Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

kaltinamieji V. L. , I. A. ir R. Š. sunkiai sutrikdė asmens sveikatą iš savanaudiškų paskatų; panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą; pagrobė asmens dokumentus; pasikėsino neteisėtai įgyti svetimą elektroninę mokėjimo priemonę (banko mokėjimo kortelę), nesuvokdami, jog veikos negali pabaigti todėl, kad kėsinasi į netinkamą objektą; panaudodami fizinį smurtą, neteisėtai atėmė žmogui laisvę; taip pat kaltinamasis I. A. neteisėtai laikė ir gabeno psichotropinę medžiagą, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti; taip pat kaltinamasis R. Š. laikė narkotinę medžiagą, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti.

Kaltinamieji V. L. , I. A. ir R. Š. , veikdami bendrininkų grupėje, tikslu pagrobti svetimą turtą, 2007 m. spalio 31 d., laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 02.45 val., priėjo prie neblaivaus nukentėjusiojo D. M. , sėdėjusio ant suoliuko visuomeninio transporto stotelės “Šiaurės miestelis” paviljone, esančiame Žirmūnų gatvėje, Vilniuje, V. L. ir R. Š. , suėmę D. M. už pažastų, nuvedė pastarąjį prie netoliese stovėjusio I. A. priklausančio automobilio “BMW 325”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , kur bandant nukentėjusįjį įsodinti į minėtą automobilį, pastarajam pasipriešinus, V. L. kumščiu sudavė D. M. du smūgius į nugaros sritį, o R. Š. kumščiu sudavė vieną smūgį į šoną bei vieną smūgį į pilvo sritį bei įsodino pastarąjį į automobilį, pasodindami ant galinės sėdynės. Po to, I. A. vairuojant minėtą automobilį, o V. L. laikant D. M. , kad pastarasis nesipriešintų, R. Š. sudavė kumščiu du smūgius nukentėjusiajam į veidą ir taip nuvežė pastarąjį į miško masyvą, esantį Verkių gatvėje, 2,6 km atstumu nuo restorano „Senasis Malūnas", esančio adresu Verkių g. 100, Vilniuje, važiuojant link Ožkinių gatvės. Išlaipinę D. M. iš automobilio, turėdami tikslą pagrobti kitą jam priklausantį turtą, V. L. , I. A. ir R. Š. , visi kartu rankomis ir kojomis sudavė pastarajam ne mažiau trisdešimties smūgių į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais sukeldami D. M. fizinį skausmą bei padarydami nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio pusrutulio srityje ir taip sunkiai sutrikdė D. M. sveikatą dėl savanaudiškų paskatų.

Taip pat jie, veikdami bendrininkų grupėje, tikslu pagrobti svetimą turtą, 2007 m. spalio 31 d., laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 02.45 val., priėjo prie neblaivaus nukentėjusiojo D. M. , sėdėjusio ant suoliuko visuomeninio transporto stotelės “Šiaurės miestelis” paviljone, esančiame Žirmūnų gatvėje, Vilniuje, kur I. A. pagrasinus nukentėjusiojo D. M. atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą ir ištraukus iš pastarojo striukės kišenės jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną “Nokia 6020” 250,00 Lt vertės su jame buvusia “Tele2 Pildyk” SIM kortele, V. L. ir R. Š. , suėmę D. M. už pažastų, nuvedė jį prie netoliese stovėjusio I. A. priklausančio automobilio “BMW 325”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , bei įsodino pastarąjį į minėtą automobilį, kur V. L. laikant nukentėjusįjį, kad šis nesipriešintų, R. Š. kumščiu sudavė du smūgius nukentėjusiajam į veidą bei nurengė nuo jo striukę 250,00 Lt vertės, kurios kišenėse rado ir paėmė automobilio raktą, raktą nuo buto durų, neturinčius turtinės vertės, piniginę 20,00 Lt vertės, su joje buvusiais 20,00 Lt grynųjų pinigų. Po to, I. A. vairuojamu automobiliu “BMW 325”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , nuvežė D. M. į miško masyvą, esantį Verkių gatvėje, 2,6 km. atstumu nuo restorano „Senasis Malūnas", esančio adresu Verkių g. 100, Vilniuje, važiuojant link Ožkinių gatvės, kur tęsdami nusikalstamą veiką, turėdami tikslą pagrobti kitą D. M. priklausantį turtą, išlaipino pastarąjį iš automobilio bei visi kartu rankomis ir kojomis sudavė jam ne mažiau trisdešimties smūgių į įvairias kūno vietas bei pagrobė pastarojo batus 90,00 Lt vertės. Tokiu būdu, panaudoję fizinį smurtą, iš nukentėjusiojo iš viso pagrobė turto už 630,00 Lt, padarydami jam turtinę žalą.

Taip pat jie, veikdami bendrininkų grupėje, 2007 m. spalio 31 d., laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 02.45 val., vykdydami plėšimą nukentėjusiojo D. M. atžvilgiu, I. A. priklausančiame automobilyje “BMW 325”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , V. L. laikant nukentėjusįjį D. M. , kad šis nesipriešintų bei R. Š. kumščiu sudavus du smūgius nukentėjusiajam į veidą, R. Š. nurengė nuo pastarojo striukę, kurios kišenėse rado ir pagrobė D. M. priklausančius jo vardu išduotus dokumentus - asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimą Nr. R0167440, socialinio draudimo pažymėjimą Nr. SK 1130104, A. Č. įmonės „Auto" liudijimą Nr. 267, bei jo tėvui P. M. priklausančius dokumentus - automobilio “Audi 90”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , registracijos liudijimą Nr. B (duomenys neskelbtini) bei techninės apžiūros taloną Nr. (duomenys neskelbtini).

Taip pat jie, veikdami bendrininkų grupėje, 2007 m. spalio 31 d., laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 02.45 val., vykdydami plėšimą nukentėjusiojo D. M. atžvilgiu, I. A. priklausančiame automobilyje “BMW 325”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , V. L. laikant nukentėjusįjį D. M. , kad šis nesipriešintų bei R. Š. kumščiu sudavus du smūgius nukentėjusiajam į veidą, R. Š. nurengė nuo pastarojo striukę, kurios kišenėse rado bei pasikėsino neteisėtai įgyti D. M. vardu išduotą AB „SEB Vilniaus bankas" mokamąją kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nesuvokdami, jog jie negali veikos pabaigti todėl, kad kėsinasi į netinkamą objektą, kadangi minėtos mokamosios kortelės galiojimo laikas buvo pasibaigęs 2006 m. rugsėjo 30 d.

Taip pat jie, veikdami bendrininkų grupėje, 2007 m. spalio 31 d., laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 02.45 val., prievarta, panaudojant fizinį smurtą, t. y. V. L. kumščiu sudavus nukentėjusiajam D. M. du smūgius į nugaros sritį, o R. Š. kumščiu sudavus nukentėjusiajam vieną smūgį į šoną ir vieną smūgį į pilvo sritį, įsodino pastarąjį į I. A. priklausantį automobilį “BMW 325”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , stovėjusį prie visuomeninio transporto stotelės “Šiaurės miestelis”, esančios Žirmūnų gatvėje, Vilniuje, ir tokiu būdu, panaudodami fizinį smurtą, neteisėtai atėmė D. M. laisvę.

Taip pat kaltinamasis I. A. , laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 21 d. ryto iki 2007 m. lapkričio 21 d., 18.40 val., bespalviame, plastikiniame, užspaudžiamame maišelyje su raudonos spalvos juostele, neteisėtai laikė ir gabeno 0,22 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, kurią 2007 m. lapkričio 21 d., 18.40 val., jo sulaikymo metu Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato 1-ojo policijos komisariato, esančio adresu Kalvarijų g. 59, Vilniuje, tarnybinėse patalpose rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Taip pat kaltinamasis R. Š. nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatyto laiko iki 2008 m. vasario 5 d., 15.40 val., neteisėtai, turėdamas tiklą parduoti ar kitaip platinti, laikė P. S. priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 1,161 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią 2008 m. vasario 5 d., 15.40 val., kratos bute metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Asmens sunkaus sveikatos sutrikdymo iš savanaudiškų paskatų, plėšimo,

asmens dokumento pagrobimo, pasikėsinimo neteisėtai įgyti svetimą

elektroninę mokėjimo priemonę, neteisėto žmogaus laisvės atėmimo,

panaudojant fizinį skurtą, epizodai.

