Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-06-14 · Civilinė byla Nr. 2A-772-467/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-14
Bylos Nr.
2A-772-467/2011
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-01402-2009-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė (pran.), Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius
Ieškovas
J. R.
Atsakovas
V. S.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-772-467/2011 Teisminio proceso Nr. 2-03-3-01402-2009-6Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1.; 121.15.; 121.18.; 121.21.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. birželio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),

kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės, Algirdo Auruškevičiaus,sekretoriaujant Renatai Anderson,dalyvaujant ieškovei J. R.,vertėjai Olgai Vostrenkovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui V. S. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir formos pakeitimo bei atsakovo V. S. priešieškinį ieškovei J. R. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė J. R. 2009-03-12 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinusi, prašė pakeisti iš atsakovo V. S. nepilnamečiui vaikui R. S. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. sausio 31 d. sprendimu priteistą išlaikymą, priteisti išlaikymą nekilnojamuoju turtu – ½ dalį nuo ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį nuo ½ dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai sumai 40960 Lt (35860,5 Lt + 5100 Lt), taip pat po 275 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2007 m. sausio 31 d. sprendimu patvirtino šalių taikos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti dukrai R. S. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 300 Lt. Tačiau atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė, išlaikymo nemokėjo. Nuo taikos sutarties, kurioje aptartas vaiko išlaikymas, sudarymo pasikeitė R. S. išlaikymui reikalingų lėšų dydis, t.y. vaiko poreikiai išaugo, o ieškovės turtinė padėtis pablogėjo, ieškovė dėl sveikatos būklės nedirba, viena augina du vaikus, neturi nuosavo būsto ir jokio kito turto, atsakovas išlaikymo neteikia. Atsakovas turi nekilnojamojo turto, todėl jo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Ieškovė priteistą dukrai turtą galėtų parduoti ir gauti pajamų vaiko išlaikymui.

