, tolimesniam platinimui perdavė O. J., o kitą dalį – 2,3 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių – neteisėtai iki 2012 m. liepos 25 d. laikė namuose (duomenys neskelbtini), kol 2012 m. liepos 25 d. 11.40 val. kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

V. K. buvo kaltinamas ir tuo, kad neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir fizinio asmens dokumentą, t. y. iki 2012 m. liepos 25 d., tiksli data nenustatyta, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – banko NORDEA mokėjimo kortelę Maestro Nr. 6766 5725 3090 3912, išduotą F. S. (F. S.), bei fizinio asmens dokumentą – asmens tapatybės kortelę Nr. 11585500, išduotą V. S., kuriuos iki 2012 m. liepos 25 d. neteisėtai laikė namuose (duomenys neskelbtini), kol 2012 m. liepos 25 d. 11.40 va. kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.

M. P. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno psichotropinę medžiagą neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip platinti:

2012 m. birželio 20 d., apie 19.20 val., prie Debreceno g. 23 namo, Klaipėdoje, neturėdamas tikslo parduoti ir kitaip platinti, neteisėtai iš O. J. įgijo 0,224 g psichotropinės medžiagos MDMA, kurią neteisėtai įsidėjęs į automobilio „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio pusės priekinių durelių dėtuvę laikė ir atgabeno iki Šilutės pl. 35, Klaipėda, kur buvo sulaikytas, po to 2012 m. birželio 20 d., apie 19.40 val., automobilio apžiūros metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šalies argumentai

V. K. gynėjas Algimantas Jucys pateiktame apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio dalį, kurioje V. K. pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad teismas vadovavosi V. K. parodymais, kratos protokolu, Kriminalistinių tyrimų biuro specialistų išvada; liudytojo D. R. parodymais. Gynėjo manymu, teismas, pasiremdamas šio liudytojo parodymais, ne visiškai rėmėsi šio liudytojo pasakojimu apie įvykį. Todėl tik dalies jo parodymų panaudojimas visiškai iškraipo tikrąjį vaizdą ir prieštarauja teismo išvadai dėl V. K. kaltumo dėl šios veikos. Gynėjo teigimu, liudytojas D. R. nurodė, kad jis matė karinę atributiką, tačiau visos jos neapžiūrėjo. Į advokato klausimus liudytojas konkrečiai atsakė, kad šaudmenys galėjo priklausyti tam asmeniui, kuriam ir priklausė karinė amunicija. Šie parodymai liudytojo turėjo būti užfiksuoti ir teismo posėdžio protokole, ir garso įraše. Vadinasi, V. K., matydamas pareigūno amuniciją, turėjo realų pagrindą taip pat manyti, kad ir šaudmenys laikomi legaliai pareigūno, turinčio teisę tai daryti. Gynėjo įsitikinimu, šiuo atveju V. K. būtų galima apkaltinti tik nepranešimu apie tai, kad jis pastebėjo kitą asmenį, laikantį šaudmenis. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu šios aplinkybės ir ši versija tikrinama nebuvo. Šios aplinkybės neištirtos, tikrasis šaudmenų savininkas neieškotas.

Gynėjas taip pat nurodo, jog teismo padarytos išvados dėl perteklinio kaltinimo taip pat prieštarauja V. K. nuteisimui pagal aptariamą veiką. Kaltinamajame akte nėra jokių šaudmenų įsigijimo fakto pagrindimo tyrimo duomenimis, šis faktas paprasčiausiai preziumuojamas remiantis šaudmenų radimo kaltinamojo V. K. gyvenamojoje vietoje faktu. Nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, kur V. K. padarė tiesiogine tyčia: atsitiktinai pas jį pakliuvusius šaudmenis jis laikė žinodamas, kad juos laikyti draudžiama dėl šaudmenų keliamo pavojaus ir norėjo taip veikti. Todėl, gynėjo įsitikinimu, teismas pats sau prieštarauja: šoviniai priklausė kitam asmeniui, namas nuteistajam nepriklausė. Jam taip pat nepriklausė ir name buvę baldai bei kiti užsilikę daiktai. Mano, kad teismas taip ir privalėjo tai vertinti.

Nuteistojo V. K. gynėjas pažymi ir tai, jog V. K. charakterizuojamas tik teigiamai, ankščiau neteistas, užsiėmė darbine veikla. Teisme iš dalies prisipažino kaltu, nes kai kurių kaltinime inkriminuojamų veikų nepadarė, savanoriškai atlygino visą padarytą žalą, civilinius ieškinius padengė visiškai. Teigia, kad V. K. gyvena šeimoje ir su artimaisiais palaiko glaudžius ryšius, turi du mažamečius vaikus, atsiprašė ir susitaikė su nukentėjusiuoju. Be to, dar prieš kratos atlikimą V. K. savanoriškai bendradarbiavo su pareigūnais.

Pažymi ir tai, kad šaudmenys, surasti V. K. gyvenamojoje vietoje, daugiausiai yra naudojami sportiniam šaudymui. V. K. panaudoti jų negalėjo, nes tokio ginklo neturėjo. Visos šios aplinkybės, gynėjo manymu, rodo, kad laikas, kurį V. K. atliko suėmimo vietose, visiškai atliko savo, kaip bausmės, vaidmenį. Visos šios aplinkybės taip pat nurodo ir ne vieną lengvinančią aplinkybę. Tačiau apylinkės teismas šioje byloje V. K. skirtos bausmės neindividualizavo, nepagrindė laisvės atėmimo bausmės paskyrimo ir paskirtam laikui.

Nuteistasis O. J. pateiktame apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-08-30 nuosprendį ir jo nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį bei grąžinti konfiskuotus 5851 Lt, o pagal BK 253 straipsnio 1 dalį išteisinti, nesant veiksmuose šio nusikaltimo požymių. Nurodo, kad dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino tik iš dalies ir paaiškino apie kanapių dervos įsigijimą. Taip pat apie aplinkybes, kaip galėjo atsirasti jo piršto antspaudai ant koridoriuje rastų maišų su narkotikais, kurie jam nepriklausė.

Apeliantas pažymi, jog teismo metu apžiūrėjus šiuos maišus kaip daiktinius įrodymus buvo nustatyta, kad vienas maišas yra tamsiai žalios spalvos, o kitas šviesiai žalios spalvos. Tokios faktinės aplinkybės, anot nuteistojo O. J., kelia rimtų abejonių specialistų išvadomis, kaip patikimais įrodymais, nes būtent iš esmės šių specialistų išvadomis ir buvo grindžiama kaltė pagal BK 260 str. 2 d.

Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad buvo kaltinamas, jog narkotines ir psichotropines medžiagas įgijo iš V. K. ir tai laikė esmine kaltinimo aplinkybe, tad ir ruošėsi gynybai nuo tokio kaltinimo. Tačiau teismo metu kaltinimas buvo pakeistas iš esmės skirtingomis aplinkybėmis ir, apelianto teigimu, jam apie tai nebuvo pranešta, todėl mano, jog buvo pažeistas kertinis baudžiamojo proceso įstatymo principas – kaltinamojo teisė į gynybą. Taip pat buvo nuspręsta konfiskuoti kratos metu paimtus 5851 Lt, kadangi, apylinkės teismo nuomone, jis (apeliantas) yra jauno amžiaus, iki nusikaltimo padarymo ir nusikaltimo padarymo metu nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, o rasti pinigai (turtas) neproporcingas teisėtoms pajamoms ir, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, yra pagrindas manyti, kad jis gautas nusikalstamu būdu. Tokie teismo motyvai, apelianto manymu, ir jų pagrindu priimtas sprendimas konfiskuoti pinigus yra visiškai nepagrįsti, kadangi byloje nėra fiksuota nė vieno fakto, jog jis būtų kam nors pardavęs narkotines ar psichotropines medžiagas. O svarbiausia, kad byloje yra duomenų, kad šie pinigai buvo duoti jo mamos T. J. buto remontui, kadangi butas Debreceno g. 23–316, Klaipėdoje, kuriame gyveno, nuosavybės teise priklauso būtent mamai.

Nuteistasis O. J. nurodo, kad buvo kaltinamas neteisėtai pagaminęs savadarbius šaudmenis ir juos laikęs. Tačiau, apelianto teigimu, kaltinamajame akte nėra jokio šaudmenų pagaminimo fakto pagrindimo tyrimo duomenimis, šis faktas paprasčiausiai preziumuojamas remiantis šaudmenų radimo gyvenamojoje vietoje faktu ir specialisto išvada, kad revolveryje rasti šoviniai yra savadarbiai, neumtariniai šaudmenys. Apeliantas pažymi, kad teisme paaiškino, jog ginklą atsitiktinai rado kartu su šaudmenimis. Ir nors pirmosios instancijos teismas šią kaltinimo dalį panaikino, tačiau, nuteistojo O. J. nuomone, jis turėjo būti visiškai išteisintas pagal BK.253 str. 1 d., nesant veiksmuose šio nusikaltimo požymių, o tiksliau subjektyviosios dalies – tyčios. Nes nėra byloje jokių duomenų, kad jis galėjo žinoti, jog šie šaudmenys yra savadarbiai, jų kinetinė energija viršija šiam ginklui skirtiems C kategorijos šaudmenims nustatytą maksimalią kinetinės energijos reikšmę.

Šalies argumentai

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroras Ruslanas Ušinskas pateiktame apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendį: M. P. pripažinti kaltu pagal BK 259 str. 1 d. ir paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

O. J. pripažinti kaltu pagal BK 260 str. 1 d. ir paskirti 5 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. l d., 4 d. nurodytą bausmę dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, subendrinti su 2013 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu paskirta 9 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, galutinę subendrintą bausmę paskirti 11 metų laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, bausmę atliekant pataisos namuose.

V. K. pripažinti kaltu pagal BK 260 str. 1 d. ir paskirti 5 metų laisvės atėmimo bausmę;

pripažinti kaltu pagal BK 260 str. 2 d. ir paskirti 9 metų laisvės atėmimo bausmę;

pripažinti kaltu pagal BK 214 str. 1 d. ir paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę;

pripažinti kaltu pagal BK 302 str. 1 d. ir paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę;

Vadovaujantis BK 63 str. l d., 4 d. nurodytas bausmes dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, subendrinti su 2013 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme bei galutinę subendrintą bausmę paskirti 12 metų 6 mėnesius laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Prokuroras nurodo, jog nors teismas ir mano, kad per trylika minučių M. P. galėjo įsigyti psichotropinių medžiagų pas kitą asmenį, tačiau tai tik prielaidos, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad M. P. po susitikimo su O. J. buvo susitikęs su kitu asmeniu, kuris galbūt jam perdavė ar pardavė psichotropines medžiagas. Be to, kratos metu, nors ji buvo atlikta ir ne tą pačią dieną po M. P. sulaikymo, pas O. J. buvo rastos analogiškos psichotropinės medžiagos kaip ir M. P. vairuojamame automobilyje. Tuo labiau, teismas O. J. pripažino kaltu dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Tai dar kartą patvirtina, kad O. J. platino narkotines medžiagas. Tuo labiau slapto sekimo metu buvo užfiksuotas M. P. ir O. J. susitikimas, nors paties psichotropinių medžiagų perdavimo fakto ir nepavyko užfiksuoti, tačiau tai patvirtina, kad policijos pareigūnai turėjo informacijos apie neteisėtą O. J. veiklą ir kiek įmanoma stengėsi tai fiksuoti. Be to, M. P. buvo nutarta sulaikyti būtent po susitikimo su O. J. įtariant narkotinių ar psichotropinių medžiagų perdavimą – ir tai pasitvirtino. Liudytoja K. L. paaiškino, kad psichotropinės medžiagos, rastos automobilyje, jai nepriklauso ir ji šių medžiagų nevartoja. Automobilio savininkė G. M. paaiškino, kad nei ji, nei jos duktė K. L. psichotropinių medžiagų nevartoja, o automobiliu M. P. buvo leista naudotis tik vienintelį kartą, t. y. sulaikymo dieną.