Kaltinamasis V. L. pagal jam pareikštus kaltinimus kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad įvykio metu gyveno pas I. A. . Tą vakarą jis buvo namuose, o I. buvo kažkur išvažiavęs. Vakare pastarasis paskambino ir liepė jam išeiti prie stotelės, nes ten yra žmogus, kurį galima apvogti. Lauke I. A. jam parodė ant suoliuko sėdintį nukentėjusįjį, kuris buvo girtas ir miegojo. Jis (V. L. ) patikrino nukeltėjusiojo kišenes. Vidinėje striukės kišenėje rado telefoną „Nokia“, kurį pasiėmė ir įsidėjo į kišenę. Iš pradžių I. A. buvo vienas, paskui iš kažkur atsirado apsvaigęs R. Š. , kurį jis mažai pažinojo. Visi paėmę už pažastų, nuvedė nukentėjusįjį į Įgorio automobilį, nes suoliukas buvo labai matomoje vieta, o jie norėjo kruopščiau patikrinti nukentėjusiojo kišenes, t. y. kad nepamatytų pašaliniai žmonės. Privedę prie automobilio, norėjo pastarąjį pasodinti ant galinės sėdynės, tačiau šis ėmė veržtis į mašinos priekį, todėl jis (V. L. ) kumščiu trenkė jam vieną kartą į pilvą bei įsodino į automobilį. Mašinoje patikrinęs nukentėjusiojo rūbų kišenes, rado raktus nuo buto ir automobilio bei piniginę, kurioje buvo automobilio dokumentai, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, kreditinė kortelė. Šiuos daiktus numetė automobilyje ir pasiūlė draugams pavažiuoti kur nors toliau ir pabandyti sužinoti, kur stovi nukentėjusiojo automobilis. Vairavo I. A. , važiavo kažkur už Verkių malūno. Bevažiuojant jis (V. L. ) vieną kartą kumščiu trenkė nukentėjusiajam į nosį, nuo ko šiam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Taip pat jis (V. L. ) nurengė nuo nukentėjusiojo striukę. Nuvažiavus į mišką, jis nukentėjusiojo pradėjo klausinėti, kur yra jo mašina. Šis pradėjo rodyti į I. automobilį, sakydamas, jog tai jo mašina. Pastarasis buvo visai girtas ir nesiorientavo aplinkoje. Iš pradžių jis (V. L. ) pagalvojo, kad vaikinas iš jo tyčiojasi, todėl pradėjo jį mušti, pagrinde smūgius sudavė į veidą. I. A. bandė raminti, o R. Š. net nebuvo išlipęs iš mašinos. Nustojus mušti, nukentėjusysis užmigo, pradėjo knarkti. Po to I. A. ir R. Š. išvažiavo į degalinę, o jis liko prie nukentėjusiojo. Pastariesiems sugrįžus, vaikinas dar miegojo. I. pasiūlė pastarąjį nuvežti į ligoninę, o R. pasiūlė vežti namo. Skambindami nukentėjusiojo telefonu, jie sužinojo vaikino adresą, bet jo nenuvežė ir paliko miške. Kodėl jie to nepadarė, paaiškinti negali. Po to jie nuvažiavo prie nukentėjusiojo namų ir ieškojo pastarojo automobilio, tačiau nerado. Pakeliui jis su I. pasikeitė telefonais – jis atidavė I. nukentėjusiojo telefoną, o šis jam (V. L. ) atidavė savo. Jis (V. L. ) iš nukentėjusiojo telefono neskambino. Apvogti nukentėjusiojo buto neketino, ikiteisminio tyrimo metu parodymų apie tai nedavė. Ar I. A. ir R. Š. sudavė vaikinui smūgius, jis nematė. R. Š. nukentėjusiajam smūgių nesudavė. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jis pastarąjį apkalbėjo, norėjo suversti jam kaltę, o pats sušvelninti savo teisinę padėtį, nes galvojo, kad policija R. nesuras. Taip pat nematė, kad nukentėjusįjį būtų mušęs I. A. . Ikiteisminio tyrimo metu jis apkalbėjo pastarąjį sakydamas, kad šis mušė nukentėjusįjį. Tai padarė supykęs ant jo, manydamas, kad I. jį įskundė policijai, nes prieš tai jis buvo sulaikytas, bet vėliau išsiaiškino, kad neįskundė, todėl teisme sako tiesą. Žino, kad I. A. degalinėje bandė atsiskaityti nukentėjusiojo bankine kortele, tačiau jam nepavyko. Pripažįsta, kad nusikaltimą padarė jis vienas, nes R. Š. buvo apsvaigęs nuo narkotikų ir nesiorientavo aplinkoje, o I. A. visą laiką sėdėjo mašinoje. Sutinka atlyginti civilinius ieškinius, tačiau mano, kad prašoma priteisti neturtinė žala yra labai didelę. Taip pat sutinka padengti nukentėjusiojo gydymo išlaidas bei Teisingumo ministerijos pastarajam išmokėtą sumą. Dėl įvykdyto nusikaltimo labai gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo.

Kaltinamasis I. A. kaltės dėl jam pareikštų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 9 p., 180 str. 1 d., 302 str. 1 d., 22 str. 2 d. 214 str. 1 d., 146 str. 2 d. nepripažino ir parodė, kad įvykio metu V. L. gyveno pas jį bute Žirmūnų gatvėje. R. Š. yra jo pažįstamas. Spalio 31 d. su juo susitiko Šnipiškėse. Pastarasis mašinoje vartojo narkotikus, buvo apsvaigęs, bet vaikščiojo. Vakare jie iš kažkur atvažiavo į Žirmūnų mikrorajoną ir netoli parduotuvės “RIMI”, pamatė ant suoliuko sėdintį girtą žmogų. Prieš tai V. L. jo buvo prašęs nuvežti į klubą. Jis (I. A. ) jam paskambino ir pasakė, kad šis išeitų į lauką. V. išėjus, pamatė, kad jis priėjo prie nukentėjusiojo ir patikrinęs kišenes, kažką ištraukė. Jis (I. A. ) taip pat priėjo prie nukentėjusiojo. R. Š. sėdėjo automobilyje. Tuo metu nukentėjusysis kažką ėmė kalbėti apie mašiną ir V. L. pasiūlė važiuoti jos paieškoti. Po to jie visi, įsisodinę vaikiną į savo automobilį, nuvažiavo į Verkių mišką, kur V. ištraukė nukentėjusįjį iš mašinos ir pradėjo mušti. Jis (I. A. ) ėmė pastarąjį raminti. Kas nukentėjusiajam nuėmė batus ir juos numetė miške, nežino. Tai galėjo padaryti V.. Jokių nukentėjusiojo raktų nematė, jo striukės neėmė. Iš nukentėjusiojo buvo paimta asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, automobilio dokumentai, telefonas. Po to jis su R. Š. nuvažiavo į benzino kolonėlę, kur pabandė atsiskaityti nukentėjusiojo kortele, bet neatsiskaitė, nes joje nebuvo pinigų, todėl ją paliko degalinėje. Vėliau abu grįžo atgal į mišką. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad nukentėjusiojo veidas sumuštas, kruvinas, todėl pasiūlė jį nuvežti į ligoninę, o kažkuris iš draugų pasiūlė jį nuvežti namo. Kadangi nesutarė, kur vežti, nukentėjusįjį paliko miške. R. Š. išlipo prie Kalvarijų gatvės. Kad R. būtų mušęs nukentėjusįjį, nematė. Kas skambino nukentėjusiojo telefonu tiksliai neprisimena, galėjo skambinti ir R. Š. . Kas po to iš automobilio paėmė nukentėjusiojo daiktus – nežino. Jis (I. A. ) paėmė tik telefoną, kurį vėliau pardavė už 70,00 Lt. Ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus, nes iš pradžių jis su V. L. buvo susitarę visą kaltę versti R., nes jo beveik nepažinojo ir galvojo, kad policija pastarojo neras. Su V. L. jokio išankstinio susitarimo apiplėšti nukentėjusįjį nebuvo. Jam paskambino, nes buvo pažadėjęs nuvežti į klubą. Kaltu neprisipažįsta, nukentėjusiojo nemušė, jo į mišką tikslu atimti laisvę nevežė, automobiliu važinėjo, nes nukentėjusysis prašė surasti jo automobilį. Su civiliniu ieškiniu sutinka dalinai, t. y. sutinka dėl turtinės žalos atlyginimo, nesutinka atlyginti neturtinę žalą, gydymo išlaidas ir Teisingumo ministerijos išmokėtą žalą, nes nukentėjusiojo nemušė.

Kaltinamasis R. Š. kaltės dėl jam pareikštų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 9 p., 180 str. 1 d., 302 str. 1 d., 22 str. 2 d. 214 str. 1 d., 146 str. 2 d. nepripažino ir parodė, kad įvykio dieną nusipirko heroino. Vėliau susitiko pažįstamą I. A. ir paprašė leidimo susileisti heroiną jo automobilyje. Pastarasis sutiko. Susileidęs narkotikus, stipriai apsvaigo ir atsipeikėjo tik miške. Pastebėjo, kad be jų, yra dar kažkoks vaikinas. Vienu metu I. A. pasiūlė nuvažiuoti į degalinę nusipirkti cigarečių. Jie abu išvažiavo, o V. L. liko su nukentėjusiuoju. Grįžęs pamatė sumuštą nukentėjusįjį ir I. pasiūlė jį nuvežti į ligoninę, o jis (R. Š. ) pasiūlė vežti namo, nes ligoninėje gali kilti daug klausimų. Jis (R. Š. ) nukentėjusiojo telefonu paskambino pastarojo broliui ir, prisistatęs apsaugos tarnybos darbuotoju pasakė, kad brolis girtas bei paklausė kokiu adresu jį vežti namo. Tačiau vėliau nukentėjusiojo namo nenuvežė, o paliko miške. Po to nuvažiavo į Lazdynų mikrorajoną paieškoti vaikino mašinos. Visą šį laiką jis buvo labai apsvaigęs ir niekur nedalyvavo. Ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, tačiau jie yra neteisingi, nes buvo apklausiamas abstinencijos būsenoje ir pats nežino ką kalbėjo.

