- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-31
- Bylos Nr.
- 1-3210-990/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- M. J.
- Civilinis ieškovas
- J. P.
- Advokatai
- Kristina Sandaraitė
dalyvaujant kaltinamajam M. J. (M. J.), jo gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei- Butvilienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) nesusituokęs, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, šiuo metu suimtas, iki suėmimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nesusituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Veikos aplinkybės
M. J. 2018 m. liepos 2 d. laikotarpiu nuo 12.30 val. iki 16.30 val. su savimi turėtu veržliarakčiu sugadinęs J. P. priklausančio rūsio sandėliuko Nr. 59, esančio Šeškinės g. 29, Vilniuje, 1 euro vertės medinių durų spynos laikiklį įsibrovė į rūsio sandėliuką ir iš pastarojo pagrobė 50 eurų vertės metalinių laidų ritę ir bendros 10 eurų vertės du aliumininius radiatorius.
M. J. 2017 m. liepos 2 d. laikotarpiu nuo 12.30 val. iki 16.30 val. su savimi turėtu veržliarakčiu sugadinęs P. L. priklausančio jokiu numeriu nepažymėto rūsio sandėliuko, esančio Gelvonų g. 59, Vilniuje, 15 eurų vertės pakabinamą durų spyną įsibrovė į rūsio sandėliuką ir iš pastarojo pagrobė 100 eurų vertės dviratį.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Teisiamojo posėdžio metu M. J. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltu jis prisipažįsta ir sutinka duoti parodymus. Buvo pavasaris ar vasara. Jis gyvena Justiniškių mikrorajone. Jis vienas išėjo iš namų, su savimi jis pasiėmė veržliaraktį, kadangi jis ėjo vogti. Jis nuėjo į Šeškinės mikrorajone esančius du sandėliukus. Rūsio pagrindinės durys buvo atidarytos. Jis įėjo ir veržliarakčiu išlaužęs sandėliuko spynos laikiklį jis atidarė sandėliuką, iš kurio jis paėmė lyg laidų ritę, radiatorius Jis neprisimena, kaip jis išnešė minėtus daiktus, nes jis buvo apsvaigęs nuo narkotikų. Po šios vagystės jis nuėjo į kitą sandėliuką, iš kurio pavogė dviratį. Jis neatsimena kur padėjo dviratį, nes jis buvo apsvaigęs nuo narkotikų. Benešantį daiktus jį sustabdė policijos pareigūnai. Įvykio vietoje rastas žiebtuvėlis su raidėmis priklauso jam. Jis vartoja amfetaminą, heroino nevartoja. Jis nuolat vagia, nes yra priklausomas nuo narkotikų. Jis neturi lėšų gydymui. Jis nori pabandyti gydytis nuo priklausomybės narkotikams. Jam geriau gydytis negu vogti. Jis atsiprašo nukentėjusiojo. Jis prašo skirti jam kuo švelnesne bausmę.
Teisiamojo posėdžio metu M. J. kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esą kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jo gynėja ir prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.
Ikiteisminio tyrimo metu M. J. parodė, kad 2018 m. liepos 2 d. apie 11.00 val. jis išėjo iš namų, esančių Taikos g. 67-10, Vilniuje. Su savimi iš namų jis paėmė tamsiai mėlynos spalvos didelį kelioninį lagaminą, į kurį įsidėjo įrankius, skirtus nulaužti apsaugas parduotuvėse ir pakabinamas spynas patalpose (reples, veržliaraktį). Kaip jis nusigavo iki Šeškinės, jis nepamena- gali būti, kad jis nuvažiavo autobusu, gali būti, kad ir pėsčias nuėjo. Šeškinėje jis vaikščiojo ir penkiaaukščiame name, esančiame Gelvonų gatvėje prie miškelio. Jis užėjo į vieną rūsį. Patikrinęs bendrąsias rūsio duris jis pamatė, kad šios atrakintos. Užėjęs į rūsį jis pradėjo tikrinti ir sandėliukų duris. Atrakintų durų jis nerado, todėl kišeniniu prožektoriumi jis pradėjo šviesti per durų plyšius ir žiūrėti, kas gali būti viduje. Viename iš sandėliukų jis pamatė viduje stovinčius du dviračius. Nulaužęs durų spyną jis įėjo į vidų. Iš pradžių jis į lauką išnešė vieną dviratį, paskui- kitą. Vienas dviratis buvo oranžinės spalvos, kitas- rudos spalvos. Jis stovėjo prie dviračių lauke. Šalia jis buvo pasistatęs turėtą lagaminą. Jis