Tai, kad V. K. tiekė tolimesniam platinimui O. J. narkotines ir psichotropines medžiagas, o O. J. jas platino, patvirtino liudytojai policijos pareigūnai A. L. ir G. S., kurie kontroliavo tiek V. K., tiek O. J. telefoninius pokalbius, iš kurių aiškiai buvo galima suprasti, kad V. K. tiekia narkotines ir psichotropines medžiagas, o O. J. jas platina. Nors teismas nuosprendyje ir paminėjo V. K. ir O. J. telefoninį pokalbį, kurio metu V. K. prašo O. J. perduoti pažįstamam asmeniui vieną arba du jo „diskus“, tačiau teismas šio pokalbio neanalizavo. Analizuojant pokalbius akivaizdu, kad pas O. J. buvo laikomos V. K. tiekiamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, užšifruotai įvardijamos „diskais, kompaktais“, kurias O. J. platino V. K. nurodymu. Taip pat teisme buvo išklausyti ir kiti telefoniniai pokalbiai, kurie patvirtina, jog O. J. platino V. K. jam tiektas narkotines ir psichotropines medžiagas. Be to, pas O. J. buvo rastos svarstyklės su kanapių pėdsakais ir tai įrodo, kad jis svėrė ir dozavo narkotines medžiagas tolimesniam platinimui.

Teismas išteisindamas V. K. pagal BK 214 str. 1 d. ir pagal 302 str. 1 d. nesant subjektyviosios pusės – tiesioginės tyčios – požymių. Prokuroro įsitikinimu, šios teismo išvados nepagrįstos, kadangi šių nusikaltimų sudėtys yra formalios, nereikalaujančios pasekmių. Pažymi, kad V. K., žinodamas, jog banko kortelė ir asmens dokumentai priklauso ne jam, o kitiems asmenims, juos laikė neturėdamas banko kortelės turėtojo ir asmens dokumento savininko sutikimo, taigi – neteisėtai, todėl neteisėtai disponuodamas banko kortele bei asmens dokumentu jis veikė tiesiogine tyčia. Atkreipia dėmesys į tai, kad kratos metu rasti banko kortelė ir asmens dokumentai buvo rasti lengvai matomoje ir prieinamoje vietoje, t. y. nebuvo paslėpti, o tai reiškia, kad V. K. nebuvo apie juos pamiršęs. Visa tai įrodo, jog V. K. suvokė savo veiksmus ir jų pasekmes.

Nuteistieji O. J., V. K., išteisintasis M. P. ir jų gynėjai prašo prokuroro skundą atmesti, nuteistojo O. J., V. K. gynėjo advokato Algimanto Jucio apeliacinius skundus tenkinti.

Prokuroras prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo O. J., V. K. gynėjo advokato Algimanto Jucio apeliacinius skundus atmesti.

O. J., V. K. gynėjo advokato Algimanto Jucio ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro Ruslano Ušinsko apeliaciniai skundai atmestini.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Keisti jo apeliantų skunduose nurodytais motyvais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas itin išsamiai ištyrė faktinius bylos duomenis, nurodė motyvus, kuo remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis pripažįsta įrodymais, pagrindžiančiais O. J., V. K. kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų, numatytų atitinkamai BK 260 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį bei 284 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, padarymo, bei motyvus, kodėl mano, kad M. P. veikoje nėra jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Taigi apylinkės teismo padarytų išvadų apeliantų skundų argumentai nepaneigia.

Kadangi apelianto V. K. gynėjas skundžia nuosprendžio dalį dėl V. K. inkriminuoto neteisėto disponavimo šaudmenimis, O. J. dėl narkotinių medžiagų didelio kiekio laikymo, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroras Ruslanas Ušinskas dėl M. P. išteisinimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, O. J. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, V. K. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 1, 2 dalis, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, apeliacinis teismas priimtame sprendime pasisako tik dėl šių apeliacinių skundų argumentų. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalį), išdėsto motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tuo tarpu apeliantams nepriimtinos apylinkės teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs bylos įrodymus, neatkartodamas jų detaliai, pripažįsta, kad nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos. Teisėjų kolegija nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei konstatuoti, kad šioje byloje buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos, jokio teisinio pagrindo neturi. Byloje, remiantis liudytojų D. R., A. L., A. S., V. S. (V. S.), o ir iš dalies pačių nuteistųjų O. J., V. K., išteisintojo M. P. parodymais, specialisto išvadomis bei kitais ištirtais įrodymais pagrįstai konstatuota, kad O. J. neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai neturėdamas leidimo laikė šaudmenis; V. K. neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip platinti, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė šaudmenis bei neįrodyta, kad M. P. neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno psichotropinę medžiagą neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip platinti.

Tuo tarpu apeliantų O. J. ir V. K. gynėjo byloje nustatytų aplinkybių savitas interpretavimas vertintinas kaip pasirinkta gynybos pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

D. V. K. gynėjo Algimanto Jucio apeliacinio skundo argumentų

Apeliacinės instancijos teismas darkart išanalizavęs ir įvertinęs faktinių bylos duomenų visumą, pripažįsta, kad sutinka su apylinkės teismo išvada, jog V. K., neturėdamas leidimo, nuo nenustatytos dienos iki 2012 m. liepos 25 d. savo gyvenamojoje vietoje laikė 32 vienetus fabrikinės gamybos 5,6 kalibro šaudmenų, skirtų B ir C kategorijos šaunamiesiems ginklams.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teisme apklausto liudytojo D. R. parodymų, kad 2007 metais jis iš moters nusipirko namą (duomenys neskelbtini). Šiame name jis gyveno apie trejus metus, 2010 m. išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Namas apie metus laiko buvo negyvenamas. 2012 m. gegužės mėnesį namą jis išnuomojo V. K.. Parodė, kad ginklų ir šovinių šiame name nelaikė ir V. K. saugoti nepaliko. Teigė, jog name ir pagalbiniuose pastatuose šaudmenų nematė, ūkiniame pastate buvo suradęs karo atributikos: kepurę, kamufliažines kelnes (jas išmetė) ir diržą, tačiau šaudmenų nerado. Taip pat pažymėjo, kad visiškai palėpės nesutvarkė, leido tai daryti V. K. (t. 7, b. l.143).

Abejoti šio liudytojo parodymų tikrumu ir objektyvumu teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Byloje nenustatyta, dėl kokių aplinkybių D. R. turėtų sakyti netiesą. Galiausiai, jei būtų galima tikėti nuteistojo V. K. versija, kad šovinius jis matė rūsyje, tačiau manė, kad tai savininko ar palikti kitų nuomininkų, V. K. aiškiai žinodamas, kad šaudmenys nėra laisvai civilinėje apyvartoje esantys daiktai, paprasčiausiai juos galėjo išmesti ar pranešti namo savininkui apie radinį. Juolab, kad, kaip matyti iš liudytojo D. R. parodymų, jiedu su V. K. buvo sutarę, kad V. K. tvarkys namą, išveš buitines, statybines šiukšles. Tai jis ir padarė. Tačiau akivaizdu, kad būtent todėl, jog šaudmenys priklausė V. K., jis juos ir laikė savo gyvenamojoje vietoje atokesnėje vietoje kaip rūsys. Todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija taip pat neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu dėl V. K. paskirtos bausmės neindividualizavimo.

Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę V. K. įvertino, kad V. K. anksčiau nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą. Nusikaltimų padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį, 174 straipsnį, 187 straipsnio 2 dalį, 124 straipsnio 6 dalį. Atsižvelgta, kad V. K. yra jauno amžiaus, turi šeimą ir du mažamečius vaikus. Nusikaltimo padarymo metu jis nedirbo. Byloje yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kad įmonės vadovas M. S. pažįsta V. K. kaip atsakingą, pareigingą ir kruopštų asmenį, todėl ketina priimti jį dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos agentu (t. 5, b. l. 73). Šiaulių tardymo izoliatoriaus būrio viršininko S. B. suimtas kaltinamasis V. K. charakterizuojamas kaip besistengiantis išvengti konfliktinių situacijų, nekonfliktuojantis su kitais suimtaisiais asmuo, linkęs bendrauti, kontroliuojantis save, mandagus ir ramaus būdo, palaikantis ryšius su artimaisiais (t. 8, b. l. 4). Taip pat buvo atsižvengta į tai, kad V. K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, davė parodymus, atitinkančius esmines nusikalstamų veikų aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi. Jis savo iniciatyva atlygino visą nukentėjusiajam D. L. padarytą turtinę ir neturtinę žalą, sumokėjo Valstybinės ligonių kasos patirtus nuostolius dėl nukentėjusiojo gydymo. V. K. teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo D. L. ir šis jam atleido. Atsižvelgta buvo ir į tai, kad V. K. kratą jo namuose atliekantiems pareigūnams pats parodė vietą, kurioje jis laiko narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis). Šios aplinkybės apylinkės teismo buvo pripažintos atsakomybę už nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Nuteistojo V. K. atsakomybę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Taigi, kaip matyti iš aptartų aplinkybių, apylinkės teismas įvertino visus reikšmingus bausmės skyrimui duomenis ir V. K. paskyrė: už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijos vidurkiui, už baudžiamąją nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, minimalią arešto bausmę, už nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, žymiai švelnesnę bausmę nei šios sankcijos vidurkis. Tad esant konstatuotoms aplinkybėms, apygardos teismas pripažįsta, kad V. K. pagrįstai buvo paskirtos nustatytos rūšies ir dydžio bausmės. Švelninti jų nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nuteistojo O. J. apeliacinio skundo

Kaip vieną iš apeliacinio skundo argumentų nuteistasis nurodo, jog jo veika, kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, turėtų būti perkvalifikuota pagal 259 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Apklaustas pirmosios instancijos teisme apeliantas O. J. kaltu prisipažino tik iš dalies ir parodė, kad dvi savaitės iki atliekant kratą jo namuose jis iš nepažįstamo narkomano prie Senojo turgaus įsigijo kanapių dervos savo paties vartojimui. Kanapių dervą įsigijo ne iš nuteistojo V. K. ir niekam jos nepardavė. Kratą atliekantiems pareigūnams jis pats pasakė, kad turi narkotinės medžiagos – kanapių dervos. Matė, kad pareigūnai bendro naudojimo koridoriuje, netoli O. J. buto durų, atrado maišus su narkotikais. Šios medžiagos yra ne jo, kam jos priklauso, nežino. Maišus su narkotikais šioje vietoje galėjo paslėpti bet kas. Kaip ant maišo atsirado jo piršto pėdsakai, taip pat nežino. Teigia, kad nuo 2012 m. sausio mėnesio vartoja narkotinę medžiagą – kanapių dervą, ją vartoja kiekvieną dieną, svarstykles naudoja tam, kad galėtų pasverti dervą, jas nusipirko naudotas, su miltelių pėdsakais.

Tuo tarpu liudytojas A. L. parodė, kad jis dirbo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimo biure. 2012 m. žiemą jis gavo operatyvinių duomenų apie tai, kad Klaipėdoje grupė asmenų platina narkotines medžiagas. 2012 m. pavasarį pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį J. S.. Atliekant ikiteisminį tyrimą, buvo sankcionuotas J. S. telefoninių pokalbių klausymasis. Klausantis J. S. pokalbių telefonu, suprato, kad šis platina narkotines medžiagas, o jas įsigyja iš V. K.. V. K. ir J. S. pokalbių metu buvo atsargūs, niekada tiesiogiai nekalbėdavo apie narkotines ar psichotropines medžiagas, jas įvardydavo kitais pavadinimais. V. K. turėjo pažįstama taksistą, vardu P., kuris pastoviai veždavo asmenį, kurį V. K. pokalbių metu vadindavo A., pas V. K. į namus. Išvadą, kad V. K. platina narkotikus, liudytojas padarė klausydamasis J. S. ir V. K. pokalbių telefonu. Su V. K. jis asmeniškai nebendravo ir neatsimena, ar ikiteisminio tyrimo metu buvo užfiksuotas narkotinių medžiagų įsigijimo iš V. K. faktas. 2012 m. birželio mėnesį išėjo į pensiją ir ikiteisminį tyrimą perdavė tyrėjui G. S..