Nors kaltinamasis V. L. kaltu prisipažino iš dalies, katinamieji I. A. ir R. Š. kaltais pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 9 p., 180 str. 1 d., 302 str. 1 d., 22 str. 2 d. 214 str. 1 d., 146 str. 2 d. neprisipažino, jų kaltė padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta tokiais įrodymais.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. M. parodė, kad įvykio dieną, po darbo buvo išgėręs alaus, po to vakare kartu su pažįstamu V. B. gėrė alkoholinius gėrimus automobilyje prie pastarojo namų. Išgėrė vieną butelį degtinės. Atsimena, kad išsiskyręs su V. B. , norėjo autobusu grįžti namo. Buvo jau tamsu ir jis nuėjo į autobusų sustojimą. Po to nieko neprisimena, atsipeikėjo kažkur miške tik kitos dienos pavakaryje, buvo stipriai sumuštas, visas šlapias, be batų, odinės striukės. Ėjo keliu ir sutiktų žmonių klausinėjo kur jis randasi. Tuo metu atsitiktinai pro šalį važiavo V. B. ir parvežė jį namo. Kitą dieną atėjęs giminaitis iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir išvežė į ligoninę, kur buvo operuojamas. Šiuo metu visų aplinkybių tiksliai neprisimena, todėl prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Įvyko metu iš jo buvo pavogti mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ 250,00 Lt vertės, striukė 250,00 Lt vertės, batai 90,00 Lt, piniginė 20,00 Lt, kurioje buvo 20,00 Lt grynųjų pinigų, automobilio, priklausančio jo tėvui, dokumentai, vairuotojo pažymėjimas, kurio atstatymas kainavo 30,00 Lt, asmens tapatybės kortelė, kurios atstatymas kainavo 11,00 Lt, socialinio draudimo pažymėjimas, banko kortelė, kurios galiojimas buvo pasibaigęs. Taip pat įvairiems vaistams jis išleido 500,00 Lt. Tokiu būdu, jam buvo padaryta 1171,00 Lt turtinė žala, kurią prašo priteisti iš kaltinamųjų. Taip pat nusikaltimu padaryta neturtinė žala, kurią vertina 100 000,00 Lt, nes dėl sužalojimo buvo atliekama operacija, buvo gydomas ligoninėje, kentėjo skausmus, ilgą laiką negalėjo dirbti. Teisingumo ministerija jam išmokėjo 600,00 Lt kompensaciją, už jo atžvilgiu įvykdytą smurtinį nusikaltimą. Kadangi viskas vyko seniai, kai kurias detales gali būti pamiršęs, todėl prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu

Nukentėjusysis D. M. , duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 9, 10, 17) parodė, kad 2007 m. spalio 31 d. Žirmūnų mikrorajone su pažįstamu V. B. gėrė alų. Atsimena, kad vakare jis jau ruošėsi taksi automobiliu važiuoti namo, tačiau kas įvyko toliau, tiksliai prisiminti negali. Miglotai pamena, kad buvo mušamas, negali nurodyti nei vietos nei laiko, tačiau pamena, kad jau prašvitus, kažkur ėjo ir paklausus pas žmones, šie jam pasakė, kad jis randasi prie Žaliųjų ežerų. Po šio įvykio dingo jo odinė striukė, mobiliojo ryšio telefonas “Nokia 6020”, piniginė, kurioje buvo 20,00 Lt grynųjų pinigų ir dokumentai - jo asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas, automobilio “Audi 90”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , registracijos liudijimas ir techninės apžiūros talonas, A. Č. IĮ „Auto" išduotas vairavimo liudijimas, AB „SEB Vilniaus bankas" mokėjimo kortelė, taip pat pasigedo batų.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. M. parodė, kad D. yra jo sūnus. Įvykio aplinkybių nežino nes sūnus gyvena atskirai. Datos tiksliai neprisimena, tačiau pamena, kad kitas sūnus paskambino motinai ir pasakė, kad neranda D.. Vėliau sūnus atsirado žiauriai sumuštas. Buvo skubiai paguldytas į ligoninę, operuojamas, gydomas reanimacijos skyriuje. D. naudojosi jo (P. M. ) automobiliu „Audi 90”. Po įvykio dingo automobilio registracijos dokumentai bei rakteliai, kurių atstatymas jam kainavo 80,00 Lt, todėl prašo iš kaltinamųjų priteisti turtinę žalą.

Liudytojas S. M. parodė, kad P. M. yra jo tėvas, o D. M. – brolis. Tai buvo 2007 metais, prieš lapkričio 1 d., t. y. spalio 30 ar 31 dieną, šiuo metu tikslios datos nepamena. Jis atvažiavo pas brolį į Lazdynų mikrorajoną. Ten buvo V. B., kuris paprašė nuvežti juos į Žirmūnus, nes norėjo po darbo išgerti. V. B. buvo išgėręs. Kad būtų neblaivus brolis, nepastebėjo. Jis (S. M. ) apie 19.00 val. nuvežė juos pas V. B. namo, o pats grįžo. Vidurnaktį kažkas paskambino iš brolio telefono ir pasakė, kad brolis girtas guli stotelėje bei paklausė kokiu adresu jį atvežti namo. Jis paskambinusiajam pasakė adresą – namo ir buto numerius bei pažadėjo išeiti į kiemą pasitikti brolio. Po to tas pats asmuo skambino dar tris kartus, sakė tą patį ir vis klausdavo adreso. Apie pusę pirmos nakties pats paskambino broliui, bet jis neatsiliepė. Tą naktį brolio taip ir nesulaukė. Ryte vėl bandė skambinti broliui, bet telefonas jau buvo išjungtas. Po to jis (S. M. ) išvažiavo į kaimą. Bevažiuojant paskambino V. B. ir pasakė, kad rado brolį prie Žaliųjų ežerų, nurengtą, be batų bei paklausė kur jį vežti. Jis liepė vežti namo į Lazdynus. Tuomet jis paskambino pusbroliui į Salininkus ir paprašė nuvažiuoti pas brolį pasižiūrėti kas ten atsitikimo. Pastarajam nuvažiavus, brolis buvo išvežtas į ligoninę.

Liudytojas V. B. parodė, kad įvykio dieną, apie 19.00-20.00 val., jis, S. M. ir D. M. nuvažiavo pas jį išgerti alkoholinių gėrimų. Gėrė jis ir D., S.ius negėrė, nes vairavo automobilį. Vėliau S.ius išvažiavo namo, o jie dar liko. Apie 23.00 val., D. nusprendė važiuoti namo. Jis (liudytojas) davė pastarajam 20,00 Lt, kad galėtų grįžti namo taksi ir abu išsiskyrė. Vėliau, apie antrą valandą nakties, iš D. telefono jam kažkas paskambino, bet nekalbėjo. Kitą dieną atvažiavo S.ius ir pasakė, kad D. negrįžo namo. Jie apskambino draugus, tačiau niekur jo nerado. Bandė skambinti D. telefonu, tačiau operatorius atsakydavo, jog abonentas ne ryšio zonoje. Vakare, po darbo važiuodamas namo, pamatė keliu einantį D. M. . Jis atrodė baisiai, buvo basas, be striukės, stipriai sumušta akis. Pastarasis neatsiminė, kas su juo atsitiko. Jis (liudytojas) norėjo D. nuvežti į ligoninę, bet šis nesutiko, todėl nuvežė namo.

Kaltinamųjų kaltė padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas taip pat įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Policijos pareigūno 2007-11-01 tarnybiniu pranešimu (t. 1, b. l. 4) pasitvirtina, kad 2007 m. lapkričio 1 d., 10.54 val., VGPUL slaugytoja pranešė, jog 2007-11-01, 10.28 val. dėl galvos traumos kreipėsi D. M. , kuris paaiškino, kad traumą gavo 2007-10-30 naktį prie Žaliųjų ežerų, Vilniuje. Diagnozuota kraujo išsiliejimas į smegenis, po medicininės apžiūros paguldytas į chirurginį skyrių operacijai.

Iš policijos pareigūno 2007-11-02 tarnybinio pranešimo (t. 2, b. l. 5) matyti, kad VGPUL reanimacijos skyriuje bendrauta su D. M. , kuris paaiškino, kad 2007 m. spalio 31 d. naktį netoli Žaliųjų ežerų jį sumušė nepažįstami vaikinai, jis prarado sąmonę. Atsigavęs pasigedo striukės, mobiliojo ryšio telefono, piniginės su dokumentais.

Iš 2007-11-09 D. M. pareiškimo policijai (t. 1, b. l. 7) matyti, kad jis kreipėsi į policiją dėl to, kad 2007 m. spalio 31 d., naktį, Vilniuje, kažkur prie Žaliųjų ežerų, tikslios vietos nepamena, nes buvo girtas, jį kažkas sumušė, dėl ko jis prarado sąmonę. Jau prašvitus atgavęs sąmonę, pasigedo odinės juodos spalvos striukės 250,00 Lt vertės, automobilio raktų, kelnių kišenėje buvusių mobiliojo ryšio telefono “Nokia 6020” su SIM kortele bendros 250,00 Lt vertės, piniginės 20,00 Lt vertės su joje buvusiais dokumentais – vairuotojo pažymėjimu, asmens tapatybės kortele, automobilio “Audi 90” registracijos liudijimu.

Specialisto išvada Nr. G 6097/07(01) (t. 1, b. l. 13) pasitvirtina, kad D. M. padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio pusrutulio srityje, veikiant kietu buku daiktu, mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje, netrukus prieš patenkant į VGPUL (2007-11-01). Sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl kraujosruvos po kietuoju galvos smegenų dangalu, kuri suspaudė galvos smegenis.

