Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-10-17 · Civilinė byla Nr. 2S-920-881/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-17
Bylos Nr.
2S-920-881/2017
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-03615-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Atsakovas
Ž. P. S.
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
I. B. B., J. A. A., P. A., A. A., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-920-881/2017Teisminio proceso Nr. 2-03-3-03615-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Ž. P. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovės Ž. P. S. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo civilinėje byloje Nr. 2-4812-155/2012 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei Ž. P. S. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys: I. B. B., J. A. A., P. A., A. A., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei Ž. P. S. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir nustatė atsakovei 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; taip pat nustatė, kad atsakovei per 9 mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos negavus statybą leidžiančio dokumento (statybos projekto), ji įpareigojama savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius; atsakovei neįvykdžius nustatyto įpareigojimo per nustatytą terminą, nustatė, kad ieškovė turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius pati, reikiamas išlaidas išieškodama iš atsakovės.Atsakovė pateikė teismui prašymą atidėti teismo sprendimo įvykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 31 d. nutartimi atsakovės prašymą atsisakė priimti.Teismas konstatavo, kad pareiškėja (atsakovė) dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ar sustabdymo turėjo kreiptis su prašymu ne į teismą, nes sprendimo vykdymo terminai jau keleri metai yra suėję, jau yra pradėtas šio sprendimo vykdymo procesas, o į vykdomąjį dokumentą vykdantį antstolį, ir tik antstoliui atsisakius tenkinti pareiškėjos prašymą, ji turi teisę antstolio atsisakymą skųsti teismui (LR CPK 613 straipsnis, 643 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismas negali atidėti teismo sprendimo vykdymo, kadangi visi šio sprendimo vykdymo terminai yra suėję ir praleisti – pradėtas vykdymo procesas (minėto pobūdžio prašymą CPK 284 straipsnio pagrindu atsakovė galėjo reikšti dar nagrinėjant šią bylą ar nesuėjus sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytiems terminams pašalinti savavališkos statybos padarinius). Kai teismo sprendimas įsigalioja ir sueina visi sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti atsakovės padaryto pažeidimo pašalinimo terminai, pradedamas vykdymo procesas, tai, spręsdamas tokį klausimą, teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės, kaip kad šiuo atveju pareiškėja prašo atidėti teismo sprendimo vykdymą neapibrėžtam laikotarpiui, ypač kai šios bylos sprendimas yra susijęs su veiksmais, kuriuos teismas atsakovę įpareigojo atlikti, susijusius su savavališkos statybos padarinių pašalinimu, kai sprendime yra nurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai. Kadangi atsakovė neatliko įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytų veiksmų per nustatytus terminus (neprašė šių terminų pratęsti ar atidėti sprendimo vykdymą, kol dar nebuvo pradėtas pats vykdymo procesas), teisė nugriauti savavališkai pastatytą priestatą, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės, perėjo ieškovei, šiai išduotas vykdomasis raštas. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).Taigi teismas sprendė, kad pareiškėja nesilaikė įstatymų nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, todėl jos prašymą atsisakė priimti (LR CPK 3 straipsnio 6 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovė Ž. P. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir perduoti jį nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas galimai neįsigilino į prašymo esmę. Prašymas paduotas CPK 284 straipsnio pagrindu ir tokio prašymo nagrinėjimui jokia neteisminė tvarka nėra nustatyta. Teismo sprendimas iki šiol neįvykdytas.Šio prašymo situacija yra išskirtinė tuo, kad prašymo nagrinėjimui turi būti taikomos ne tik CPK nustatytos taisyklės, tačiau ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta galimybė pratęsti terminą statybą leidžiančiam dokumentui pateikti, jei savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo trukmei asmuo negali daryti įtakos.Valstybės institucijoms operatyviai nesprendžiant teritorijos planavimo ir žemės pardavimo klausimo, statybą leidžiančio dokumento per 9 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nebuvo galima gauti, todėl pareiškėja turi teisę prašyti teismo išspręsti sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, kuris nebuvo sprendžiamas priimant teismo sprendimą. Tik išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, teismas galės įvertinti, ar yra svarbios priežastys, dėl kurių pareiškėja negalėjo sprendimo įvykdyti nustatytu laiku, ar dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo nebus pažeisti lygiateisiškumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių principai ir abiejų šalių interesai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d., 338 str.).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti apeliantės (atsakovės) pateiktą prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo kaip paduotą nesilaikius įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.Atsisakydamas priimti apeliantės prašymą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantė su prašymu dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo turėjo kreiptis ne į teismą, o į antstolį (prašydama atidėti ar sustabdyti vykdymo veiksmus), ir tik pastarajam atsisakius tenkinti atsakovės prašymą, skųsti antstolio veiksmus Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka.Kaip matyti iš byloje esančio apeliantės prašymo, šis paduotas remiantis CPK 284 straipsniu, numatančiu teismo teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu (ar savo iniciatyva), atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.Taigi pagal įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, spręsti teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, išdėstymo ar vykdymo tvarkos pakeitimo klausimus yra kompetentingas teismas, ir, kaip teisingai pastebi apeliantė, tokių prašymų nagrinėjimui įstatymas nenumato ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos.Tai, ar apeliantės prašymas atidėti teismo sprendimo įvykdymą yra pagrįstas, ar teismo sprendimo įvykdymas, atsižvelgiant į sprendimo vykdymo stadiją, gali būti atidėtas, galės būti nustatyta tik išnagrinėjus prašymą iš esmės, todėl šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo priėmimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl klausimą išsprendė neteisingai, kas yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir prašymo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartį panaikinti ir atsakovės Ž. P. S. prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Vilija Mikuckienė