Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-03-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-999-806/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-03-28
Bylos Nr.
1-999-806/2013
Teisminio proceso Nr.
1-17-1-02584-2012-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Kaltinamasis
S. S.
Nukentėjusysis
T. S.
Advokatai
Algirdas Grinevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-999-806/2013Teisminio proceso Nr. 1-17-1-02584-2012-4Procesinio sprendimo kategorija:1.2.9.9.; 1.2.5.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,sekretoriaujant Inesai Kovaliukienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Karčinskienei,kaltinamajam S. S.,gynėjui advokatui Algirdui Grinevičiui,nukentėjusiajai T. S.,vertėjai Natalijai Reut,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str., 145 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. vengia išlaikyti vaiką, o būtent:

Jis, žinodamas, kad pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-10-08 išduotą vykdomąjį raštą privalo T. S. naudai mokėti lėšas dukros A. S., gim. 2000-12-24, išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį nuo 2009-06-23, iki jos pilnametystės, ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui, bei galėdamas tą pareigą vykdyti, vengė pareigos mokėti lėšas, t.y. nuo 2009-06-23 iki šios dienos, nemokėjo lėšų vaikui išlaikyti ir neteikė jam kitos būtinos materialinės paramos, dėl ko 2012-11-01 susidarė 16 713 Lt įsiskolinimas.

Taip pat S. S. grasino nužudyti, o būtent:

Jis, 2012-10-21 apie 15.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), konflikto metu užsimojęs žarstekliu, grasino nužudyti seserį T. S., tokiais savo veiksmais sukeldamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Vengimo išlaikyti vaiką epizodas:

Apklaustas teisme kaltinamasis S. S. prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką ir paaiškino, kad nemoka alimentų vaikui, nes neturi pinigų, 2009-06-23 Vilniaus miesto 1 apylinkės tesimo sprendimą žino. Pasak S. S., jis užsiregistravęs darbo biržoje, ten nemoka pašalpos, pats gyvena iš „chaltūros“. S. S. paaiškino, kad nuo 2009-06-23 niekur nedirbo, iš karto užsiregistravo darbo biržoje, paskui išsiregistravo ir vėl užsiregistravo į darbo biržą. Anot S. S., jis uždirbdavo po 20 Lt cigaretėms ir viskas, su vaiku bendravo, vaikui pirko drabužius už 500 Lt, jis pensijos negauna jokios. S. S. paaiškino, kad jo sveikata nekokia, buvo susilaužęs koją, savimi pasirūpinti gali. Jis, S. S. į teismą nesikreipė, kad sumažintų alimentus, nieko nepadarė, kad išlaikyti vaiką. Pasak S. S., bedarbio pašalpos negauna, jis ieškos darbo, darbo ieškojo statybose, ieškojo kiemsargio darbo, iš darbo biržos jam nesiūlė darbo, Šeškinėje jis dirbo autoservise, neprisimena ar dirbo nuo 2009 metų. S. S. parodė, jog gyvena ne kartu su dukra, dukra atvažiuoja pas jį, susitinka su dukra kasdien, dukra pas jį ateina iš mokyklos. Anot S. S., dukra paprašo limonado, rašiklio, sąsiuvinio, ką gali tą jis nuperka.

Apklausta teisme nukentėjusioji T. S. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos brolis, teismas jai nustatė vaiko globą, ji už vaiko globą ir našlaitės pensiją iš viso gauna 520 Lt. Pasak T. S., S. S. atvažiuoja, lanko vaiką, bendrauja normaliai. T. S. paaiškino, kad jos brolis gyvena su jų motina, kai S. S. būna girtas, tai ir jie važiuoja juos aplankyti. Anot T. S., S. S. vaikui, kai turi pinigų, duoda po 10 ar 20 litų. T. S. paaiškino, kad brolis, kai negirtas yra labai geras, o kai girtas, jei žodį pasakysi, būna labai piktas. Pasak T. S., brolis pavartoja alkoholio, eina pas draugus, nuo alkoholizmo nenori gydytis, dirbti nenori.