Atsakovas V. S. ieškinio nepripažino. Priešieškiniu prašė nustatyti, jog jis nėra R. S. tėvas, o R. S. nėra atsakovo dukra. Nurodė, kad niekada su ieškove nevedė bendro ūkio, nesudarė šeimos, taip pat ir su R. S. nesusiklostė tėvo ir vaiko santykiai. Dėl šių priežasčių atsakovas laiko, jog jis negali būti R. S. tėvu. Ieškovė neįrodė po Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. sausio 31 d. sprendimo pablogėjusios savo, pagerėjusios atsakovo turtinės padėties ar iš esmės pasikeitusių vaiko poreikių. Atsakovo turtinė padėtis neleidžia teikti dukrai didesnio išlaikymo, nes šiuo metu jis yra bedarbis, dėl susiklosčiusios sudėtingos ekonominės situacijos šalyje jis negali surasti darbo, pats gyvena iš giminaičių paramos. Priteisus dalį išlaikymo ieškovės prašomu turtu, atsakovas taptų benamiu, o dėl to nepilnamečio vaiko interesai nebūtų apginti. Atsakovas siūlė ieškovei perleisti kaip išlaikymą kitą jam priklausantį turtą - žemės sklypus, tačiau ieškovė atsisakė.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis po išlaikymo priteisimo pablogėjo, jis nedirba, yra registruotas darbo biržoje, atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas jau buvo įvertintas teismui tvirtinant šalių taikos sutartį. Atsakovės turtinė padėtis po išlaikymo priteisimo liko iš esmės nepakitusi, į bylą nėra pateikta įrodymų, kad dėl ieškovei konstatuoto kraujagyslių susirgimo ji tapo nedarbinga ar jos darbingumas sumažėjo. Teismas padarė išvadą, jog iš esmės nei vienos iš šalių turtinė padėtis nepasikeitė taip, kad būtų pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį. Ieškovės nurodytos išlaidos vaiko maistui, rūbams, laisvalaikiui, darželiui nepriskirtinos prie CK 3.201 straipsnio 2 dalyje numatytų išlaidų, sudarančių pagrindą didinti priteistą išlaikymą. Ieškovė nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių papildomas vaiko priežiūros išlaidas, papildomų, specialių vaiko poreikių buvimą ar jų atsiradimą po išlaikymo priteisimo momento. Teismas konstatavo, kad padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai R. S. nėra įstatymo nustatyto pagrindo. Taip pat nėra pagrindo ir keisti išlaikymo formą, nes prašomo priteisti kaip išlaikymas nepilnamečiam vaikui turto savybės (jis yra bendra dalinė atsakovo nuosavybė su kitu asmeniu, atsakovo dalis bendrojoje nuosavybėje nėra atidalinta, pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra 43,36 kv.m ploto ir 67 proc. susidėvėjęs) neleidžia jo naudoti kaip ieškovės šeimos gyvenamosios patalpos. Be to vaiko išlaikymui priteisto turto naudojimas kaip visos ieškovės šeimos gyvenamosios patalpos šiuo atveju neatitinka nepilnametės R. S. interesų, nes ieškovės turtinė padėtis neleidžia kompensuoti tos dalies išlaikymo, kuri sumažėja dėl priteisto R. S. išlaikymui turto naudojimo asmeniniam ieškovės ir kito jos nepilnamečio vaiko būsto poreikiui. Atsakovas neįrodė, jog jis nėra biologinis R. S. tėvas, o ekspertizės aktas patvirtina, jog atsakovas yra R. S. biologinis tėvas su 99,999 proc. tikimybe.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė J. R. prašo panaikinti sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas neteisingai taikė CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalis, netinkamai vertino įrodymus apie šalių turtinę padėtį, pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovės turtinė padėtis po išlaikymo priteisimo itin pablogėjo, jai tapus bedarbe ir negaunant iš atsakovo išlaikymo nepilnametei dukrai R. S. Ieškovės pajamas per mėnesį tesudaro valstybės skiriamos išmokos iš vaikų išlaikymo fondo dukrai R. S. – 195 Lt, ieškovės našlės pensija – 75,53 Lt, našlaičio pensija ieškovės dukrai O. R. – 237,52 Lt, be to, ieškovė 2005 metais buvo įtraukta į asmenų, neturinčių gyvenamosios vietos, sąrašą, šiuo metu už 400 Lt nuomojasi butą, viena išlaiko du nepilnamečius vaikus. Atsakovo turtinė padėtis žymiai geresnė, jis turi nekilnojamojo turto, be to jis nėra išnaudojęs visų galimybių gauti didesnes pajamas. Atsakovas piktybiškai nemoka išlaikymo savo nepilnametei dukrai R. S., neturi jokių pajamų, niekur nedirba, vengia mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti vertinamas kaip skolininko turtinės padėties pasikeitimas, sudarantis pagrindą peržiūrėti teikiamo išlaikymo būdą. Ieškovės prašymas pakeisti išlaikymo formą grindžiamas rizika, kad atsakovas ateityje neteiks išlaikymo periodinėmis išmokomis. Išlaikymo priteisimas mišria forma nepablogintų atsakovo turtinės padėties, nes jis turi ir daugiau nekilnojamojo turto, bet apgintų ieškovės bei vaiko teisėtus interesus, užkirstų atsakovui galimybę pažeisti įstatymų saugomus vaiko interesus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. S. prašo apeliacinio skundo netenkinti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškovė neįrodė, kad jos turtinė padėtis iš esmės pablogėjo, nes tiek priteisus išlaikymą, tiek šiuo metu ieškovė nedirba, yra įtraukta į asmenų, neturinčių gyvenamosios vietos sąrašą, neturėjo ir neturi nekilnojamojo turto, išlaikė ir išlaiko du nepilnamečius vaikus, ir anksčiau negavo iš atsakovo materialinės paramos dukrai. Be to šiuo metu dukrai yra trys metai, ieškovė darbinga, gauna socialines išmokas. Šalys 2007 m. laisva valia sudarė taikos sutartį, vadinasi, ieškovė įvertino, kad atsakovas turi ¼ dalį nekilnojamojo turto, t.y. faktiškai 10,84 kv.m gyvenamojo ploto. Atsakovo turtinė padėtis pablogėjo, nes jis neteko darbo. Ieškovė nepagrįstai prašymą pakeisti priteisto išlaikymo formą grindžia tikimybe (rizika), kad ateityje atsakovas neteiks išlaikymo periodinėmis išmokomis. Atsakovas ieško darbo, siekia pagerinti nepilnametės dukters turtinę padėtį, šiuo metu pagal galimybes teikia išlaikymą. Išlaikymo priteisimas nekilnojamojo turto dalimi realiai neatkurtų teisinės taikos, nes tokios formos išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimas reikštų, kad ieškovė ir jos du nepilnamečiai vaikai įgytų teisę gyventi kartu su atsakovu arba kita bendrasavininke, o atsakovas taptų benamiu, dėl ko jo turtinė padėtis dar labiau pasunkėtų. Atsakovui nuosavybės teise priklausanti gyvenamojo namo dalis nėra atidalinta ir tokių galimybių nėra, vadinasi, ieškovei ir dviems jos nepilnamečiams vaikams sąlygų gyventi šioje namo dalyje nebūtų, o išlaikymo formos pakeitimas neatitiktų nei nepilnamečio vaiko, nei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Teismo posėdyje CPK 314 straipsnio tvarka buvo priimti ir ištirti nauji įrodymai: Vilniaus darbo biržos 2010-07-29 pažyma (b.l. 7, t.2), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinio būsto skyriaus 2010-05-17 pažyma (b.l. 8, t.2), to paties skyriaus 2010-07-01 informacija „Dėl gyvenamojo ploto“ (b.l. 9, t.2), antstolio R. V. 2011-05-19 pranešimo V. S. nuorašas, antstolio R. V. 2011-05-19 turto arešto aktas, antstolio R. V. 2011-05-24 patvarkymas „Dėl 2011-05-23 turto arešto akto patikslinimo“, antstolio R. V. 2011-05-23 pažyma apie išlaikymo įsiskolinimą, Vilniaus „Vilnios“ pagrindinės mokyklos 2011-05-23 pažyma, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-12-31 įsakymas „Dėl bendrabučio Žolyno g. 10-92 nuomos sutarties sudarymo su J. R..