Papildoma specialisto išvada Nr. G 1621/08(01) (t. 1, b. l. 15-16) pasitvirtina, kad D. M. sužalojimai galėjo būti padaryti 2007-10-31, nakties metu. Kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu padarymui pakanka vieno smūgio į galvos ar veido sritį. Kadangi kiti išoriniai sužalojimai nukentėjusiojo galvoje neužsifiksavę, labiausiai tikėtina, kad šiuo atveju, po smūgio į dešinės akies sritį įvyko kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu. Išoriniame sužalojime individualaus traumuojančio daikto požymiai neužsifiksavę. Tokio pobūdžio smegenų sužalojimas nėra būdingas griuvimui. Kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu būdingas tiesioginio smūgio sudavimui į galvos – veido sritį D. M. nustatytas kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu galėjo atsirasti po smūgio kumščiu į dešinės akies sritį.

Iš D. M. priklausančio mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini)įeinančių ir išeinančių skambučių laikitarpiu nuo 2007-10-30 iki 2007-10-31 išklotinės (t. 1, b. l. 35-37) matyti, kad iš nukentėjusiojo telefono po 2007 m. spallio 30 d., 23.32 val., iki 2007 m. spalio 31 d., 02.44 val., buvo skambinta – 2007-10-31, 02.19 val., į liudytojo V. B. telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2007-10-31, 02.44 val., į liudytojo S. M. telefoną Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš AB “SEB bankas” 2008-02-26 rašto Nr. 01.11.01-916 bei AB bankas “Hansabankas” 2008-12-12 rašto Nr. SR-20598 (t. 1, b. l. 40, 42) matyti, kad D. M. 2004-09-18 buvo išduota AB “SEB bankas” mokamoji kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri galiojo iki 2006-09-30, taip AB bankas “Hansabankas” debetinę VISA Electron mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri banko nurodymu buvo blokuota 2007-10-14, 10.22 val.

Iš LR VRM gyventojų registro bei Sodros duomenų – D. M. asmens duomenų (t. 1, b. l. 49-50) matyti, kad jam 2007-08-13 UAB Regitra” Vilniaus filiale buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-05-21 Zarasų migracijos poskyryje išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat išduotas socialinio draudimo pažymėjimas Nr. SK (duomenys neskelbtini).

Iš Lietuvos ir Vokietijos UAB “T.” 2008-03-15 pažymos Nr. 37 bei jos priedo – techninės apžiūros rezultatų ataskaitos (t. 1, b. l. 53-54) matyti, kad automobilis “Audi 90”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valstybinei techninei apžiūrai buvo pateiktas 2006 m. liepos 14 d. ir tą dieną buvo išduotas Techninės apžiūros talonas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galioja iki 2008 m. liepos 14 d.

Iš VĮ “Regitra” Vilniaus filialo 2008-03-20 rašto Nr. (1.5)-24-389 bei jo priedo (t. 1, b. l. 56-57) matyti, kad automobilis “Audi 90” valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra registruotas nukentėjusiojo P. M. vardu.

Iš 2008-07-02 išduoto liudijimo dublikato (t. 1, b. l. 59) matyti, kad D. M. 2006-01-23 buvo išduotas A. Č. įmonės “Auto” liudijimas Nr. 267 apie vairavimo mokymo kursų baigimą.

Iš 2007-11-23 apžiūros protokolo (t. 2, b. l. 8-12) matyti, kad apžiūrėjus automobilį “BMW”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , kurį Į. A. vairavo įvykio metu, nustatyta, jog ant galinės sėdynės sėdimos dalies matosi rausvos dėmės, panašios į kraują. Apžiūros metu buvo paimta sėdynės medžiagos dalis, ant kurios yra dėmė panaši į kraują.

Specialisto išvada Nr. S 122/08(01) (t. 2, b. l. 15-19) pasitvirtina, kad atlikus pateiktos automobilio sėdynės medžiagos iškarpos su dėmėmis, panašiomis į kraują, paimtos 2007-11-23 automobilio apžiūros metu, DNR tyrimą, nustatyta, jog ant medžiagos iškarpos yra D. M. kraujas su 99,999999999% tikimybe.

Kaltinamiesiems V. L. , I.A. ir R. Š. buvo pareikšti kaltinimai dėl to, kad jie veikdami bendrai, sunkiai sutrikdė asmens sveikatą iš savanaudiškų paskatų, panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, pagrobė asmens dokumentus, pasikėsino neteisėtai įgyti svetimą elektroninę mokėjimo priemonę (banko mokėjimo kortelę) bei panaudodami fizinį smurtą, neteisėtai atėmė žmogui laisvę.

Bylos nagrinėjimo metu šie kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai pasitvirtino pilnai.

LR BPK 20 straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamieji pakeitė savo parodymus, aiškindami, kad visus neteisėtus veiksmus nukentėjusiojo D. M. atžvilgiu atliko V. L. .

Kaltinamasis R. Š. aiškino, kad buvo stipriai apsvaigęs nuo narkotikų ir atsipeikėjo tik miške, kur pastebėjo, kad be jų, yra dar kažkoks vaikinas. Su I. A. nuvažiavo į degalinę nusipirkti cigarečių, o V. liko su nukentėjusiuoju. Grįžę pamatė sumuštą nukentėjusįjį, kurį po to paliko miške. Jis nukentėjusiojo telefonu skambino pastarojo broliui ir, prisistatęs apsaugos tarnybos darbuotoju, sužinojo vaikino adresą bei nuvažiavo į Lazdynų mikrorajoną paieškoti jo mašinos. Visą šį laiką jis buvo labai apsvaigęs ir niekur nedalyvavo. Ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus, nes buvo apklausiamas abstinencijos būsenoje ir pats nežino ką kalbėjo.

Kaltinamasis I. A. teisminio bylos nagrinėjimo metu aiškino, kad jis paskambino V. ir pasakė išeiti į lauką, nes šis buvo prašęs nuvežti į klubą. Išėjęs V. priėjo prie nukentėjusiojo ir patikrinęs jo kišenes, kažką ištraukė. R. Š. sėdėjo automobilyje. Nukentėjusiajam ėmus kalbėti apie mašiną, V. pasiūlė eiti jos paieškoti. Įsisodinę vaikiną į jo (kaltinamojo) automobilį, nuvažiavo į Verkių mišką, kur V. ištraukęs nukentėjusįjį iš mašinos, pradėjo mušti. Jis jokių nukentėjusiojo daiktų negrobė, raktų nematė, striukės neėmė. Žino, kad iš nukentėjusiojo buvo paimta asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, automobilio dokumentai, telefonas. Benzino kolonėlėje jie su R. bandė atsiskaityti nukentėjusiojo mokėjimo kortele, bet joje nebuvo pinigų. Grįžę paėmę V. ir išvažiavo, palikę nukentėjusįjį miške. Kas skambino nukentėjusiojo telefonu tiksliai neprisimena, galėjo skambinti ir R. Š. . R. išlipo prie Kalvarijų gatvės. Kad R. būtų mušęs nukentėjusįjį, nematė. Lazdynų mikrorajone nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus. Iš pradžių jis su V. buvo susitarę visą kaltę versti R., nes jo beveik nepažinojo ir galvojo, kad policija pastarojo nesuras. Nukentėjusiojo nemušė, jo į mišką tikslu atimti laisvę nevežė, automobiliu važinėjo, nes nukentėjusysis prašė surasti jo automobilį.

Kaltinamasis V. L. teisminio bylos nagrinėjimo metu aiškino, kad paskambinęs I. A. liepė jam išeiti, nes ant suoliuko sėdi girtas žmogus, kurį galima apvogti, o išėjus parodė minimą vyrą, kuris miegojo. Jis (V. L. ) iš nukeltėjusiojo striukės kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną. Iš kažkur atėjo apsvaigęs R. Š. ir jie visi už pažastų nuvedė nukentėjusįjį į Įgorio automobilį, nes suoliukas buvo labai matomoje vietoje, o jie norėjo kruopščiau patikrinti nukentėjusiojo kišenes. Prie mašinos jis sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį kumščiu į pilvą, o mašinoje – vieną smūgį į nosį. Nukentėjusiojo rūbų kišenėje jis rado ir paėmė raktus nuo buto ir automobilio, piniginę su pinigais, dokumentais ir kretitine kortele, taip pat paėmė nukentėjusiojo striukę. Miške nukentėjusįjį mušė jis, smūgius sudavė į galvą. Įgoris ir R. buvo išvažiavę į degalinę, kur I. bandė atsiskaityti vaikino kortele, o kai sugrįžo, jie visi išvažiavo, nukentėjusįjį palikę miške. Po to kažkuris iš draugų skambino nukentėjusiojo telefonu bei sužinojo jo adresą, jie važiavo prie nukentėjusiojo namų ir ieškojo pastarojo automobilio, tačiau nerado ir visi išsiskirstė. Buto apvogti nesitarė. Pakeliui I. atidavė nukentėjusiojo telefoną. R. ir I. vaikino nemušė, nes R. buvo apsvaigęs ir nesiorientavo aplinkoje, o I. visą laiką sėdėjo automobilyje. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu jis pastaruosius apkalbėjo, norėjo suversti jiems kaltę, o pats sušvelninti savo teisinę padėtį, nes galvojo, kad R. policija nesuras, o ant I. pyko, manydamas, kad šis jį įskundė policijai, nes prieš tai jis buvo sulaikytas.