Liudytojas G. S. parodė, kad jis dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimo biure. 2012 m. pavasarį gavo operatyvinių duomenų apie tai, kad O. J. ir V. K. platina narkotikus. Šią informaciją jis pateikė ikiteisminį tyrimą dėl J. S. nusikalstamos veikos atliekančiam pareigūnui A. L. ir pats prisijungė prie atliekamo tyrimo bei gavo teismo sankciją klausytis O. J., V. K. ir J. S. telefoninių pokalbių. Klausydamasis pokalbių jis suprato, kad šie asmenys tarpusavyje kalbasi sutartomis frazėmis ir narkotines medžiagas vadina „dovanomis“, „reikalais“, o šių medžiagų dozes įvardija „pakvietimais“. J. S. rašė nuteistajam V. K. SMS žinutes: „man reikia penkių pakvietimų“. Jie kalbėdami birželio mėnesį sako: „ar pas tave sninga“, „ar snaigių yra“, „ar turi žieminių gėrybių“, „baltais popieriais“. Nurodo, jog iš jo darbo praktikos yra žinoma, kad šiomis frazėmis kalbama apie psichotropines medžiagas, priklausančias amfetamino grupei. Narkotinę medžiagą – kanapes – jie įvardijo „arbata“, „cigaretėmis“, „žaluma“, kanapių dervą vadino „rudas“, „snikeris“, „šokoladas“, „juodas reikalas“, kokainą vadino „brangesnis“. Klausydamasis pokalbių liudytojas suprato, kad J. S. ir O. J. iš V. K. įsigyja įvairių narkotinių ir psichotropinių medžiagų. G. S. suprato narkotikų platinimo schemą: J. S. ir O. J. buvo atskiri V. K. narkotikų platintojai, jie vienas kito nepažinojo ir kiekvienas turėjo savo klientų ratą. J. S. pas V. K. į namus kartais nuveždavo taksistas P. K.. Klientai klausdavo O. J.: „kaip pas tave reikalai“. Suprato, kad liudytojai klausia, ar O. J. turi parduoti narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Klausantis O. J. telefoninių pokalbių, 2012 m. liepos mėnesio antroje pusėje, suprato, kad V. K. paskambino O. J. ir primygtinai prašė susitikti. Kai O. J. ir V. K. susitiko, po to O. J. visiems savo klientams išsiuntinėjo žinutes su šypsenėlėmis. Mano, kad tokiu būdu O. J. savo klientams pranešė, jog gavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Klientai ėmė rašyti O. J. žinutes, norėdami pasitikslinti, kokių medžiagų jis turi. Po kelių dienų O. J. skambino taksistui P. ir prašė, kad jis nuvežtų atiduoti V. K. pinigus. Vėliau jis suprato, kad O. J. nori atiduoti V. K. iš klientų už narkotikus surinktus pinigus. Siekiant užfiksuoti O. J. nusikalstamą veiką, buvo sankcionuotas jo slaptas sekimas. 2012 m. liepos 25 d. buvo atliekamas slaptas O. J. sekimas. Apie 10 val. O. J. susitiko su M. K.. Jie buvo sulaikyti važiuojantys automobiliu ,,Mersedes-Benz“. Automobilio ir O. J. bei M. K. apžiūros metu narkotinių ir psichotropinių medžiagų nebuvo rasta. Tą pačią dieną buvo atlikta krata ir nuteistojo V. K. namuose. O. J. kratą atliekantiems pareigūnams pats pasakė, kad virtuvėje turi narkotikų. Spintelėje buvo rastas maišelis su folijos lankstinukais – apie 10 vienetų. Lankstinukuose buvo kanapių derva. Taip pat rastos elektroninės svarstyklės, dangtelis su miltelių pėdsakais, dar vienas lankstinukas su kanapių derva rastas kitoje spintelėje. Bendro naudojimo koridoriuje prie nuotėkų vamzdžio, esančio šalia O. J. buto, tarnybinis šuo aptiko narkotikų slėptuvę. Išardžius vamzdžio apdailą, rastas juodos spalvos plastikinis paketas, kuriame buvo polietileninis maišelis su gelsvos spalvos milteliais; dar vienas juodos spalvos plastikinis paketas, kuriame buvo supresuota tamsios rudos spalvos medžiaga – kanapių derva, metalinė dėžutė, kurios viduje rasti folijos lankstinukai su šviesios spalvos milteliais, medžiaginė pirštinė. Kratoje dalyvavęs specialistas nuo rastų daiktų nuėmė keletą pirštų pėdsakų.

2012 m. liepos 25 d., kaltinamojo O. J. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu rasti ir paimti šie daiktai: virtuvėje spintelėje rastas plastikinis maišelis su 11 folijos lapelių su augalinės kilmės medžiaga; svarstyklės „RAD“ (policijos paketas Nr. 0033380), folijos gamyklinis ritinėlis. Ant rašomojo stalo rastas ir paimtas dangtelis su baltos spalvos miltelių pėdsakais (policijos paketas Nr. 0089650); kambaryje, ant spintelės už durų rastas ir paimtas 1 folijos lankstinukas su augalinės kilmės medžiaga; padedant tarnybiniam šuniui bendro naudojimo laiptinėje 2 metrų atstumu nuo kaltinamojo O. J. buto Nr. 316, išardžius medinę vandens nuotekų vamzdžio apdailą, rasti: juodos spalvos plastikinis maišas su užspaudžiamu permatomu paketu, kuriame yra gelsvos spalvos milteliai; šio paketo viduje yra sulankstytas permatomas plastikinis paketas, juodos spalvos plastikinis paketas, kuriame įpakuotas permatomas paketas su gelsvos spalvos milteliais; juodos spalvos paketas, kuriame įpakuota rudos spalvos kieta masė; viena medžiaginė gelsvos spalvos pirštinė; metalinė dėžutė su dangteliu; Dėžutės viduje rasti 12 folijos lankstinukų su šviesios spalvos milteliais (policijos paketo Nr. 0107032) (1 t., b. l. 51-60).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje 2012-08-17 Nr. 140-(4246)-IS1-4923 konstatuota, kad rudos spalvos sausa medžiaga iš vienuolikos folijos savadarbių lankstinukų, aptiktų 2012 m. liepos 25 d. kratos O. J. bute metu, yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė 8,723 g.

Ant plastikinio dangtelio, rasto 2012 m. liepos 25 d. kratos O. J. bute metu, paviršiaus rasta psichotropinių medžiagų amfetamino ir MDMA pėdsakų.

Ant elektroninių svarstyklių, rastų 2012 m. liepos 25 d. kratos O. J. bute metu, paviršių rasta narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių pėdsakų.

Rudos spalvos supresuota medžiaga iš maišelio, rasto 2012 m. liepos 25 d. bendro naudojimo koridoriaus patalpose priešais butą (duomenys neskelbtini )yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė 47,808 g.

Šviesiai geltonos spalvos milteliai iš 12 savadarbių folijos lankstinukų, aptiktų 2012 m. liepos 25 d. bendro naudojimo koridoriaus patalpose priešais butą (duomenys neskelbtini) yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė 0,397 g.

Šviesiai geltonos spalvos miltelių iš maišelio, rasto 2012 m. liepos 25 d. bendro naudojimo koridoriaus patalpose priešais butą (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė yra 1,224 g.