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės J. R. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, ištyrusi naujus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas nesudaro pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui panaikinti.

CK 3.192 straipsnio nuostatos reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šio straipsnio antroji dalis detalizuoja, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymo R. S. iš jos tėvo V. S. dydžio ir formos klausimas jau buvo išspręstas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartimi, patvirtinus ieškovės J. R. ir atsakovo V. S. taikos sutartį (b.l. 11-12, t.1). Šios sutarties 1 punkte numatyta, kad V. S. įsipareigoja mokėti išlaikymą dukrai R. S., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį. Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiai padidėjo, jos pačios turtinė padėtis pablogėjo, atsakovas išlaikymo neteikia, todėl yra pagrindas išlaikymą R. S. iš atsakovo V. S. pakeisti, tačiau šio ieškinio reikalavimo pirmosios instancijos teismas netenkino.

Priteistas išlaikymo dydis gali būti keičiamas (didinamas), jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d., 3 d.) arba atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos, dėl ko išlaikymo dydis gali būti didinamas (CK 3.201 str. 2 d.). Taigi pagrindai reikalauti išlaikymo pakeitimo (didinimo) yra vieno iš tėvų turtinės padėties esminis pasikeitimas arba įrodytos bei pagrįstos atsiradusios papildomos ir būtinos vaiko priežiūros išlaidos. Abiem šiais pagrindais grindžiamas ieškinys ir apeliacinis skundas. Papildomas išlaidas vaikui ieškovė grindė brangstančiomis prekių kainomis, augančiais vaiko poreikiais, apeliacinės instancijos teismui pateikė Vilniaus „Vilnios“ pagrindinės mokyklos pažymą, kad dukra R. S. lanko ikimokyklinio ugdymo grupę šioje mokykloje. Tačiau ieškinys dėl išlaikymo dydžio arba formos pakeitimo yra pateiktas praėjus tik 2 metams po taikos sutarties tarp šalių patvirtinimo, kurioje buvo aptartas išlaikymo dydžio ir formos klausimas. Tiek tvirtinant taikos sutartį, tiek priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą bei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, R. S. buvo ikimokyklinio amžiaus, taigi įprasti vaiko poreikiai (maistui, aprangai, avalynei, higienai, sveikatos priežiūrai) dėl to, kad mergaitė tapo vyresnė 2 metais, objektyviai vertinant, žymiai pasikeisti negalėjo. Aplinkybė, kad mergaitė lanko ikimokyklinio ugdymo grupę, rodo, kad jos ugdymui reikia skirti papildomų lėšų, tačiau dėl to ieškovė įgijo galimybę dirbti ir gauti pajamų. Nors prekių ir paslaugų kainos nuolat didėja, tačiau dėl to yra indeksuojama išlaikymo suma, ją dauginant iš atitinkamo vartojimo kainų indekso (CK 3.208 str.). Pažymėtina, kad CK 3.201 straipsnio 2 dalis išlaikymo didinimą sieja su papildomomis vaiko priežiūros išlaidomis, t.y. vaiko liga, sužalojimu, slaugymu ar nuolatine priežiūra. Jokių specialių vaiko priežiūros poreikių ieškovė nenurodė ir įrodymų apie papildomas išlaidas dėl padidėjusios vaiko priežiūros nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo didinti išlaikymą vaikui dėl papildomų vaiko priežiūros išlaidų, yra pagrįsta.