Analizuodamas prieštaringus kaltinamųjų parodymus, nustatant 2007 m. spalio 31 d. įvykio aplinkybes, teismas juos vertina pagal savo vidinį įsitikinimą kartu su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Kaltinamasis V. L. , duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 89-90) parodė, kad jis gyvena pas draugą I. A. , adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2007 m. spalio 31 d., apie 23.30 val., jam būnant namuose paskambino I. A. ir pasakė, kad sustojime „Šiaurės miestelis" yra vaikinas, kuris gali turėti vertingų daiktų. Jis išėjo į lauką ir pamatė I. su draugu R. (kurį matė pirmą kartą) bei kažkokį girtą vaikiną. Ant suoliuko sėdintis vaikinas buvo labai girtas ir nesiorientavo kur randasi. I. jis pasakė, kad vaikinas prastai apsirengęs ir nieko neturės, tada I. iš vaikino striukės kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia", ir pasakęs, kad vaikinas gali turėti dar ką nors vertingo pasiūlė nuvesti pastarąjį į jo automobilį. Tada jis su R. paėmė girtą vaikiną už pažastų ir nutempė į netoliese prie parduotuvės “Hiper Rimi” stovėjusį I. automobilį. Prie automobilio R. vaikinui nuvilko striukę ir norėjo pasodinti į automobilį, tačiau pastarasis pradėjo priešintis, todėl jis du kartus trenkė vaikinui į nugarą ir taip jie įsodino pastarąjį į mašiną. Automobilyje R. sėdėjo priekyje, jis sėdėjo ant galinės sėdynės su girtu vaikinu ir jį laikė, o I. vairavo. Vaikino striukėje R. rado piniginę su automobilio dokumentais ir rakteliais, bei buto raktus. R. paklausė vaikino kur stovi automobilis ir atsiklaupęs ant priekinės sėdynės bei taip atsisukęs į vaikiną, du kartus jam smogė kumščiu į veidą. Jis pasiūlė vaikiną paleisti pakelėje, kadangi pastarasis daugiau nieko nebeturi, bet I. vežė toliau, kadangi norėjo surasti vaikino automobilį. I. juos visus nuvežė kažkur į mišką, kur jie vaikiną ištraukė iš automobilio ir R., klausinėdamas kur stovi vaikino automobilis ir kur jis gyvena, pradėjo pastarąjį mušti. Jis stovėjo šalia ir švietė žiebtuvėliu. Ar I. mušė, jis nepamena. R. mušė rankom ir kojom. Po to, R. nuėjo pasižiūrėti automobilio dokumentų ir iš vaikino telefono pradėjo kažkam skambinėti, tačiau pasibaigus sąskaitai, paėmė vaikino banko kortelę ir su I. išvažiavo į kažkokią kolonėlę pirkti kitos SIM kortelės. Jį palikę su gulinčiu vaikinu, I. ir R. išvažiavo bei grįžę po dvidešimties minučių pasakė, kad bandė atsiskaityti vaikino kortele, tačiau pardavėja ją atėmė. Grįžus R. bandė prikelti vaikiną, trynė jam ausis, apipylė vandeniu, tačiau pastarasis nepabudo, tada I. pasiūlė jį nuvežti į ligoninę, bet R. tam paprieštaravo ir iš miško visi trys, palikę vaikiną gulėti, išvažiavo į Lazdynų mikrorajoną, nes R. su kažkuo susiskambino ir sužinojo kur gyvena vaikinas ir kur gali būti jo automobilis. Automobilio neradus, jie norėjo apvogti vaikino butą, bet pagalvojus kad namuose kažkas yra, į butą nėjo. Vaikino striukė liko pas R., mobiliojo ryšio telefoną pasiėmė I., o jam atidavė savo seną telefoną “Siemens”. I. jį parvežė namo ir pats su R. kažkur išvažiavo. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 1, b. l. 92-94), kaltinamasis patvirtino savo ankščiau duotus parodymus, patikslindamas, kad telefoną iš vaikino striukės kišenės sustojime “Šiaurės miestelis” ištraukė R. ir tik važiuojant automobiliu, jį perdavė I.. Taip pat, smūgius prie I. automobilio, jis sudavė kartu su R., o miške vaikiną bandė gaivinti I., o ne R..

Kaltinamasis I. A. , duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 6-7) parodė, kad jo namuose apie du mėnesius gyvena V. L. , su kuriuo susipažino kalėjime. 2007 m. spalio 31 d., apie 00.00 val., jam su R. važinėjant jo automobiliu “BMW 325”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , po Vilniaus miestą, paskambino V., kuris paprašė kažkur pavežti. Atvažiavęs į visuomeninio transporto stotelę “Šiaurės miestelis”, pamatė V. ir šalia jo girtą nepažįstamą vaikiną. R. išlipo iš automobilio ir nuėjo prie V. ir vaikino, po to visi trys grįžo į jo automobilį ir jie išvažiavo ieškoti jam nepažįstamo vaikino automobilio, nes pastarasis buvo pamiršęs kur jį paliko. Važiuojant Verkių gatve prie Nėries upės, prasidėjus miškui suprato, kad nebėra prasmės toliau važiuoti ir sustabdė automobilį aikštelėje kur norėjo apsisukti, tada V. ir R. iš automobilio išvilko girtą vaikiną ir pradėjo klausinėti kur jo automobilis bei mušti. Vaikinas rodė į jam priklausantį automobilį ir tvirtino, kad tai ir yra automobilis apie kurį klausinėja V. ir R.. Vaikinas buvo mušamas krūmuose, kur tiksliai buvo suduodami smūgiai, jis nematė. Tuomet jis, išlipęs iš automobilio, V. ir R.i liepė liautis. Matė kaip V. nuėmė nuo nukentėjusiojo kojų batus ir numetė kažkur į mišką, striukę nuėmė R. ir ją apsivilko. Kas paėmė vaikino telefoną, nežino, tačiau ryte V. jam davė vaikino mobiliojo ryšio telefoną, o savąjį „Siemens C55" jis atidavė V.. Važiuojant iš miško, V. ir R. skambinėjo nukentėjusiojo telefonu ir apsimetę apsaugos darbuotojais, norėjo sužinoti kur vaikinas gyvena, kadangi R. turėjo raktus nuo vaikino namų. Sužinojęs kur gyvena nukentėjęs, R. paprašė nuvežti į Architektų gatvę, ką jis ir padarė, prieš tai V. palikęs Žirmūnų gatvėje. Po to, atvažiavus į Lazdynų mikrorajoną, R. norėjo nueiti ir apvogti nukentėjusiojo butą, tačiau jam atsisakius dalyvauti buto vagystėje ir jo laukti, R. paprašė nuvežti į Šnipiškių rajoną, ką jis ir padarė. Prieš nuvežant R., kartu su juo nuvažiavo į mišką pasižiūrėti ar vaikinui viskas gerai. Vaikiną rado miegantį ir jį ten pat vėl paliko. Nukentėjusiojo jis nemušė ir jokių daiktų neėmė, paėmė tik telefoną, kurį jam davė V..

Papildomai duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 21, 22, 35, 38), kaltinamasis I. A. parodė, kad savo automobiliu “BMW 325”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , kartu su pažįstamais V. L. , R. (jo pavardės nežino) bei su jam nepažįstamu vaikinu iš Žirmūnų mikrorajono, nuo sustojimo “Šiaurės miestelis” nuvažiavo link Žaliųjų ežerų. Ten važiavo, nes jam nepažįstamas vaikinas, kuris, kaip jis galvojo, yra V. draugas, pasakė, kad kažkur tame rajone paliko automobilį, kurį reikia surasti. Maždaug valandą jie važinėjo ir ieškojo vaikino automobilio. Tada jis supratęs, kad nėra jokio tikslo daugiau važinėti sustojo ir pasakė, kad mašinos nebeieškos bei važiuos atgal. Tuo metu, V. L. , kuris sėdėjo su nepažįstamu vaikinu gale, sudavė pastarajam du smūgius kumščiu į veidą, nuo ko vaikinui pradėjo iš nosies bėgti kraujas. Jis pasakė, kad nereikia nukentėjusiojo mušti automobilyje ir R., išlipęs iš mašinos, ištraukė vaikiną į lauką ir patempęs į šoną link krūmų, pradėjo šį spardyti kojomis ir daužyti kumščiais. V. ir R. vaikiną daužė į įvairias kūno vietas apie dvidešimt minučių, suduodami, jo manymu, nuo trisdešimties iki penkiasdešimties smūgių. Po to jis įsikišo, liepdamas baigti mušti, nes išsigando, kad šie gali pastarąjį užmušti. V. ir R. jo paklausė ir mušti nustojo. Tuomet jis su R. išvažiavo į Ateities gatvėje esančią benzino kolonėlę nusipirkti cigarečių. Privažiavus kolonėlę, R. parodė jam Vilniaus banko kortelę ir pasakęs, kad ji yra nukentėjusiojo, nuėjo į kolonėlę, o grįžęs pasakė, kad kortelė tuščia. Jis suprato, kad R. norėjo pagrobta kortele atsiskaityti už perkamas cigaretes, tačiau jam to padaryti nepavyko. Kur R. padėjo kortelę ir ką su ja po to darė, nežino. Iš degalinės jie vėl grįžo į tą pačią vietą, kur paliko nepažįstamą vaikiną ir V., o iš ten su V. ir R. vėl išvažiavo miesto link. Sumuštą vaikiną paliko gulėti miške. Nuvažiavus į Žirmūnų mikrorajoną, V. prie sustojimo “Šiaurės miestelis” išlipo ir nuėjo namo, o jis su R. nuvažiavo į Lazdynų mikrorajoną, kadangi R. norėjo apvogti sumušto vaikino butą. Su R. ir V. L. jis jokio plėšimo įvykdyti neplanavo, iš pradžių galvojo, kad jie vežioja V. draugą. Po to, kai suprato, kad V. ir R. jį muša tam, kad apiplėštų ir sužinotų kur pastarasis gyvena bei kur jo automobilis, jis prie jų neprisijungė, o po kurio laiko net ir sustabdė jų mušimą. Jis pats nukentėjusiajam nesudavė nei vieno smūgio. V. ir R. iš minėto vaikino paėmė striukę, piniginę ir mobiliojo ryšio telefoną, o pastarojo batus, kiek jis matė, šie išmetė kažkur į krūmus. Po to, kai su R. grįžo iš kolonėlės į įvykio vietą, V. jam pasiūlė pasiimti nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6020". Kadangi jis turėjo seną telefoną “Siemens C55”, sutiko paimti pagrobtą telefoną "Nokia", o V. atidavė savo telefoną. Telefoną „Nokia 6020", jis maždaug po mėnesio pardavė prie Vilniaus centrinės universalinės parduotuvės nepažįstamam asmeniui už 70,00 Lt. Nukentėjęs vaikinas buvo labai girtas ir pats sunkiai vaikščiojo, bet kalbėjo suprantamai ir būtent paties vaikino prašymu jie važiavo prie Žaliųjų ežerų ieškoti automobilio. V. L. buvo taip pat išgėręs, bet nedaug, o R. atrodė blaivus, elgėsi taip kaip visada ir neatrodė apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotikų.