Šviesiai geltonos spalvos miltelių iš dvigubo maišelio, rasto 2012 m. liepos 25 d. bendro naudojimo koridoriaus patalpose priešais butą (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetaminas, kurio masė 1,781 g, ir MDMA, kurios masė 14,094 g.

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje 2012-08-24 Nr. 30-19- IS1-4923 konstatuota, kad rudos spalvos kieta medžiaga iš dalies susukta į foliją, aptikta 2012 m. liepos 25 d. kratos metu, O. J. bute, (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė 0,76 g.

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje 2012-09-25 Nr. 140-(4248)-IS1-5515 konstatuota, kad ant tirti pateikto maišo, laboratorijoje pažymėto Nr. 3, ir pirštinės, paimtų 2012-07-25 kratos pas O. J. metu, (duomenys neskelbtini), rasta sumaišyta daugiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, netinkamų asmens identifikavimui.

Ant tirti pateiktų maišų, laboratorijoje pažymėtų Nr. 1, Nr. 2 , Nr. 4–6, „Omnitel Exstra“ SIM kortelės laikiklio ir tampono, paimtų 2012-07-25 kratos pas O. J. metu, (duomenys neskelbtini), žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nerasta (t. 1, b. l. 89–91).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje 2012-09-26 Nr. 140-(4247)-IS1-5562 konstatuota, kad vienas rankos piršto pėdsakas ant tamsaus plastikinio paketo iš voko Nr. 2 ir vienas rankos piršto pėdsakas ant tamsaus plastikinio paketo iš voko Nr. 3, paimtų 2012-07-25 trečiojo aukšto bendro naudojimo koridoriaus patalpose, (duomenys neskelbtini) tinkami asmeniui identifikuoti.

Du rankų pirštų pėdsakai ant tamsių plastikinių paketų iš vokų Nr. 2 ir Nr. 3 yra palikti O. J. dešinės rankos smiliumi ir didžiuoju pirštais (t. 1, b. l. 93–97).

Taigi, nors apeliantas O. J. tvirtina, kad kanapių dervos jis nusipirko turguje savo naudojimui, tačiau Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimo biuro pareigūnų A. L., G. S. nurodytų aplinkybių apie narkotinių (prichotropinių) medžiagų platinimo mechanizmą bei duomenų, gautų atlikus anksčiau aptartus procesinius veiksmus, akivaizdu, kad O. J. deklaravimas, jog kanapių derva buvo įsigyta savo naudojimui, tėra tikslas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės. Kaip ir O. J. veiksmai atvykus pareigūnams – tariamai geranoriškai savo valia atiduoti namuose turimas narkotines medžiagas – kanapių dervą – nors realiai buvo siekiama suklaidinti pareigūnus ir išvengti išsamaus gyvenamosios vietos ir pagalbinių patalpų apieškojimo. Kadangi O. J. aiškiai žinojo, kad jo savanoriškai parodytos ir pareigūnams atiduotos narkotinės medžiagos nėra vienintelės, kurias turi nuteistasis. Tokias išvadas leidžia daryti byloje nustatytos aplinkybės, kad jos buvo laikomos netoli paties O. J. gyvenamosios vietos - už nuotekų vamzdžio apdailos, kad ant maišų, kuriuose buvo supakuotos rastosios narkotinės (psichotropinės) medžiagos, buvo aptikti O. J. pirštų pėdsakai, ant plastikinio dangtelio, elektroninių svarstyklių, rastų kratos metu O. J. bute, aptikta amfetamino, MDMA bei kanapių ir jų dalių pėdsakų (būtent tų medžiagų, kurios ir buvo rastos paslėptos bendro naudojimo koridoriaus patalpose priešais butą, Debreceno g. 23–316 (O. J. gyvenamoji vieta). Teisėjų kolegija nemano, kad visos paminėtosios aplinkybės tėra atsitiktinumas. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, būtent šių aplinkybių visuma ir leidžia konstatuoti, kad O. J. neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

Tuo tarpu kokias konkrečiai abejones kelia specialisto išvados, kuriomis buvo grindžiamas kaltinimas O. J. pagal BK 260 straipsnio 2 dalyje, iš pateikto apeliacinio skundo argumentų nėra visiškai aišku.

Apklausta pirmosios instancijos teisme specialistė R. J. parodė, kad ji baudžiamojoje byloje pagal tyrėjos užduotį atliko biologinį objektų tyrimą ir pateikė 2012-09-25 specialisto išvadą. Kai kuriuose mėginiuose rasta daugiau nei dviejų asmenų DNR pėdsakai. Kai sumaišyta daugiau negu dviejų asmenų biologiniai pėdsakai, negalima identifikuoti konkretaus asmens. Kriminalistinių tyrimų centre nustatyta vidaus tvarka, kad pirmiausia cheminių tyrimų specialistai atlieka darbą, paskui perduodama daktiloskopinių tyrimų specialistams. Tyrimui buvo pateikti prakirpti policijos paketai. Apie tai yra pažymėta specialisto išvadoje. Kad tyrimo objektai būtų tyrimo metu užteršti, yra tik teorinė galimybė. Biologinio tyrimo esmė ieškoti lytėjimo pėdsako. Daromos nuo tyrimo objektų nuoplovos. Specialistai numato, kur galėjo būti kontaktas ir toje vietoje daro nuoplovą. Jeigu yra paskirtas kompleksinis tyrimas, specialistai pasitaria su daktiloskopinio tyrimo specialistais ir daro nuoplovas ten, kur daktiloskopams netinkamos vietos tyrimui. Visas tyrimo objektų – maišelių vidus ir paviršius – paliekamas daktiloskopams. Šiuo atveju nuoplovos buvo daromos tik nuo maišelių užspaudžiamų juostelių. Specialisto išvadą R. J. tvirtina. Tyrimas buvo atliekamas su dvigubomis pirštinėmis, kurios tyrimo metu keičiamos, su veido kaukėmis, todėl jokios taršos negalėjo būti. Tyrimo objektai pakuotėse buvo gauti iš cheminio tyrimo specialistų ir, atlikus biologinį tyrimą, atiduoti daktiloskopinio tyrimo specialistams. Gautos 4 pakuotės, jos išvardytos akte to specialisto, kuris paėmė iš įvykio vietos. Maišas rastas maiše Nr. 4. Du maišai buvo pateikti balto popieriaus voke Nr. 2, ten rastas maišas, kuris pažymėtas laboratorijoje Nr. 4. Šiame maiše buvo rastas dar vienas maišas, kuris pažymėtas Nr. 5. Visi maišai pažymėti laboratorijoje. Tyrimo objektai buvo abu maišai. Tai buvo juodi šiukšlių maišai. Nuoplovos buvo daromos nuo suglamžytos viršutinės maišo dalies, kuri netinka tirti daktiloskopijos specialistams.

Specialistas V. S. parodė, kad jis dirba Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre. Jis atliko daktiloskopinį tyrimą ir baudžiamojoje byloje pateikė 2012-09-26 specialisto išvadą. Šią išvadą V. S. tvirtina. Jis tyrė objektus, pateiktus po cheminio ir biologinio tyrimų. Daktiloskopuotojų darbas purvinas, todėl kompleksiniame tyrime savo darbą jie atlieka paskutiniai. Ant dviejų tyrimui pateiktų maišų rasti rankų pirštų pėdsakai. Nustatyta, kad jie priklauso O. J.. O. J. pėdsakai rasti ant dviejų paketų. Pėdsakai buvo nufotografuoti kartu su liniuote. Specialisto išvadoje aprašytas tamsus maišas gali būti ir juodas.

Tad teisėjų kolegija daro išvadą, jog abejoti aptartose specialistų išvadose konstatuotomis aplinkybėmis bei specialistų R. J. ir V. S. paaiškinimais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstą ir skundo argumentą, kad buvo pažeista O. J. teisė į gynybą.

Taigi, kaip matyti iš 2013 m. kovo 12 d. teisiamojo posėdžio protokolo prokurorui perskaičius kaltinamąjį aktą, apeliantas O. J. į teisėjos klausimą atsakė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, iš dalies prisipažįsta dėl narkotinių medžiagų, kur rado namuose, dėl šaudmenų neprisipažįsta, neprisipažįsta, kad pardavė M. P..

Tuo tarpu kaltu O. J. buvo pripažintas, kad neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti laikotarpiu nuo nenustatytos dienos iki 2012 m. liepos 25 d., neteisėtai laikė paslėpęs už nuotekų vamzdžio apdailos, prie savo gyvenamosios vietos Debreceno g. 23–316, Klaipėdoje, didelį kiekį – 47,808 g narkotinės medžiagos kanapių dervos, 3,402 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 14,094 g psichotropinės medžiagos – MDMA, o 9,483 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos – neteisėtai laikė bute (duomenys neskelbtini), kol 2012 m. liepos 25 d. 12.15 val. jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinimo dalį, kurioje O. J. buvo kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už didelio kiekio narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir psichotropinių medžiagų – amfetamino – bei MDMA įsigijimą nenustatytu laiku ir tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš V. K., apylinkės teismas motyvuotai panaikino dėl šio nusikaltimo sudėties nebuvimo.

Taigi įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto O. J. pozicija, kad kaltinimas teisme buvo pakeistas iš esmės skirtingomis aplinkybėmis, nes iš aptariamo kaltinimo buvo pašalinta aplinkybė, kad kratos metu rastos narkotinės (psichotropinės) medžiagos buvo įsigytos iš V. K..

Pagrįstu ir teisėtu pripažintinas ir apylinkės teismo sprendimas konfiskuoti O. J. priklausančius kratos metu paimtus 5851 Lt.

Nors pirmosios instancijos teismas O. J. išteisino pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, konstatuodamas, kad byloje neįrodyta, kad jis iš V. K. įgijo psichotropinės medžiagos – MDMA – ir ją perdavė M. P., tačiau skundžiamuoju nuosprendžiu O. J. yra pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį dėl neteisėto didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Teisėjų kolegijos nuomone, nors O. J. nebuvo pripažintas kaltu dėl narkotinių (psichotropinių) medžiagų platinimo, tačiau yra nuteistas už jų laikymą turint tikslą parduoti, todėl tai leidžia konstatuoti, kad O. J. kratos metu rasti ir paimti pinigai yra gauti nusikalstamu būdu, todėl jie konfiskuoti pagrįstai.

Nuteistasis O. J. taip pat teigia, kad turi būti išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, kadangi byloje nėra duomenų, kad jis gamino pas jį rastus šaudmenis, nes pastaruosius jis atsitiktinai rado su ginklu.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kaltinamajame akte nėra jokio šaudmenų pagaminimo fakto pagrindžiančių duomenų. Šis faktas paprasčiausiai preziumuojamas remiantis šaudmenų radimo kaltinamojo O. J. gyvenamojoje vietoje faktu ir specialisto išvada, kad revolveryje rasti šoviniai yra savadarbiai, neunitariniai šaudmenys (t. 1, b. l. 108–115). Pažymėjo, kad apeliantas O. J. nedavė tokių parodymų, kurie patvirtintų, kad jis pats pagamino šaudmenis. Kratos metu nebuvo surasta jokių kitų daiktų (medžiagų), skirtų šaudmenų gaminimui. Tad įvertinęs paminėtąsias aplinkybes, apylinkės teismas kaltinimo dalį, kurioje O. J. kaltinamas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už šaudmenų pagaminimą, panaikino dėl nusikaltimo sudėties nebuvimo. Konstatavo, kad nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, O. J. padarė tiesiogine tyčia, atsitiktinai pas jį pakliuvusius šaudmenis jis laikė žinodamas, kad juos laikyti draudžiama dėl šaudmenų keliamo padidinto pavojaus, ir norėjo taip veikti.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, O. J. iš tikrųjų suvokė, kokį ginklą rado, nes būtent pats duodamas parodymus nurodė, jog rado revolverį su guminiais šratais – kulkomis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone O. J. gerai suprato, kas tai per ginklas, kokie šaudmenys ir būtent dėl jų pobūdžio šį ginklą ir šaudmenis laikė namuose.

Dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro Ruslano Ušinsko apeliacinio skundo argumentų

Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais.

Tuo tarpu vertinat prokuroro skundo argumentus dėl M. P., O. J. ir V. K. pripažinimo kaltais pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 20 d. nusikalstama veika), teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto pozicija, kad jo nurodytos aplinkybės, jų logiška seka (teisėjų kolegija neatkartoja dar kartą jų), lyg ir leistų manyti apie M. P., O. J. ir V. K. veiksmų nusikalstamumą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Tačiau šiuo konkrečiu atveju negalima konstatuoti, kad byloje esantys faktiniai duomenys gali būti pripažinti įrodymais, neginčytinai nustatantys M. P., O. J., V. K. kaltę padarius nusikalstamą veiką – 2012 m. birželio 20 d. – neteisėtai disponavus psichotropine medžiaga – MDMA.

Pirmosios instancijos teismas, itin detaliai ir išsamiai išanalizavęs 2012 m. birželio 20 d. įvykių eigą, nurodė išsamius motyvus (teisėjų kolegija jų pakartotinai neatkartoja), kodėl pripažįsta neįrodyta, kad M. P., O. J., V. K. 2012 m. birželio 20 d. neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga – MDMA. Ir su šiomis išvadomis teisėjų kolegija visiškai sutinka bei darkart konstatuoja, jog dėl šios M. P., O. J., V. K. inkriminuotos veikos byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių M. P., O. J. ir V. K. kaltę padarius nusikalstamą veiką – 2012 m. birželio 20 d. – neteisėtai disponavus psichotropine medžiaga – MDMA. Vien tam tikrų aplinkybių sutapimas, atitikimas dar nesuteikia pagrindo daryti vienareikšmiškos, neginčytinos išvados dėl išteisintųjų M. P., O. J., V. K. neteisėto disponavo psichotropine medžiaga – MDMA. Kadangi byloje buvo nustatytos ir kitos aplinkybės, kaip pavyzdžiui, tai, jog 2012-06-20 M. P. nuo susitikimo iki su O. J. nebuvo nepertraukiamai stebimi, o tuo metu, kai buvo stebimi, nebuvo užfiksuota, kad vienas kitam ką būtų perdavę, krata O. J. gyvenamojoje vietoje buvo atlikta daugiau nei po mėnesio; ikiteisminio tyrimo metu buvo kontroliuojami kaltinamųjų V. K. ir O. J. telefoniniai pokalbiai ir kita elektroninių ryšių tinklais jo perduodama informacija, kurios metu nebuvo gauta (užfiksuota) objektyvių duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad kaltinamieji O. J. ir V. K. tarėsi dėl psichotropinės medžiagos įsigijimo: laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 15 d. iki 2012 m. birželio 20 d. O. J. ir V. K. pokalbių telefonu iš viso nebuvo užfiksuota. Tad vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu ir visas abejones aiškinant išteisintųjų M. P., O. J., V. K. naudai dėl šios aptariamos jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos priimti apkaltinamojo nuosprendžio negalima, nes šioje byloje nėra surinkta pakankamai duomenų jų kaltei pagrįsti.

Taip pat teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįsta ir prokuroro pozicija, kad V. K. turi būti nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį.

Apklaustas pirmosios instancijos teisme V. K. parodė, kad F. S. jis pažįsta. F. S. buvo atvykęs pas jį į svečius. Kratos metu policijos pareigūnai jo namuose surado F. S. vardu išduotą elektroninę banko kortelę ir V. S. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę. Mano, kad banko kortelę jo namuose galėjo pamesti jos savininkas F. S.. V. S. asmens tapatybės kortelę jam atnešė pažįstamas K. T.. Jis pasakė, kad šią kortelę surado prie tvenkinio Dituvoje. V. K. pasakė, kad Konstantinas kortelę paliktų, pažadėjo ją nuvežti į policijos įstaigą. V. K. kortelę namuose kažkur padėjo ir apie ją pamiršo.

Tuo tarpu liudytojas V. S. parodė, kad kaltinamųjų jis nepažįsta. Buvo iškviestas į policijos įstaigą dėl rastos jo asmens tapatybės kortelės. Apie tai, kad nebeturi asmens tapatybės kortelės, jis sužinojo tik iškviestas į policijos įstaigą. Paskutinį kartą kortelę naudojo važiuodamas į Kauną į „Prodigy“ koncertą. Kadangi asmens tapatybės kortelės jis nepasigedo, tai policijai ir migracijos tarnybai apie jos dingimą nepranešė. Kaip kortelę jis pametė, nežino. Duomenų, kad jo kortele galėjo pasinaudoti kiti asmenys, negavo. Asmens dokumentas jam buvo grąžintas. Yra buvęs Dituvos soduose pas savo pažįstamus. Kiek atsimena, pas juos kortelės nesinešė. Be to, jis yra vaikščiojęs Dituvos soduose su šunimi, galėjo tuo metu drabužiuose turėti ir asmens tapatybės kortelę.

Liudytojas F. S. parodė, kad V. K. pažįsta, yra buvęs jo namuose Dituvoje. Tuo metu V. K. namuose buvo šventė, jie žaidė įvairius žaidimus. Banko mokėjimo kortelė buvo piniginėje, piniginė kelnių kišenėje. Kortelė galėjo išslysti iš piniginės per atvirus jos kraštus. Aiškina, kad kortelės nepasigedo, nes ja nesinaudojo, kortelė buvo užblokuota. Pareigūnams jis pasakė nežinantis, kaip kortelė galėjo pradingti, nes tiksliai nežino, kaip ji atsirado pas V. K.. Banko kortele niekas nepasinaudojo ir negalėjo pasinaudoti. Pretenzijų V. K. jis neturi.

Nors nusikalstamų veikų, numatytų 214 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali ir baudžiamosios atsakomybės kilimas nesiejamas su pasekmių kilimu, tačiau pažymėtina, kad tai yra tyčinė veika, padaroma tik tiesiogine tyčia.

Kaip matyti iš paties išteisintojo V. K. parodymų, kuriuos iš esmės patvirtina teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai V. S., F. S., apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad V. K. veikoje nėra nusikaltimų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalies ir 302 straipsnio 1 dalies subjektyviosios pusės, – tiesioginės tyčios požymių. Nes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, liudytojai V. S. ir F. S. patvirtino, jog patys neaiškiomis aplinkybėmis prarado (pametė) savo dokumentus ir V. K. dėl to pretenzijų neturintys.

Taigi esant konstatuotų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro Ruslano Ušinsko apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 d. teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistųjų O. J., V. K. gynėjo advokato Algimanto Jucio ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro Ruslano Ušinsko apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Eduardas MaškevičiusTeisėjai Dalius JocysRemigijus Preikšaitis