Ieškovė nurodė, kad jos turtinė padėtis po Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. sausio 31 d. nutarties, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, pasikeitė, t.y. pablogėjo, nes ji tapo bedarbe, negauna iš atsakovo išlaikymo dukrai, viena išlaiko du nepilnamečius vaikus, nuomojasi būstą. Aplinkybė dėl dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymo nėra nauja. O. R. yra gimusi (duomenys neskelbtini) (b.l. 5, t.1), taigi ją ieškovė išlaikė ir taikos sutarties tvirtinimo metu. Iš UAB „PALINK“ 2008-11-12 pažymos (b.l. 13, t.1) matyti, kad iki 2009-05-05 ieškovė buvo vaiko priežiūros atostogose bei gavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokas (b.l. 8, t.1). Vilniaus darbo biržos 2010-07-29 pažyma (b.l. 7, t.2) patvirtina, kad nuo 2010-04-09 ieškovė įregistruota darbo biržoje, nedarbo draudimo išmokos nuo 2010-07-12 negauna. Remiantis Sodros pažyma apie V. S. įdarbinimus 2008-05-01 – 2009-05-31 laikotarpiu (b.l. 48, t.1), atsakovas nuo 2005-09-05 iki 2008-07-02 dirbo AB „Vilniaus paukštynas“, tačiau šiuo metu darbo neturi, yra registruotas Vilniaus darbo biržoje (b.l. 134, t.1). Taigi abi šalys po taikos sutarties patvirtinimo 2007-01-31 neteko pajamų iš darbo užmokesčio, jų abiejų turtinė padėtis pablogėjo. Duomenų, kad iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis įgijus nekilnojamojo turto, byloje nėra. Iš civilinės bylos Nr. 2-208-614/07 duomenų matyti, kad apie atsakovui priklausančias 5500/22100 dalis žemės sklypo, 12500/50000 dalis žemės sklypo 1100/4400 dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (b.l. 37, 38, 39, 40), ieškovė žinojo tvirtinant taikos sutartį. Taigi šio turto turėjimas taip pat nėra nauja aplinkybė dėl atsakovo turtinės padėties. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2009-04-02 išrašu (b.l. 32, t.1), po taikos sutarties patvirtinimo, 2007-09-27 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovas įgijo ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Vidutinė šio sklypo dalies rinkos vertė 10200 Lt. Ieškovė nekilnojamojo turto po taikos sutarties su atsakovu patvirtinimo 2007-01-31, neįgijo (b.l. 34, t.1), bet įgijo keleivinį automobilį (b.l. 37, t.1), kurio, remiantis civilinės bylos Nr.2-208-614/07 duomenimis, iki taikos sutarties su atsakovu patvirtinimo, neturėjo (b.l. 34, t.1). Atsakovo vardu įregistruotų transporto priemonių ir po taikos sutarties patvirtinimo LR kelių transporto priemonių registro duomenų bazėje nėra (b.l. 35, t.1). Aukščiau aptarto šalių turto įsigijimas jų turtinės padėties iš esmės nepagerino, dėl darbo netekimo jų abiejų turtinė padėtis kažkiek pablogėjo.