Teisėja, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 1 p., pagarsina liudytojos V. S. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. S. parodė, jog S. S. yra jos sūnus, pastarasis anksčiau su savo žmona ir vaikais gyveno Baltarusijoje. Po to sūnaus S. S. žmona mirė. S. S. gaudavo ir už dukrą A. pašalpą. Bet S. S. gerdavo ir pinigus pragerdavo, todėl su dukra T. S. pasitarusios, nusprendė, kad bus geriau, jei A. augins T. S. ir pastaroji gaus pašalpą, nes kitaip tie pinigai prapuola. Nuo 2009 metų A. gyvena su T. S., be to teismas priteisė iš S. S. alimentus T. S., dukros A. išlaikymui. Tačiau kokia suma buvo priteista ji, V. S. nežino, to reikėtų klausti jos dukros T. S., pastaroji geriau žino. Tačiau realiai pinigų S. S. T. S. nemokėjo. S. S. ir pas ją, V. S. gyvendamas, gyvena iš jos pensijos. Kartais S. S. uždarbiauja neoficialiai, bet daugiausiai pinigus prageria. Yra buvę, kad S. S. gavo pašalpą iš darbo biržos, gal apie 300 Lt, tada ir pripirko sąsiuvinių ir kitų reikmenų A. mokyklai. Bet paprastai S. S. nemoka, nes niekur nedirba, nedirba, nes nesusiranda darbo, kartą darbo biržoje pasiūlė kiemsargio darbą, bet nėjo, nes toli ir tos miesto dalies jis nežino. Jei sūnus negertų, S. S. galėtų išlaikyti dukrą. ( b.l. 51)

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-10-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-16238-809/2009 priteisė iš S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2009-06-23, iki vaiko pilnametystės, kasmėnesinę periodinę išmoką sumokant ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio 20 dienos bei skyrė T. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų administratore. ( b.l. 11-12 )

Antstolės J. B. pažymoje 2010-01-04 Nr. 18/09/01136 nurodyta, kad pagal išduotą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. N2-16238-809 iš skolininko S. S. vaikui išlaikyti nustatyta mokėti po 400 Lt kas mėnesį, išieškotojai T. S., tačiau 2009 m. liepos – gruodžio mėn. išieškotojai nebuvo mokamos teismo sprendimu nustatytas išlaikymas. ( b.l. 6 )

Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-10-09 prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodoma, kad 2010-01-05 į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją kreipėsi T. S. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo A. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir 2010-01-21 buvo priimtas sprendimas dėl išmokų mokėjimo A. S.. Skolininkui Fondų administracija 2010 m. sausio 26 d. išsiuntė raštą Nr. (VI-9/2010)D2-844 „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo skyriaus“ bei priimto Sprendimo nuorašą. Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 11 str. l d., Fondo administracija įstatymo nustatyta tvarka mokanti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo ir įgyvendinanti Lietuvos Respublikos teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų išmokėtas išmokas, įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų. S. S. įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui sudaro A. S. išmokėtos išmokos (iki šiol iš viso 6214,84 Lt ) ir 5 procentai metinių palūkanų. Visos šios aplinkybės rodo, kad S. S. vengia išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Fondo administracija informuoja, kad nereikš civilinio ieškinio S. S. iškeltoje baudžiamojoje byloje. (b.l. 2-4)

2010-01-21 Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimas Nr. V2-560, kuriuo nuspręsta A. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2010-01-05 kiekvieną mėnesį mokėti 195 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą. Ši išmoka už kiekvieną praėjusį mėnesį iki kito mėnesio 25 dienos pervedama į T. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7)

Antstolės J. B. padėjėjos pateikta vykdomosios bylos medžiaga Nr. 0018/09/01136/8656 (kopija), kurioje matyti, kad vykdomas išieškojimas iš kaltinamojo S. S. šio dukros A. S. išlaikymui (b.l. 17-23) bei raštas, kuriame nurodyta, kad 2009-10-08 T. S. kreipėsi į antstolės J. B. kontorą dėl alimentų išieškojimo iš S. S., nurodydama, kad alimentų vaiko A. S. išlaikymui negauna nuo priteisimo dienos. Alimentų įsiskolinimas 2012-11-01 sudaro – 16713 Lt. Vaikų išlaikymo fondas išmokėjo 6409,84 Lt. Galutinis įsiskolinimas T. S. naudai yra 10303,16 Lt. (b.l. 16)

Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-12-05 pranešime Nr. Sd-3462 nurodyta, kad S. S. Lietuvos darbo biržoje buvo registruotas laikotarpiais: 2009-10-06 – 2010-08-02 bei nuo 2011-02-10 iki šiol. Laikotarpiu 2009-10-06 – 2010-08-02, S. S. rekomendacijų įsidarbinti išduota nebuvo, nedarbo socialinio draudimo išmoka nebuvo mokama. Laikotarpiu nuo 2011-02-10 iki šiol, S. S. nedarbo socialinio draudimo išmoka nebuvo mokama. 2011-11-07 S. S. buvo išduota rekomendacija įsidarbinti kiemsargiu UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau darbdavys pasirinko kitą kandidatą. ( b.l. 25 )

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2012-10-31 pažymoje apie asmens valstybinį socialinį draudimą Nr. 4-8-12501 nurodyta, kad S. S. dirbo įsigijęs verslo liudijimą nuo 2006-09-01 iki 2006-09-30, 2006-09-01 - 2006-09-30 įmokos suma 115.00 Lt; dirbo nuo 2007-08-02 iki 2007-09-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2007-08-02 - 2007-09-30 įmokos suma 232.45 Lt, dirbo 2007-10-01 iki 2007-12-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2007-10-01 - 2007-12-21 įmokos suma 379.32 Lt, dirbo nuo 2008-03-04 iki 2008-03-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2008-03-04 - 2008-03-31 įmokos suma 429.58 Lt, dirbo nuo 2008-04-01 iki 2008-05-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2008-04-01 - 2008-05-28 įmokos suma 460.19 Lt, dirbo nuo 2008-07-05 iki 2008-07-18 „(duomenys neskelbtini)“, 2008-07-05 - 2008-07-18 įmokos suma 140.45 Lt. ( b.l. 28 )

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2012-10-29 pažymoje apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas Nr. 4-10-3917 nurodyta, kad S. S. nuo 2005-11-14 iki 2006-11-20 iš viso išmokėta 1161,26 Lt našlių arba našlaičių pensija. ( b.l. 30-31)

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje numatyta nusikalstama veika – vengimas išlaikyti vaiką, nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais – kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. BK 164 straipsnyje esanti norma vengimo išlaikyti vaikus tiesiogiai nesieja su pareigos nevykdymo piktybiškumu, tokio neveikimo sistemingumu. Tačiau šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad S. S. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-10-07 sprendimu nustatyta, jog S. S. privalo T. S. naudai mokėti lėšas dukters A. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį nuo 2009-06-23 iki vaiko pilnametystės. Pats kaltinamasis pripažino padaręs šią veiką ir nurodė, kad žinojo apie priimtą teismo sprendimą dėl išlaikymo, vaiko išlaikyti negalėjo, nes neturėjo darbo ir jokių piniginių lėšų, todėl neturėjo lėšų dukters išlaikymui mokėti. Mokėti alimentų sąmoningai nevengė, kai turėjo pinigų, nupirkdavo dukrai drabužių už 500 Lt, limonado, rašiklį, sąsiuvinį. Nukentėjusiosios R. S. parodymai patvirtina, kad S. S., žinodamas apie pareigą mokėti išlaikymą savo vaikui, nesiėmė jokių veiksmų, kad šią pareigą vykdytų. Anot R. S., jos brolis S. S. nuo alkoholizmo nenori gydytis, dirbti nenori. T. S. parodė, jog S. S. kai turi pinigų, vaikui duoda po 10 ar 20 litų. Tiek T. S., tiek pats S. S. patvirtino, kad kaltinamasis bendrauja su dukra, lanko vaiką, dažnai matosi. Liudytoja V. S. parodė, jog realiai pinigų S. S. T. S. nemokėjo. S. S. ir pas ją, V. S. gyvendamas, gyvena iš jos pensijos. Kartais S. S. uždarbiauja neoficialiai, bet daugiausiai pinigus prageria. Yra buvę, kad S. S. gavo pašalpą iš darbo biržos, gal apie 300 Lt, tada ir pripirko sąsiuvinių ir kitų reikmenų A. mokyklai. Bet paprastai S. S. nemoka, nes niekur nedirba, nedirba, nes nesusiranda darbo, kartą darbo biržoje pasiūlė kiemsargio darbą, bet nėjo, nes toli ir tos miesto dalies jis nežino. Jei sūnus negertų, S. S. galėtų išlaikyti dukrą. Iš SoDros pateiktų duomenų matosi, jog kaltinamasis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2008-07-18. Iš Lietuvos darbo biržos pateiktų duomenų matyti, jog S. S. Lietuvos darbo biržoje buvo registruotas laikotarpiais: 2009-10-06 – 2010-08-02 bei nuo 2011-02-10 iki šiol.