pasidėjo lagaminą ant dviračio ir nusigavęs iki „3G“ maršruto autobuso nuvažiavo iki taboro, kur nepažįstamam čigonui už du „čekius“ jis pardavė pavogtą dviratį. Tabore jis dar nusipirko penkias tabletes „klonazepamo“ po 1 eurą už tabletę. Kažkokią dalį tablečių jis suvartojo, kažkokią dalį pasiliko. Tuo pačiu autobusu jis grįžo atgal į Šeškinės mikrorajoną. Jis išlipo kažkur prie poliklinikos. Jis vėl pradėjo vaikščioti per laiptines ir tikrinti bendras rūsio duris. Priėjęs prie penkiaaukščio namo jis paklibino rūsio rankeną. Bendros įėjimo durys buvo atrakintos. Jis įėjo į rūsio patalpas ir po jas vaikščiojo, su savimi turėtu prožektoriumi tikrindamas sandėliukus. Viename iš rūsių per medinių durų plyšį jis pamatė viduje gulinčią didelę ritę su metaliniais laidais. Jis su savimi atsineštu veržliarakčiu nulaužė spynos laikiklį ir įėjo į rūsio patalpą. Jis paėmė ritę ir šią įsidėjo į lagaminą. Rūsio patalpoje gulėjo kažkokios metalinės nedidelės plokštės, kurias jis taip pat įsidėjo į lagaminą. Į kitas minėto rūsio patalpas jis nelindo. Išėjęs iš namo rūsio jis sutiko vyresnio amžiaus moterį, kuriai jis pasakė, kad jis yra nuomininkas ir kraustosi į naują butą. Po to jis pėsčias nuėjo link geltonų prekybinių paviljonų, esančių tarp Fabijoniškių ir Šeškinės mikrorajonų. Netoli prekybinių paviljonų jį sulaikė policijos pareigūnai, kurie apžiūrėję jo daiktus lagamine rado pavogtą ritę. Jis labai gailisi dėl to, kas įvyko (b. l. 54, 104, 123-124).
Ikiteisminio tyrimo metu P. L. parodė, kad jis yra neįgalus, neskaito ir nerašo, todėl prašo, kad apklausoje dalyvautų jo mama V. J.. Jis gyvena bute, esančiame Gelvonų g. 59-5, Vilniuje. Šio namo rūsyje yra jo butui priklausantis sandėliukas, nepažymėtas jokiu numeriu. Sandėliuke nuolat laikomi jo dviračiai. Tiksliai datos jis neatsimena, gali būti, kad 2018 m. birželio 25 d. vakare sandėliuke jis pastatė dviratį, viskas buvo tvarkoje. Rūsio lauko durų spyna veikė, bet raktas sukosi sunkiai. 2018 m. liepos 2 d. apie 22 val. grįžęs namo kieme prie automobilių jis pamatė vieną savo dviratį- rudos spalvos. Jis paėmė dviratį ir nustūmė pastarąjį į rūsį. Jis pamatė, kad rūsio durys atidarytos, durų spyna neveikia. Nuėjęs prie savo sandėliuko jis pamatė, kad pakabinamos durų spynos nėra, ant grindų gulėjo sulaužytas spynos fragmentas. Jis savo dviratį pastatė į kitą sandėliuką. Atidaręs duris jis pamatė, kad nėra kito dviračio. Iš sandėliuko daugiau nebuvo niekas pavogta. Jis pamatė, kad kaimynų iš buto Nr. 2 sandėliuko durų kilpa pakabinamai spynai sugadinta. Jis nuėjo pas kaimynus ir apie tai pasakė. Kaimynai iškvietė policijos pareigūnus. Apžiūrinėdamas rūsio koridorių jis pamatė, kad prie sandėliuko Nr. 17 guli jo buteliukas, 0.5 l talpos, nuo mineralinio vandens „Neptūnas“, kurį jis laikė pavogto dviračio laikiklyje. Vandens buteliukas buvo atsuktas, o vandens buvo tik pusė buteliuko, nors jis paliko pilną buteliuką. Jis pastebėjo, kad prie buteliuko guli švirkštas, kurio anksčiau nebuvo, bei dalis spynos. Būdamas rūsyje jis visada apeina visus sandėliukus, apžiūri, ar viskas tvarkinga. Anksčiau jis minėto švirkšto nematė. Jo dviratis buvo oranžinės spalvos, moterišku rėmu, su dviem vidiniais bėgiais. Tiksliau dviračio apibūdinti jis negali, ant dviračio rėmo buvo užklijuotas lipdukas su užrašu „Vilties bėgimas“. Jam šį dviratį padovanojo pažįstamas D. V.. Spynos vertė 10 eurų. Pavogto dviračio dokumentų rasti jam nepavyko. Jis skambino D. V., kuris jam padovanojo dviratį, D. V. jam pasakė taip pat neturintis dokumentų. Jam dviratis buvo padovanotas 2017 metų rudenį. Dviratį jis vertina 100 eurų. Jis nupirko naują durų spyną, kuri kainavo 15 eurų. Pavogtas dviratis buvo sandėliuko viduje. Daugiau iš sandėliuko nieko pavogta nebuvo, tik jam padovanotas dviratis. Jis civilinio ieškinio byloje nereikš (b. l. 56-59, 89).
Ikiteisminio tyrimo metu D. S. parodė, kad 2018 m. liepos 2 d. apie 12.30 val. ji išėjo iš savo namų, esančių Gelvonų g. 59-2, Vilniuje. Išėjusi iš namų ji nuėjo link savo automobilio, stovėjusio šalia kieme. Jai reikėjo pasiimti reples. Išėjusi ji pamatė prie rūsio pagrindinių durų stovintį nepažįstamą vyrą. Ji su minėtu vyriškiu pasisveikino, tačiau pastarasis nieko neatsakė. Vyriškis rūkė ir kažką darė prie spynos. Ji matė, kad buvo ištemptas juodos spalvos dviratis ir tamsiai mėlynos spalvos lagaminėlis. Ji grįžo namo ir po 10 minučių vėl išėjo į lauką. Lauke vyriškio nebuvo, buvo likęs tik juodas dviratis šalia įėjimo. Eidama link Šeškinės mikrorajone esančios parduotuvės „Iki“ ji pamatė kitoje gatvės pusėje nuo namų einantį vyrą, kurį ji prieš tai matė lauke. Vyras ėjo link Paberžės gatvės, vedėsi oranžinės spalvos dviratį ir turėjo lagaminėlį, kurį nešėsi rankoje. Ji grįžo namo po kelių valandų, juodos spalvos dviratis tebestovėjo. Minėtas vyras buvo apie 40 metų amžiaus, apie 170 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų, kelias dienas neskųsta barzda. Vyriškis vilkėjo juodais sportinio tipo drabužiais, ar su kapišonu ar be, ji neįsidėmėjo. Ankščiau ji šio vyro nematė (b. l. 95-97).
Ikiteisminio tyrimo metu D. S. tarp jai parodytų trijų asmenų atpažino M. J. kaip vyrą, apie kurį ji davė parodymus (b. l. 98).
Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus įvykio vietą- daugiabučio namo, esančio Gelvonų g. 59, Vilniuje, pirmos laiptinės rūsį užfiksuota, kad prie durų pritvirtinta kilpa pakabinamai spynai pažeista, jos dalis guli ant grindų prie durų. Viduje išvartyti sendaikčiai. Ant sandėliuko durų pakabinamos spynos nėra. Ant grindų guli pakabinamos spynos nulaužtas fragmentas, aliuminio folijos lapeliai, buteliukas, pažymėtas ženklu „Neptūnas“. Prie buteliuko guli švirkštas su adata. Ant grindų guli juodos spalvos žiebtuvėlis su užrašu „Zenga“ (b. l. 56-63).