Į bylą nėra pateikta duomenų, kad šalys po taikos sutarties patvirtinimo turi daugiau išlaikytinių, t.y. jų skaičius nepasikeitė. Ieškovės pateiktas 2010-06-07 išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina jos apsilankymą poliklinikoje dėl kraujagyslių susirgimo (b.l. 149, t.1), tačiau šiame dokumente nėra duomenų (o kitų dokumentų apie savo sveikatos būklę ieškovė nepateikė), kad dėl šio susirgimo ieškovės darbingumas būtų sumažėjęs. Nuosavo būsto ieškovė neturėjo tiek tvirtinant taikos sutartį 2007-01-31, tiek jo neįgijo ir vėliau, o atsakovas ir taikos sutarties patvirtinimo metu turėjo dalį gyvenamojo namo, ir šiuo metu disponuoja ta pačia šio turto dalimi. Šiuo metu ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena iš savivaldybės nuomojamame bendrabutyje (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-12-31 įsakymas „Dėl bendrabučio Žolyno g. 10-92 nuomos sutarties sudarymo su J. R.). Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad po 2007-01-31 šalių taikos sutarties patvirtinimo, abiejų šalių turtinė padėtis ne pagerėjo, o netgi priešingai, dėl darbo praradimo pablogėjo, taigi ir atsakovo galimybės teikti dukrai išlaikymą nepagerėjo, vadinasi, didinti iš atsakovo priteistą 300 Lt išlaikymą kas mėnesį nėra pagrindo, nes tai neatitiktų jo galimybių šį išlaikymą teikti.

Prašydama dalį išlaikymo priteisti turtu, ieškovė nepagrindė tokios išlaikymo formos pakeitimo būtinumo, nes išlaikymas nepilnametei šalių dukrai yra reikalingas kiekvieną dieną, juo labiau, kad ir su vaikais gyvenančios ieškovės turtinė padėtis nėra gera – ji yra bedarbė, t.y. negauna garantuotų draudžiamųjų pajamų. Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-12-31 įsakymu dėl bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties sudarymo su J. R., ieškovei ir jos vaikams (V. R., O. R. ir R. S.) suteiktas 17,71 kv.m ploto kambarys bendrabutyje (duomenys neskelbtini) su bendro naudojimo patalpomis. Taigi ieškovės ir jos nepilnametės dukters R. R. teisė į būstą yra užtikrinta, o tai buvo vienas iš pagrindinių argumentų, kodėl ieškovė prašė priteisti išlaikymą dukrai atsakovui priklausančiu turtu. 2011-06-01 teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ketina išvykti į užsienį dirbti, o jos dukra Renata gyvens su vyriausia ieškovės dukra pastarosios name. Vadinasi, prašydama priteisti dalį išlaikymo turtu, ieškovė netgi nesiekė šio turto naudoti kaip mergaitės gyvenamosios patalpos. Atsižvelgiant į tai, taip pat į prašomo priteisti turto specifiką (10,84 kv.m ploto gyvenamosios patalpos pastate, kur atsakovo dalis nėra atidalinta, vadinasi ją naudoti kaip gyvenamąją patalpą būtų itin sudėtinga, o, nesant tarp šalių sutarimo, tai galimai iššauktų papildomus konfliktus), į tai, kad tai yra vienintelė atsakovo gyvenamoji patalpa, dėl itin mažos priteistinos dalies, mažai tikėtina, kad ją būtų galima panaudoti pajamoms gauti, t.y. nuomai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad keisti periodinėmis išmokomis priteistą išlaikymą į išlaikymą turtu netikslinga. Šią išvadą pagrindžia ir tai, kad vaiko išlaikymui būtinos piniginės lėšos nuolat, o ieškovės turtinė padėtis, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, neleidžia kompensuoti tos dalies išlaikymo, kuri sumažėtų dėl priteisto R. S. išlaikymui turto panaudojimo.

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentu, kad svarbi aplinkybė sprendžiant vaiko išlaikymo formos pakeitimo klausimą yra išlaikymo įsiskolinimas, rodantis ieškovo galimybes ir pastangas teikti išlaikymą. Tačiau, remiantis į bylą pateiktu turto arešto aktu ir kitais antstolio R. V. išduotais dokumentais, dėl atsakovo neteikto išlaikymo įsiskolinimo jau yra areštuotas atsakovo nekilnojamasis turtas, kurio sąraše yra ir prašoma priteisti natūra ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, keisti išlaikymo, kuris turi būti teikiamas šalių dukrai ateityje, formą išlaikymu areštuotu turtu, yra netikslinga ir nelogiška. Iš šio, kaip ir kito atsakovo turto, turi būti padengiamas jau susidaręs išlaikymo įsiskolinimas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas. Atmetus apeliacinį skundą ieškovei jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Tatjana ŽukauskienėAlgirdas Auruškevičius