Taigi įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, tas aplinkybes, kad kaltinamasis nuo pat 2009 metais priimto teismo sprendimo nesiėmė jokių veiksmų pareigai išlaikyti vaiką vykdyti, niekur nedirbo, aktyvių veiksmų įsidarbinti nesiėmė, buvo kurį laiką nutraukęs registraciją darbo biržoje, dirbo nelegaliai, nuo alkoholizmo nesigydo, o tai akivaizdžiai rodo, kad vengė įsidarbinti, teismas daro išvadą, kad S. S. teismo paskirtos pareigos mokėti periodines įmokas dukters A. S. išlaikymui vengė sąmoningai ir tikslingai. Tokie S. S. veiksmai (neveikimas) kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį.

Grasinimo nužudyti epizodas:

Apklaustas teisme kaltinamasis S. S. prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką ir paaiškino, kad 2012 m. spalio 21 d. buvo girtas namie (duomenys neskelbtini). Pasak S. S., motina parėjo iš bažnyčios, jis su sese T. S. susipyko, pastaroji iškvietė policiją ir jį išvežė. Anot S. S., neprisimena kaip viskas vyko, kadangi buvo daug išgėręs, gal ir sakė, kad nužudys, daugiau nieko nepaaiškins. S. S. paaiškino, kad po to įvykio su seserimi bendravo, jis atsiprašė sesers ir jie susitaikė. Pasak S. S., iki to įvykio buvo vienas įvykis su seserimi. Jis, S. S. alkoholio gauna iš draugų.

Apklausta teisme nukentėjusioji T. S. parodė, kad brolis buvo išgėręs ir kažką tikriausiai ji netaip pasakė. Pasak T. S., brolis išgėręs dažnai sako, kad nėra ko čia atvažiuoti, taip žodis po žodžio ir susipyko. T. S. paaiškino, kad S. S. paėmė žarsteklį ir, jei su motina nebūtų atėmę žarsteklio, būtų trenkęs per galvą ir nežinia kas būtų buvę. Anot T. S., brolis užsimojo ir jau norėjo trenkti, sakė, kad užmuš. Kai brolis grįžo, jos, T. S. atsiprašė. Pasak T. S., dabar santykiai su broliu yra geri, mama pergyvena, brolis padeda dirbti darže, mamai 78 metai, pastarajai blogai su sveikata. T. S. paaiškino, kad bijojo, kad brolis gali sužaloti, bet pastarasis atsiprašė ir pretenzijų neturi. Anot T. S., brolis mėgsta dirbti lauko darbus, turi ir traktoriuką, ji su sūnumi ir patys dirba, ir nuvažiuoja

Teisėja, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 1 p., pagarsina liudytojos V. S. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kadangi ji yra silpnos sveikatos, turi širdies anemiją. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. S. parodė, jog jau datos gerai neatsimena, bet daugiau negu prieš mėnesį, pas juos namuose (duomenys neskelbtini), buvo T. S. ir anūkė A. S.. Tada namuose buvo ir sūnus S. S.. S. S. buvo išgėręs. Ji, V. S. regis su A. S. žiūrėjo televizorių. Kažko T. S. su S. S. susibarė, dėl ko ji, V. S. nežino, nepamena. Tuo metu S. S. gulėjo, staiga pastarasis pašoko ir pagriebė žarsteklį, kuris buvo prie krosnies, ir juo užsimojęs puolė T. S., grasindamas T. S. suduoti. Tada ji, V. S. su anūke A. puolė prie S. S. ir iš pastarojo atėmė tą žarsteklį. S. S. dar paburbuliavo, keikėsi ir tada T. S. su juo barėsi ir iškvietė policiją. Ar T. S. buvo išgėrusi ji, V. S. nežino, tada kad ši gertų nematė. Jai, V. S. ir A. S. S. S. negrasino ir jų nepuolė. (b.l. 51 )

Vilniaus apskrities VPK PR 4 kuopos 3 būrio patrulės D. K. 2012-10-21 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, jog 2012-10-21 apie 16.50 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), brolis smurtauja prieš sesę. Atvykę į įvykio vietą, pareigūnai nustatė, kad policiją kvietė T. S.. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2012-10-21 apie 15 val. S. S., būdamas neblaivus, keikė savo sesę ir kitus šeimos narius, taip pat savo nepilnametę dukrą. Vėliau pradėjo grasinti fiziniu susidorojimu, paėmė žarsteklį grasino juo, sakė užmuš. Smurtą patyręs asmuo T. S. paaiškino, kad smurto poveikis pasireiškė grasinimais, keiksmažodžiais. ( b.l. 40-41 )