Ikiteisminio tyrimo metu J. P. parodė, kad jis gyvena bute, esančiame Šeškinės g. 29-59, Vilniuje. 2018 m. liepos 1 d. apie 16.30 val. jis buvo nuėjęs į savo sandėliuką, pažymėtą Nr. 59. Išeidamas iš sandėliuko pastarąjį jis užrakino. Sandėliukų bendros durys nerakinamos, nes sulaužyta spyna. Jo sandėliukas tvarkingas. Jis tuo metu nieko įtartino nepastebėjo. 2018 m. liepos 2 d. apie 17.00 val. jo kaimynas iš buto Nr. 56 pranešė jam, kad jo sandėliuko durys yra atidarytos. Nuėjęs į sandėliuką jis pamatė, kad sulaužytas 1 euro vertės jo sandėliuko spynos laikiklis. Užėjęs į vidų jis pamatė, kad iš sandėliuko pavogta ritė su metaliniu laidu. Laidas buvo 0,5 mm skersmens. Laido ant ritės buvo apie 10 kilogramų. Ritė buvo šviesiai žalios spalvos, ant šios buvo užrašas rusiškomis raidėmis- PEV- 2 arba PEL -2. Ritės su laidu vertė yra 50 eurų. Taip pat iš sandėliuko buvo pavogti aliumininiai radiatoriai, skirti elektronikos komponentų atšaldymui. Radiatorių vertė- 10 eurų. Dėl šio įvykio jis patyrė 61 euro turtinę žalą. Jam kaimynė pasakė apie 15.00 val. mačiusi vaikiną, apsirengusį juoda striuke, išeinantį iš sandėliuko. Vaikinas nešėsi mėlynos spalvos lagaminą. Pavogtų daiktų dokumentų jis neturi, tačiau daiktus jis galėtų atpažinti. Taip pat buvo išlaužti kitų kaimynų sandėliai. Iki atvykstant policijos pareigūnams jis uždėjo naują spynos laikiklį ir užrakino savo sandėliuką. Ritė su viela jam grąžinta, todėl dėl ritės žala jam nepadaryta. Buvo pavogti du aliumininiai radiatoriai- 10 eurų vertės, taip pat buvo sugadinta jo sandėliuko Nr. 59 durų spyna- 1 euro vertės, tačiau civilinio ieškinio jis nereikš (b. l. 2-7, 24).
Ikiteisminio tyrimo metu N. K. parodė, kad ji gyvena bute, esančiame Šeškinės g. 29-54, Vilniuje. 2018 m. liepos 2 d. apie 15.00 val. ji nuėjo į savo sandėliuką, esantį daugiabučio namo nuliniame aukšte. Pagrindinės sandėlių durys nerakinamos, nes sulūžusi spyna. Atidariusi sandėlio pagrindines duris tiesiai koridoriumi prie 59 numeriu pažymėtų durų ji pamatė stovintį vyrą, apie 30 metų amžiaus, liekno kūno sudėjimo. Vyras buvo aukštas, tamsaus gymio. Sandėlio Nr. 59 durys buvo atidarytos, vyras kažką pasakė ir užėjo į minėtą sandėlį. Ji nesuprato, ką jai sakė vyras. Ji iš sandėlio iš karto išėjo. Ji pamanė, kad čia kažkas iš nuomininkų. Nuėjusį į butą Nr. 59 pastarojo gyventojams ji pasakė, kad į jų sandėlį užėjo kažkoks vyras. Jos kaimynė nubėgo į sandėlį, prie sandėlio pagrindinio įėjimo stovėjo jos minėtas vyras. Kaimynė pradėjo ant pastarojo rėkti, kad šis vagis. Vaikinas tuo momentu pasiėmė minėtą lagaminą ir pabėgo. Vėliau atėjo kaimynės sūnus, kuris pasakė, kad sandėlis apvogtas (b. l. 26-28).
Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus įvykio vietą- sandėliuko Nr. 59, esančio Šeškinės g. 29, Vilniuje, aplinką, užfiksuota, kad šalia sandėliuko Nr. 57 durų guli strypas (b. l. 10-14).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad M. J. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- P. L., D. S., J. P., N. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, taip pat įvykio vietos apžiūros, asmens parodymo atpažinti protokoluose užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad M. J. 2018 m. liepos 2 d. laikotarpiu nuo 12.30 val. iki 16.30 val. su savimi turėtu veržliarakčiu sugadinęs J. P. priklausančio rūsio sandėliuko Nr. 59, esančio Šeškinės g. 29, Vilniuje, 1 euro vertės medinių durų spynos laikiklį įsibrovė į rūsio sandėliuką ir iš pastarojo pagrobė 50 eurų vertės metalinių laidų ritę ir bendros 10 eurų vertės du aliumininius radiatorius. Šių įrodymų taip pat pakanka išvadai, kad M. J. 2017 m. liepos 2 d. laikotarpiu nuo 12.30 val. iki 16.30 val. su savimi turėtu veržliarakčiu sugadinęs P. L. priklausančio jokiu numeriu nepažymėto rūsio sandėliuko, esančio Gelvonų g. 59, Vilniuje, 15 eurų vertės pakabinamą durų spyną įsibrovė į rūsio sandėliuką ir iš pastarojo pagrobė 100 eurų vertės dviratį.
III. Veikų kvalifikavimo motyvai
Šiai bylai reikšmingos teisės normos:
Tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Minėta, kad M. J. įsibrovęs į patalpą- rūsio sandėliuką pagrobė svetimą J. P. priklausantį 60 eurų vertės turtą, taigi M. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Minėta ir tai, kad M. J. įsibrovęs į patalpą- rūsio sandėliuką pagrobė svetimą P. L. priklausantį 100 eurų vertės turtą, taigi M. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
IV. Bausmių skyrimo motyvai
Žemesnės instancijos teismas
Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;
2) kaltės formą ir rūšį;
3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;
4) nusikalstamos veikos stadiją;
5) kaltininko asmenybę;
6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;
Žemesnės instancijos teismas
7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;
8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Žemesnės instancijos teismas
kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis;
Žemesnės instancijos teismas
kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis;
Žemesnės instancijos teismas
veiką padarė recidyvistas.
Žemesnės instancijos teismas
1. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.
2. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei.
3. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės.
BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas.
padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius.
Jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu. Bausmių bendrinimo tvarką teismas pasirenka įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą.
Pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį;
BK 64¹ straipsnis.
Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu;
BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalys.
1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.
2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms.
Spręsdamas dėl M. J. skirtinų bausmių rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. M. J. padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus. Nors M. J. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, teismas neturi pagrindo manyti, kad M. J. nuoširdžiai gailisi padaręs šias veikas: kaip matyti iš M. J. charakterizuojančios medžiagos, M. J. teistas trylika kartų, iš jų septynis kartus- už vagystes, kas leidžia pagrįstai teigti, kad M. J. nedaro jokių socialiai naudingų ir vertybiškai priimtinų išvadų: periodinis M. J. traukimas teisinėn atsakomybėn, viena vertus, patvirtina jo polinkį nusikalsti, kita vertus, paneigia teisiamojo posėdžio metu M. J. išsakytus teiginius apie jo nuoširdų gailėjimąsi. Taigi teismas nenustatė M. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. M. J. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas. Teismas įvertina ir tai, kad, kaip matyti iš išrašų iš registrų (b. l. 131-147), M. J. buvo baustas tiek turtinio pobūdžio bausmėmis- baudomis (Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2006 m. gegužės 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu), tiek ir laisvės apribojimo bausmėmis (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 28 d. nuosprendžiu), taip pat jam buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 5 d. nuosprendžiu), tačiau už terminuotą laisvės atėmimą švelnesnės bausmės teigiamo poveikio M. J. nepadarė, taigi galima pagrįstai abejoti, ar M. J. skyrus su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes bus pasiekti bausmės tikslai, dėl ko M. J. skirtinos griežčiausios rūšies- laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į tai, kad sunkios pasekmės dėl M. J. padarytų nusikalstamų veikų nekilo, M. J. skirtinų laisvės atėmimo bausmių terminai nustatytini trumpesni negu BK 178 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis: už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje (J. P. priklausančio turto vagystė), padarymą M. J. skirtina šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje (P. L. priklausančio turto vagystė), padarymą M. J. skirtina šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šios bausmės bendrintinos jas visiškai sudedant, ir M. J. skirtina subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, M. J. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, M. J. skirtinos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu- keturiais mėnesiais ir M. J. skirtina galutinė aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, šią bausmę atliekant pataisos namuose.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu M. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, t. y. nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų kategorijai, o šiuo nuosprendžiu M. J. pripažintinas kaltu padaręs du apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje. Šios nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingomis nusikalstamų veikų kategorijoms, t. y. bausmės už jų padarymą turi būti bendrinamos 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytu apėmimo būdu, taigi šiuo nuosprendžiu M. J. skirtina aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu M. J. skirta dvidešimties parų arešto bausme šias bausmes apimant, griežtesne aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę dvidešimties parų arešto bausmę, ir M. J. skirtina galutinė subendrinta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, šią bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu M. J. skirtos arešto bausmės atlikta dalis ir minėtu nuosprendžiu įskaitytas M. J. laikinai sulaikytam išbūtas laikas.
M. J. 2018 m. liepos 2 d. 17.00 val. buvo laikinai sulaikytas (b. l. 47-48). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartimi M. J. skirta kardomoji priemonė- suėmimas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. liepos 2 d. (b. l. 108-111). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi M. J. skirtos kardomosios priemonės- suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 2 d. (b. l. 115-117). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartimi M. J. skirtos kardomosios priemonės- suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 2 d. (b. l. 177-181), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis M. J. laikinai sulaikytam bei suimtam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
V. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 94 straipsnio 1 ir 2 dalys.
1. Priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip:
1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas;
2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami;
3) dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo;
4) daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo;
5) kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus ikiteisminio tyrimo metu priima prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutraukiantys ikiteisminį tyrimą, vėlesnėse proceso stadijose – bylą nagrinėjantis teismas.
2018 m. liepos 2 d. iš M. J. buvo paimtas lagaminas, kuriame buvo tempimo virvė su metaliniu kabliu, 0,75 l talpos vyno „Delle Venzie“ butelis, keturios stabdžių kaladėlės „FOB4136“, dviračio žibintas, generatorius „Bosch“, dvejos replės, du atsuktuvai, lipni juosta, sandarinamoji pasta „Multipak“, santechninis kranas, metalinis strypas (2 dalys), automobilio „Toyota Prius“ kairės pusės žibintas, pledas (b. l. 9, 34-41). Baudžiamojo proceso metu nebuvo nustatyti minėtų daiktų teisėti savininkai. Minėti daiktai yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, taigi minėti daiktai, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato saugykloje (b. l. 42-44), nuosprendžiui įsiteisėjus naikintini.
Įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas švirkštas yra menkavertis, taigi minėtas daiktas, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato saugykloje (b. l. 71-72), nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinas.
Įvykio vietos apžiūros metu rasti ir paimti spynos laikiklis ir spyna (b. l. 80-82) yra menkaverčiai, taigi minėti daiktai, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato saugykloje (b. l. 83-84), nuosprendžiui įsiteisėjus naikintini.
Įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas žiebtuvėlis (b. l. 77-79) priklauso M. J., taigi minėtas daiktas, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato saugykloje (b. l. 83-84), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas M. J..
VI. Kardomosios priemonės
Kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą.
M. J. skirta kardomoji priemonė- suėmimas paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą- naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1- 3 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6, 9 dalimis, 64¹, 66 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktais, 139 straipsnio 3 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti M. J. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (P. L. priklausančio turto vagystė), ir skirti jam šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Pripažinti M. J. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (J. P. priklausančio turto vagystė), ir skirti jam šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
M. J. skirtas bausmes subendrinti jas visiškai sudedant ir M. J. skirti subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
M. J. skirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu- keturiais mėnesiais ir M. J. skirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Šią bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu M. J. skirta dvidešimties parų arešto bausme, šias bausmes apimant- griežtesne aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme apimant dvidešimties parų arešto bausmę, ir M. J. skirti galutinę subendrintą aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, šią bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmę įskaityti M. J. laikinai sulaikytam ir suimtam išbūtą laiką bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu skirtos ir atliktos bausmės dalį ir minėtu nuosprendžiu įskaitytą M. J. laikinai sulaikytam išbūtą laiką.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
M. J. skirtą kardomąją priemonę- suėmimą palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą- panaikinti.
Lagaminą, tempimo virvę su metaliniu kabliu, 0,75 l talpos vyno „Delle Venzie“ butelį, keturias stabdžių kaladėles „FOB4136“, dviračio žibintą, generatorių „Bosch“, dvejas reples, du atsuktuvus, lipnią juostą, sandarinamąją pastą „Multipak“, santechninį kraną, metalinį strypą (2 dalys), automobilio „Toyota Prius“ kairės pusės žibintą, pledą, švirkštą, spynos laikiklį ir spyną, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Žiebtuvėlį, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti M. J..
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.