Kaltinamasis R. Š. , duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 49-51) parodė, kad savo kaltės nepripažįsta, nes jam inkriminuojamų nusikaltimų nepadarė. 2007 m. spalio mėnesio gale, apie 23.00-24.00 val., Žirmūnų mikrorajone prie parduotuvės “Hiper Rimi” atsitiktinai susitiko pažįstamą I. A. , kuris buvo su jam nepažįstamu draugu. Įsėdęs pasišnekėti į I. automobilį girdėjo, kaip I. savo draugui pasakė, kad yra kažkoks „grybas". Po to abu vaikinai išlipo iš automobilio ir nuėjo į šalia esantį troleibusų sustojimą. Ką jie ten darė, jis nematė, tačiau po kelių minučių abu vaikinai grįžo į automobilį, o su savimi atsitempė dar vieną vaikiną, kurio jis taip pat nepažįsta. Kiek suprato iš elgesio, I. ir jo draugas to vaikino taip pat nepažinojo, kadangi jie pastarąjį už striukės atitempė į automobilį. Pastebėjo, kad vaikinas išgėręs. Tą dieną, jis taip pat buvo vartojęs narkotinių medžiagų, todėl viską sunkiai atsimena. Atėjęs prie automobilio, I. draugas liepė jam persėsti į automobilio priekį, o pats su atvestu vaikinu įsėdo į galą. I. atsisėdo prie automobilio vairo. I. net nepaklausė ar jis nori važiuoti kartu, ar ne, užvedė automobilį ir jie visi išvažiavo į kažkokį mišką. Atvažiavus į mišką I., šio draugas ir vaikinas išlipo iš automobilio, o jis liko sėdėti. Jis matė, kad I. ir jo draugas daužė tą vaikiną. Ką šie kalbėjo, negirdėjo. Kiek buvo suduota smūgių ir į kurias kūno vietas, nurodyti negali. Maždaug po dešimties minučių, jis išlipo iš automobilio ir priėjęs prie pastarųjų pamatė, kad vaikinas guli visas kruvinas. Tada I. ir jo draugui pasakė, kad gana mušti ir, kad vaikiną reikia nuvežti iki miesto. Tačiau jo niekas neklausė ir I. draugas, numovęs gulinčiam vaikinui batus, numetė juos kažkur į krūmus, o po to nuėmė pastarojo striukę ir apsivilko. Po to jis, I. ir I. draugas, palikę gulėti vaikiną miške, išvažiavo atgal į miestą. Važiuojant I. draugo rankose pamatė mobiliojo ryšio telefoną, taip pat matė kaip pastarasis išėmė iš telefono SIM kortelę ir išmetė, todėl suprato, kad telefonas buvo pagrobtas iš sumušto vaikino. Girdėjo kaip I. su savo draugu kalbėjo, kad reikia važiuoti pavogti dyzelino ir jie nuvažiavo kažkur į laukus už Perkūnkiemio mikrorajono. Kadangi jis nenorėjo dalyvauti vagystėje ir buvo apsvaigęs nuo narkotikų, su I. ir jo draugu išsiskyrė. Rytojaus dieną po įvykio, atsitiktinai mieste susitiko I., kuris pasakė, kad jis pastarajam skolingas 500,00 Lt už tai, kad nevažiavo apvogti sumuštojo vaikino buto.

2008-04-02 parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b.l. 23-29) kaltinamasis I. A. parodė vietą miške, esančią pavažiavus Verkių gatve link Žaliųjų ežerų, pravažiavus restoraną “Verkių malūnas”, automobilių stovėjimo aikštelę bei už 300 metrų pasukus į dešinę pusę ir žvyrkeliu pavažiavus apie du kilometrus, kur 2007 m. spalio 31 d. buvo nuvežtas ir sumuštas nukentėjusysis bei paaiškino aplinkybes, kurios pilnai sutapo su aplinkybėmis, nustatytomis ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. I. A. parodė krūmus bei paaiškino, kad R. nutempė nukentėjusįjį nuo automobilio apie dvidešimt metrų iki šių krūmų bei parodė kaip V. L. ir R. maždaug dvidešimt minučių spardė kojomis nukentėjusįjį į įvairias kūno vietas, taip pat parodė, kaip nukentėjusysis buvo mušamas kumščiais. Kaltinamasis paaiškino, kad jis nukentėjusiojo nemušė, nes visą laiką sėdėjo mašinoje. Po to I. A. parodė degalinę “Lukoil”, esančią Ateities gatvėje, į kurią jie važiavo su R. Š. bei paaiškino, kad jam likus sėdėti automobilyje, R. nuėjo į degalinę, o grįžęs pasakė, kad norėjo atsiskaityti nukentėjusiojo mokėjimo kortele, tačiau kortelėje neužteko pinigų.

2008-04-11 kaltinamųjų V. L. ir I. A. akistatoje (t. 2, b. l. 31-32) kiekvienas jų laikėsi savo parodymų, duotų ankstesnių apklausų metu, kurie iš dalies prieštaravo vieni kitiems, tačiau atskirose detalėse sutapo su kaltinamojo R. Š. ikiteisminio tyrimo duotais parodymais. Kaltinamasis V. L. parodė, kad 2007-10-30, apie 23.00 val. jam į mobilųjį telefoną paskambino I. A. ir liepė išeiti į lauką, nes yra girtas žmogus, kurį galima apiplėšti, pasakydamas kažką panašaus į frazę”…išeik, prie namų stotelėje sėdi grybas…”. Išėjęs į lauką, visuomeninio transporto sustojime “Šiaurės miestelis” pamatė stovinčius Į. A. bei R., kurio anksčiau nepažinojo, taip pat ant suoliuko sėdintį girtą vaikiną. Matė kaip R. krausto vaikino kišenes bei iš striukės kišenės ištraukė ir pasiėmė mobiliojo ryšio telefoną. R. pasiūlė vaikiną nuvesti toliau nuo pagrindinės gatvės, į I. automobilį. Jis (V. L. ) kartu su R. už parankių nuvedė vaikiną prie automobilio. I. atsisėdo už vairo, R. – į priekinę keleivio vietą, o vaikinas tuo metu pradėjo priešintis, todėl jis sudavė kumščiu pastarajam vieną smūgį į pilvą bei pasodino jį ant galinės sėdynės, o pats atsisėdo šalia. Bevažiuojant R. atsisukęs du kartus trenkė nukentėjusiajam į veidą bei nuvilko nuo jo striukę, kurią iš karto pats apsirengė. Apžiūrėjęs striukės kišenes, jose rado piniginę su kažkokiais dokumentais. Tuomet R. pasakė, kad jam labai reikia vaikino automobilio ir paprašė Įgorio nuvežti kur nors į mišką tam, kad sužinoti, kur yra pastarojo mašina bei atidavė I. nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną. Tuomet I. A. savo mobiliojo ryšio telefoną atidavė jam (V. L. ) ir jie visi nuvažiavo kažkur Verkių gatve į mišką. Miške vaikinas pats išlipo iš automobilio ir, pradėjus jo klausinėti, kur jis laiko savo automobilį, pastarasis pradėjo rodyti į I. mašiną aiškindamas, jog tai yra jo automobilis. Po to R. pradėjo mušti nukentėjusįjį rankomis ir kojomis, sudavė labai daug smūgių. Nei jis (V. L. ), nei I. A. pastarojo nemušė. Bemušant vaikinas pradėjo knarkti ir R. pasiūlė nuvažiuoti į degalinę nusipirkti SIM kortelę, kad galėtų paskambinti nukentėjusiojo draugams ir taip sužinoti kur šis gyvena. R. su I. išvažiavo, o jis liko prie vaikino. Grįžęs R. pasakė, kad degalinėje norėjo atsiskaityti pagrobta mokėjimo kortele, tačiau ji yra negaliojanti. Irogis pasiūlė nuvežti nukentėjusįjį į ligoninę, tačiau R. paprieštaravo ir jie išvažiavo, pastarąjį palikę miške. Vaikinas buvo be batų, nes R. kažkuriuo metu batus išmetė į mišką. R. skambinėdamas telefonu, sužinojo kur gyvena vaikinas, todėl jie visi nuvažiavo į Lazdynų mikrorajoną ieškoti nukentėjusiojo automobilio, tačiau jo nerado ir I. jį parvežė į Žirmūnų gatvę, o pats su R. išvažiavo. Tuo tarpu I. A. akistatos metu parodė, kad įvykio vakarą ne jis skambino V. L. , o šis jam paskambino ir paprašė kažkur nuvežti. Jis su R. nuvažiavo į Žirmūnus, prie parduotuvės “Hiper Rimi”, kur pamatė einantį V. su kažkokiu nepažįstamu girtu vaikinu. Tuo metu R. išlipo ir padėjo V. atvesti vaikiną į automobilį. Automobilyje vaikinas paprašė padėti surasti jo mašiną. Pradėjus važinėti ir ieškoti automobilio, vaikinas neprisiminė kur jį paliko, todėl sustojo ir liepė pastarajam išlipti. Nukentėjusysis lipti nenorėjo, todėl V. sudavė vieną smūgį jam į veidą, o R. ištraujė pastarąjį iš automobilio, kartu su V. patempė jį iki krūmų, kur R. nukentėjusiojo striukės kišenėje rado bei pasiėmė mobiliojo ryšio telefoną. Jis visą laiką sėdėjo mašinoje ir matė kaip R. su V. mušė vaikiną. Po to jis išlipo ir pasakė pastariesiems, kad baigtų mušti bei pasiūlė R.i nuvažiuoti į degalinę nusipirkti cigarečių. V. liko miške, o jis su R. išvažiavo. Grįžus R. pradėjo skambinėti iš nukentėjusiojo telefono ir sužinojo kur pastarasis gyvena. Po to jie trise išvažiavo, o vaikiną paliko miške. Kažkuris iš draugų jam davė nukentėjusiojo telefoną, todėl jis V. atidavė savo telefoną “Siemens”. Iš miško nuvažiavo į Žirmūnų mikrorajoną, kur V. išlipo, o jis su R. nuvažiavo į Lazdynų mikrorajoną. Ten važiavo dėl to, kad R. sužinojo nukentėjusiojo adresą ir norėjo apžiūrėti jo butą bei pavogti automobilį. Tuo metu jis atsisakė su R. eiti apvogti buto, o pavaikščiojęs po kiemą, R. automobilio nerado ir jie išvažiavo.

2008-04-28 kaltinamųjų R. Š. ir I. A. akistatoje (t. 2, b. l. 33-34) kiekvienas jų laikėsi savo parodymų, duotų ankstesnių apklausų metu, kurie iš dalies prieštaravo vieni kitiems, tačiau atskirose detalėse sutapo su kaltinamojo V. L. ikiteisminio tyrimo duotais parodymais. Kaltinamasis R. Š. parodė, kad 2007 m. spalio 30 d., apie 23.30 val., jis buvo Žirmūnų mikrorajone, prie parduotuvės “Hiper Rimi”, nes buvo susitaręs susitikti su asmeniu, iš kurio turėjo nusipirkti heroino. Tą dieną buvo suvartojęs dvi tabletes “Ekstazy”. Ten atsitiktinai susitiko pažįstamą I. A. , kurio paprašė leidimo jo automobilyje susileisti nusipirkto heroino. Po to mašinoje jis į veną susileido heroiną. Automobilyje taip pat buvo dar vienas vaikinas, kaip vėliau sužinojo V.. Nuo susileistų narkotikų jis apsvaigo, todėl ne viską gerai prisimena. Tik žino, kad prie parduotuvės I. su V. kažkur išėjo, po to pamena, kad kažkur visi važiavo ir ant galinės sėdynės šalia V. sėdėjo dar vienas nepažįstamas vaikinas. Jie nuvažiavo kažkur į mišką, kur V. ištempė vaikiną iš automobilio, o I. A. , priėjęs prie vaikino, trenkė jam kumščiu į galvą, po to matė kaip vaikiną be paliovos, maždaug dešimt minučių daužė I. ir V., tačiau į kurias kūno vietas ir kokius smūgius jie sudavė, jis nežiūrėjo. Tuo metu jis išlipo iš automobilio ir kažkurį iš draugų atitraukė nuo nukentėjusiojo. Matė, kad nuo nukentėjusiojo buvo nuvilkta striukė bei paimtas mobiliojo ryšio telefonas, tačiau kuris iš draugų tai padarė, pasakyti negali. Kažkuris iš jų nuavė vaikinui batus ir išmetė juos į mišką. Po to jis su I. A. nuvažiavo į benzino kolonėlę, kur I. jam sakė, kad bandė atsiskaityti nukentėjusiojo mokėjimo kortele, tačiau jam tai padaryti nepavyko ir operatorė kortelę iš jo atėmė. Vėliau jie trise išvažiavo bei išsiskirstė. Nukentėjusįjį paliko miške. Tuo tarpu I. A. akistatos metu parodė, kad 2007 m. spalio 30 d. su R. jis susitiko Šnipiškių mikrorajone. Paskambinus V. L. , jie nuvažiavo prie parduotuvės “Hiper Rimi”, esančios Žirmūnuose. Kai jis, R., V. ir nukentėjusysis nuvažiavo į mišką, jis sėdėjo automobilyje, o R. su V. ištempė vaikiną iš mašinos ir abu jį mušė. Išlipęs jis liepė draugams baigti mušti. Nuo nukentėjusiojo striukę nurengė R. ir pats ją apsivilko, kuris iš draugų paėmė vaikino mobiliojo ryšio telefoną, nematė, tačiau jį jam atidavė V.. Po to V. liko miške, o jis su R. nuvažiavo į degalinę, kur R. norėjo nusipirkti cigarčių ir atsiskaityti nukentėjusiojo mokėjimo kortele, tačiau jam to padaryti nepavyko, nes kaip jis pats sakė, kortelės sąskaita tuščia. Po to grįžo į mišką, jis siūlė nuvežti nukentėjusįjį į ligoninę, tačiau R. ir V. tam prieštaravo. Po to, R. ar V. nukentėjusiojo telefonu skambino jo draugams ir sužinojo kur šis gyvena. Iš miško išvažiavo trise, nukentėjusįjį paliko. Žirmūnuose V. L. išlipo, o jis su R. nuvažiavo į Lazdynų mikrorajoną, kur gyvena nukentėjusysis, kadangi R. norėjo apvogti jo butą. Kadangi jis atsisakė eiti vogti, R. vienas nėjo, todėl jis pastarąjį nuvežė į Kalvarijų gatvę ir jie išsiskyrė.

Įvertinęs šiuos kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teismas konstatuoja, kad jie pilnai atitinka vieni kitus bei pasitvirtina byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Visai neįtikėtina, kad kaltinamieji V. L. ir I. A. buvo susitarę kokius duoti parodymus, t. y. visą kaltę versti R. Š. , nes jie gana smulkiose detalėse pilnai atitinka R. Š. duotiems parodymams, su kuriuo anot kitų kaltinamųjų, parodymai derinti nebuvo, nes jie iki R. Š. sulaikymo susitikę nebuvo. Tai patvirtino ir pats R. Š. aiškindamas, kad po šio įvykio I. pareikalavus iš jo pinigų, šis pastarojo bijojo ir nuo jo slapstėsi.

Dėl šių aplinkybių teismas atmeta kaltinamojo V. L. parodymus, kad jis vienas mušė nukentėjusįjį bei pagrobė jo daiktus, R. Š. to padaryti negalėjo dėl narkotinio apsvaigimo, o I. A. dėl to, kad sėdėjo automobilyje, kaip netitinkančius kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Kaltinamieji buvo kaltinami tuo, kad jie miške bendrais veiksmais sudavė nukentėjusiajam ne mažiau penkiasdešimties smūgių. Šis kaltinimas buvo grindžiamas kaltinamojo I. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 21), kur jis nurodė, kad mušant miške, nukentėjusiajam galėjo būti suduota nuo trisdešimties iki penkiasdešimties smūgių į įvairias kūno vietas. Nesant kitų neginčijamų įrodymų apie suduotų smūgių skaičių, teismas šią aplinkybę vertina kaltinamųjų naudai ir nustato, kad miške nukentėjusiajam kaltinamieji bendrais veiksmais sudavė ne mažiau trisdešimties smūgių į įvairias kūno vietas, iš kaltinimo pašalinant aplinkybę dėl kaltinamiesiems inkriminuotų kitų dvidešimties smūgių sudavimo.

Taigi, iš surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų daroma išvada, jog kaltinamųjų V. L. , I. A. ir R. Š. nusikalstamų veikų kvalifikacija pagal LR BK 135 str. 2 d. 9 p., 180 str. 1 d., 302 str. 1 d., 22 str. 2 d. 214 str. 1 d., 146 str. 2 d. yra teisinga, kadangi jie bendrais veiksmais, tikslu pagrobti svetimą turtą, t. y. iš savanaudiškų paskatų sudavė nukentėjusiajam kumščiais keturis smūgius į nugaros bei pilvo sritį prieš įsodinant į automobilį, du smūgius į veidą automobilyje bei ne mažiau trisdešimties smūgių kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas miške, taip pastarajam padarydami sunkų sveikatos sutrikdymą bei pagrobė jam priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną, striukę, batus ir piniginę su pinigais, taip pat plėšimo metu, ištraukdami iš striukės kišenės, pagrobė nukentėjusiesiems priklausančius dokumentus - asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą, socialinio draudimo pažymėjimą, liudijimą, automobilio registracijos liudijimą ir techninės apžiūros taloną bei, nežinodami, kad ji yra negaliojanti, pasikėsino neteisėtai įgyti svetimą elektroninę mokėjimo priemonę (banko mokėjimo kortelę), nesuvokdami, jog veikos negali pabaigti todėl, kad kėsinasi į netinkamą objektą ir šiems savo tikslams įgyvendinti, įsodindami nukentėjusįjį į kaltinamajam priklausantį automobilį ir išveždami, neteisėtai atėmė pastarajam laisvę

Neteisėto psichotropinės medžiagos laikymo ir gabenimo, neturinti tikslo

ją parduoti ar kitaip platinti epizodas

Kaltinamasis I. A. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. kaltu prisipažino viškai ir parodė, kad sulaikymo metu pas jį rado 1 gramą amfetamino, kurį savo reikmėms už 30,00 Lt įsigijo čigonų tabore, tačiau kada tai buvo – nepamena. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 22, 35, 38), kaltinamasis I. A. , parodė, kad 2007 m. lapkričio 21 d. Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato l-ajame policijos komisariate policijos pareigūnai pas jį rado maišelį su baltais milteliais - metamfetaminu, kurį jis įsigijo tą pačią dieną čigonų tabore. Narkotikus pirko sau, tikslo jų platinti neturėjo.

Iš I. A. 2007-11-21 laikinojo sulaikymo protokolo bei 2007-11-21 daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo, 2007-11-21 policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 186, 187, 188) matyti, kad jis buvo sulaikytas 2007 m. lapkričio 21 d. bei sulaikymo metu, be kitų daiktų, pas pastarąjį rastas bei paimtas polietileninis maišelis su baltos spalvos milteliais.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 49-51), kaltinamasis R. Š. , parodė, kad maždaug vieną mėnesį iki jo sulaikymo, gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pas pažįstamą S. S., nes sužinojo, kad yra ieškomas Vilniaus miesto 7-ojo policijos komisariato pareigūnų. Gyvenant pas S. S., ji kasdien jam duodavo ketvirtadalį gramo heroino, bei pati kasdien vartodavo narkotikus. Iš kur ji jų gaudavo, nežino. 2008 m. vasario 5 d., į butą atėję policijos pareigūnai, pamatė, kad dėžutėje ant stalo yra maišelis su milteliais. Kaip ir kada jie ten atsirado nežino, taip pat nežino kam jie priklauso.

Liudytojas O. L. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad S. S. prieš du mėnesius išvažiavo dirbti į užsienį, kur yra ir dabar. R. Š. matė porą kartų S. S. namuose. 2008 m. vasario mėnesį jis atėjo pas S. S. padėti sutvarkyti buto klausimų. Bebūnant pas ją, paskambinus į buto duris, jis jas atidarė ir pamatė policijos pareigūnus. Pareigūnai liepė jam stoti prie sienos, o patys užėjo į kambarį, kuriame buvo R. Š. . Ant stalo gulėjo pora maišelių su narkotikais. Pareigūnai juos sulaikė ir nuvežė į policijos nuovadą. Tuo metu S. S. narkotikų nevartojo. Jis (O. L. ) narkotikus vartojo. Tą kartą R. Š. matė trečią kartą. Pirmą kartą jį matė pas S. S. , tuomet jis buvo per daug pavartojęs narkotikų ir praradęs sąmonę. Kitą kartą jis (liudytojas) prašė R. Š. rasti narkotikų, bet jis atsisakė ir paaiškino, kad narkotikus pardavinėja kažkokia mergina, kurios vardo dabar neatsimena. Pas R. Š. narkotikų nėra pirkęs. Kieno buvo narkotikai, kuriuos rado policijos pareigūnai S. S. bute, nežino. Ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, t. y. kad iš R. Š. pirko narkotikus, tačiau taip aiškino dėl to, kad pareigūnai sakė, jog R. Š. vis tiek bus nubaustas didele bausme, todėl jam nėra jokio skirtumo, grasino jį taip pat suimti, jeigu duos kitokius parodymus, be to, jis buvo abstinencijos būsenoje, laikomas visą dieną. Dar vežant į policijos komisariatą, pareigūnai jam sakė, kokius parodymus jis turi duoti. Duodamas ankstesnius parodymus, jis melavo, dabar sako tiesą.

Liudytojas O. L. , duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 36-37) parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tris metus vartoja intraveninius narkotikus. R. Š. , pažįsta apie tris mėnesius, jis taip pat yra narkomanas. 2008 m. vasario 5 d. nuėjo pas savo pažįstamą S. S. , gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ten ėjo kadangi reikėjo pasikalbėti su S. S., o taip pat žinojo, kad ten bus R. Š. . Su pastaruoju norėjo susitikti tam, kad šis duotų jam heroino. Per šiuos tris pažinties mėnesius R. gal septynis kartus jam parūpino narkotikų, maždaug penkis kartus pastarasis jį narkotikais vaišino ir pinigų neėmė, o porą kartų jis šiam sumokėjo, vieną kartą – 25,00 Lt už „žolę", kitą – 20,00 Lt už heroino dozę. Narkotikus R. jam duodavo automobilyje, gatvėje. 2008 m. vasario 5 d. jis skambino R.i į jo mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi norėjo nusipirkti narkotikų, tačiau telefonas buvo išjungtas. Tą pačią dieną, apie 14.50 val., jis nuėjo pas S. S. namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir ten kambaryje pamatė sėdintį R. Š. , kurio paklausė ar jis padės kur nors įsigyti heroino. Į tai R. atsakė, kad niekur eiti nereikia, viską jis turi. Kadangi, jis turėjo asmeniniais reikalais pasikalbėti su S. S., pirma nuėjo su ja į virtuvę, kur jiems bekalbant, apie 15.00 val., išgirdo skambutį į buto duris. Jis priėjęs atidarė duris ir įleido atėjusius policijos pareigūnus. Pareigūnams bute darant kratą, jis matė, kad kambaryje, kur buvo R., pareigūnai rado maišelius su baltais milteliais. Kadangi prieš tai, jis buvo visai nesenai atėjęs, tai su R. normaliai pasišnekėti dar nespėjo. Iki atvykstant policijos pareigūnams, jis nematė, kad pas R. yra narkotikų, pastarasis tik sakė, kad viską turi. Taip pat, jis negali pasakyti kiek narkotinių medžiagų turėjo R. Š. , kur jas laikė ir iš kur gavo. R. Š. už dozę heroino jis planavo sumokėti 20,00 Lt.

Liudytoja S. S. ikiteisminio tyrimo metu, taip pat duodama parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 3, b. l. 24-25, 29-31) parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jau du mėnesiai narkotinių medžiagų nevartoja, gydosi, nors prieš tai aštuonis metus vartojo intraveninius narkotikus. R. Š. pažįsta apie tris – keturis mėnesius, o pastarąsias dvi savaites, jis pas ją namo ateidavo nakvoti, kadangi neturėjo kur gyventi. Pastarasis yra narkomanas ir vartoja intraveninius narkotikus. Per dvi savaites kol R. pas ją gyveno, ji dažnai matydavo, kad jis su savimi atsineša „čekius"- narkotikų dozes sulankstytas į popieriukus, taip pat jos namuose, jis pakuodavo narkotikus į „čekius". Ji žino, kad R. prekiauja narkotikais, nors pas ją namo niekada niekas neateidavo jų pirkti. Kiekvieną rytą R. kažkur išeidavo ir grįždavo tik vakarais. Žino, kad jis niekur nedirba, tačiau pinigų ir narkotikų visada turėdavo, taip pat prieš pora dienų jis pasigyrė, kad nusipirko svarstykles, o jas perka tik prekeiviai narkotikais. Jai matant, R. niekada pačių narkotikų nedozuodavo, tačiau dažnai karpydavo popieriukus “čekiams”. 2008 m. vasario 5 d., apie 14.30 val., pas ją namo atėjo R. ir iš karto nuėjo į kambarį. Ji tuo metu buvo vonioje. Ką R. darė kambaryje ir ką su savimi atsinešė - nematė. Apie 14.45 val., atėjo pažįstamas O. L. su kuriuo ji turėjo pasikalbėti asmeniniais reikalais. Jai su O. kalbantis virtuvėje, atvažiavo policijos pareigūnai, su kuriais ji ir O. iš virtuvės nuėjo į kambarį pas R. ir tik tada ant stalo pamatė stovinčią dėžutę, kurią pareigūnams atidarius, jos viduje pamatė maišelius su baltais milteliais. Ši dėžutė priklauso R.i, ją ji yra mačiusi ir ankščiau. Taip pat, ant stalo buvo ir svarstyklės. Kada ta dėžutė atsirado ant stalo nežino, nes ji to nematė, bet mano kad R. ją ant stalo padėjo, kol ji su O. kalbėjo virtuvėje. Kur R. gaudavo narkotikų ir kam juos parduodavo, nežino. Šiaip su R. Š. bendraudavo mažai, jis jai nieko nepasakodavo apie savo įvykdytus nusikaltimus. Apie tai, kad prie Žaliųjų ežerų sumušė ir apiplėšė žmogų taip pat nieko nesakė.

Iš Vilniaus priklausomybės ligų centro 2008-02-14 rašto Nr. 1161 (t. 3, b. l. 103) matyti, kad R. Š. 2007-04-20 ir 2007-08-08 buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo medicinos apžiūros kabinetą ir jam buvo nustatytas narkotinis apsvaigimas.