2012-10-21 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), apžiūrėta patalpa, kur įvyko įvykis, bei iš patalpos paimtas žarsteklis, kaip daiktas reikšmingas bylai. ( b.l. 43)

2012-12-11 apžiūrėtas žarsteklis, paimtas 2012-10-21 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), kaip daiktas turintis reikšmės bylai, bei patalpintas saugoti į Vilniaus aps. VPK daiktinių įrodymų saugyklą. ( b.l. 44-47)

Iš alkotesterio „Drager“ kvito matyti, kad S. S. 2012-10-21, 18.11 val., buvo nustatytas 3,01 prom. girtumas (b. l. 56).

Teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad S. S. grasino nužudyti seserį T. S.. Ikiteisminio tyrimo metu S. S. savo poziciją dėl pareikšto kaltinimo kelis kartus keitė, iš pradžių nepripažino padaręs jam inkriminuotą veiką, tačiau vėliau iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Teisme S. S. neneigė, kad galėjo įvykdyti nusikaltamą veiką, gal ir sakė, kad nužudys. Atsižvelgtina į S. S. pateiktą paaiškinimą, kad jis dabar ne visas aplinkybes prisimena, be to turi priklausomybę nuo alkoholio, dėl ko kai kurių aplinkybių negali tiksliai prisiminti. Pagal įstatymą grasinimas turi būti toks, kad nukentėjusysis jį suvoktų kaip realų pavojų jo gyvybei ar sveikatai. Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Nukentėjusioji T. S. paaiškino, kad S. S. paėmė žarsteklį ir, jei su motina nebūtų atėmę žarsteklio, būtų trenkęs. Anot T. S., brolis užsimojo ir jau norėjo trenkti, sakė, kad užmuš, ji bijojo, kad brolis gali sužaloti. Iš nukentėjusiosios T. S. parodymų akivaizdu, kad tokį grasinimą ji suprato kaip realų, t.y. kad jis gali būti įvykdytas. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. S. parodė, jog tuo metu S. S. gulėjo, staiga pastarasis pašoko ir pagriebė žarsteklį, kuris buvo prie krosnies, ir juo užsimojęs puolė T. S., grasindamas T. S. suduoti. Tada ji, V. S. su anūke A. puolė prie S. S. ir iš pastarojo atėmė žarsteklį. Tokie kaltinamojo veiksmai padaryti tiesiogine tyčia. Tokie S. S. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. Kaltinamojo kaltę visiškai patvirtina nukentėjusiosios T. S., liudytojos V. S. parodymai, byloje surinkti rašytiniai įrodymai.

Kaltinamojo S. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 164 str., yra ta, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo S. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 164 str., teismas nenustato.

Kaltinamojo S. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., yra ta, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi, ką įrodė atsiprašydamas nukentėjusiosios (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo S. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., yra ta, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę S. S., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad padaryti du nesunkūs nusikaltimai, veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį. Tiriant S. S. asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, baustas administracine tvarka, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė, į narkologinę įskaitą Vilniaus priklausomybės ligų centre neįrašytas, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, vidurinio išsilavinimo, našlys, nedirbantis, registruotas darbo biržoje. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus S. S. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 164 str., yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad S. S. skirtinos bausmės mažesnės už sankcijose numatytą bausmių vidurkį.

Ikiteisminio tyrimo metu S. S. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. nustatyta tvarka nuo 2012-10-21 17.40 val. iki 2012-10-22 20.30 val. (2 dienas). Laikinojo sulaikymo laikas yra įskaitytinas į skirtą bausmę.

S. S. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – žarsteklis, saugomas Vilniaus apskrities VPK daiktinių įrodymų saugykloje (b.l. 46-47), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 305, 307 str. teismas, -

nusprendžia:

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str., ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimą.

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., ir paskirti jam 8 mėnesių laisvės apribojimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti bausmių dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir paskirti galutinę subendrintą laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo ir per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2012-10-21 17.40 val. iki 2012-10-22 20.30 val. (dvi dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią S. S. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

S. S. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – žarsteklį, saugomą Vilniaus apskrities VPK daiktinių įrodymų saugykloje (b.l. 46-47), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė