Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d. duomenys neskelbtini) m., lietuvė, LR pilietė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji L. V. 2020 m. spalio 10 dieną, apie 12.44 val., (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, vairuodama R. V. vardu registruotą automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodama iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, nes nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų asmenų saugumui, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių dėl kitų žmonių sveikatos, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimus, nes nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodama iš šalutinio kelio, nedavė kelio pagrindiniu keliu artėjančiai transporto priemonei - automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam V. R. ir su juo susidūrė, dėl to šio eismo įvykio metu sužalojo automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją V. R., padarydama nukentėjusiajam V. R. stuburo kaklinės dalies 2-o slankstelio lūžį, kairio alkūnkaulio tolimojo galo lūžį, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. R. sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Kaltu kaltinamoji dėl šios nusikalstamos veikos prisipažino visiškai paaiškindama, kad iš tiesų 2020-10-10 dieną apie 13 val. važiavo vyrui R. V. priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į namus ir sakryžoje, prieš išvažiuodama į pagrindinį kelią, iš pradžių stabdė, tačiau paskui pagalvojo, kad spės pravažiuoti, tačiau susidūrė su pagrindiniu keliu važiavusiu automobiliu M. L. gailisi, kad taip pasielgė. Prašo ją atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą, nes jai vyras yra autoritetas, jis ne kartą yra davęs pastabų dėl vairavimo. Ateityje bus daug atsargesnė, vairuodama automobilį. Yra neįgali. Jos nuomone, nukentėjusysis prašo per didelės neturtinės žalos atlyginimo, be to, visą jam padarytą žalą turi atlyginti draudimo bendrovė.

Kaltinamosios kaltė dėl šio nusikaltimo įrodyta.

Nukentėjusiojo V. R. parodymais, tą dieną (duomenys neskelbtini) miesto apvažiavimu važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini) D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir matė šalutiniu keliu artėjantį automobilį. Matė, kaip jis buvo stabtelėjęs, tačiau po to baigiant pravažiuoti atsitrenkė į jo automobilio šoną. Įvykio metu jis buvo sužalotas, gulėjo ligoninėje, ilgai po to negalėjo dirbti. Ir šiuo metu gali dirbti nepilnu najėgumu, tačiau nedarbingumo lygis jam nėra nustatytas. Jam draudimas atlygino padarytą turtinę žalą, taip pat 2200 eurų neturtinės žalos. Iki šiol moka lizingo įmokas už automobilį, jis prarado pajamas, o nedarbingumo išmokas gavo labai nedideles. Kadangi dėl patirtų sužalojimų patyrė skausmus, gulėjo ligoninėje, turėjo gydytis, dėl ko patyrė nepatogumus, pilnai dirbti negali dar ir šiuo metu, todėl prašo priteisti 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti, nes draudimo bendrovė patirtos neturtinės žalos pilnai neatlygino.

Civilinio atsakovo atstovo paaiškinimu, bendrovė dėl šio eismo įvykio atlygino nukentėjusiajam jo patirtą turtinę žalą 106 eurų sumai bei 2700 eurų neturtinei žalai atlyginti. Turtinė žala buvo atlyginta pagal pateiktus dokumentus, o neturtinė žala buvo paskaičiuota pagal bendrovės vidaus norminius aktus nustatytą metodiką, atsižvelgiant į nukentėjusiajam nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą, eismo įvykio metu patirtus ir medicininiuose dokumentuose užfiksuotus sužalojimus, jų pasekmes, nedarbingumo laikotarpį, taip pat į teismų formuojamą praktiką, kuomet neturtinė žala dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo svyruoja nuo 600 iki 3000 eurų. Po to, kai bendrovė nukentėjusiajam sausio mėnesį pervedė priskaičiuotas sumas, nukentėjusysis į bendrovę kreipėsi balandžio mėnesį tik dėl negautų pajamų sumokėjimo, tačiau susipažinus su pateiktais dokumentais apie jam išmokėtą ligos išmoką bei SODRAI pateiktais duomenimis apie jo gautas pajamas iki patiriant sužalojimus, buvo nustatyta, kad ligos išmoka viršija gautas pajamas, todėl jam ir buvo išsiųstas pranešimas, kad nėra pagrindo išmokėti negautų pajamų skirtumo, nes tokio skirtumo nebuvo nustatyta. Tuo tarpu draudimo bendrovė už sugadintą automobilį, kuris priklausė ne nukentėjusiajam, o Mogo, pilnai atlygino, kaip atlygino ligonių kasoms už nukentėjusiojo gydymą ligoninėje. Todėl prašo nukentėjusiojo papildomą civilinį ieškinį 5000 eurų sumai neturtinei žalai atlyginti atmesti, nes jam neturtinę žalą draudimo bendrovė atlygino pilnai.

Kaltinamosios kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, be jos visiško prisipažinimo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje, nukentėjusiojo parodymų, įrodo ir visi rašytiniai bylos duomenys: kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokoluose bei plane nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, nurodyti eismo įvykyje sudalyvavę automobiliai, kas matyti ir prie protokolo esančiose nuotraukose (1 t., b.l. 15-22,26-31); tarnybinis pranešimas ( 1 t., b.l.24), iš kurio matyti, kad policijos pareigūnai, nuvykę į eismo įvykio vietą nustatė, jog L. V., vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodama iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. R., ir su juo susidūrė, dėl ko buvo sužalotas V. R.. Nustatyta, kad abu vairuotojai blaivūs. Automobilių transporto priemonės apžiūros protokoluose nurodyti abiejų automobilių apgadinimai (1 t., b.l.33-42); nustatyta automobilio (duomenys neskelbtini) priklausomybė, kad jis prilauso R. V. (1 t., b.l.45); nustatytos hidrometeorologinės sąlygos (1t., b.l. 48); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad V. R. nustatyta stuburo kaklinės dalies 2-ojo slankstelio lūžis, kairio alkūnkaulio tolimojo galo lūžis ir šie sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ar paviršiumi, galimai aplinkybėse nurodyto eismo įvykio metu atsitrenkiant į automobilio salono dalis ar panašiai; dėl šių sužalojimų jo sveikata sutrikdyta nesunkiai, ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (1 t., b. l.54-56); pateikti V. R. gydytojo įrašai (1 t., b.l. 73-84).

Visų šių įrodymų visumos pakanka kaltinamosios kaltei dėl jai inkriminuoto šio nusikaltimo pagrįsti. Jos veiksmai pagal LR BK 281 str. 1 d. kvalifikuoti tinkamai, kadangi ji, vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), pažeidė KET reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sužalota nukentėjusiojo V. R. sveikata.

Kaltinamosios padaryta veika yra neatsargus nusikaltimas (LR BK 16 str.).

Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o lengvina tai, kad ji visiškai prisipažino nusikaltusi ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

L. V. praeityje neteista, administracine tvarka nebausta, vykdo individualią veiklą, yra neįgali (40 proc. darbingumo).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji pateikė teismui prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą sutuoktinio R. V. atsakomybei.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotojas savo prašymą palaikė nurodydamas, kad sutinka būti savo žmonos laiduotoju, yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteistas, nebaustas, dirba, santykiai su žmona yra geri, ji vertina jo nuomonę, jis gali jai daryti įtaką.

Kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai ir gailisi padariusi šią nusikalstamą veiką, anksčiau neteista, nusikalto pirmą kartą, įvykdė neatsargų nusikaltimą, nebausta administracine tvarka, nors yra praradusi (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini). Išnagrinėjus bylą, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog ji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes anksčiau nėra padariusi jokių teisėtvarkos pažeidimų. Tuo tarpu visą eismo įvykio metu nukentėjusiojo patirtą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą privalo atlyginti draudimo bendrovė, nes kaltinamosios vairuotas automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, o LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (įstatymo redakcija, galionanti nuo 2018-11-01 d.) 11 str. 1 d. 4 p. nustatė 5000000 eurų dydžio draudimo sumą dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) dėl vieno eismo įvykio Lietuvoje, nepaisant to, kiek nukentėjusių asmenų yra.

Teismas sprendžia, kad R. V. galima pasitikėti kaip laiduotoju, kadangi jis dirba, neteistas, nebaustas administracine tvarka (nors praeityje vieną kartą ir buvo baustas už KET pažeidimą, tačiau nuobaudos galiojimas seniai išnykęs). Teismui pateikti duomenys duoda pagrindo išvadai, kad jis objektyviai gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti R. V., kaip laiduotoju, byloje nėra.

Atsižvelgdamas į visas šias byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje, įvertinus tai, jog kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nuoširdžiai gailisi, nebuvo ankščiau atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, yra pagrindo manyti, jog L. V. ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nedarys nusikalstamų veikų, laiduotojas R. V. sutinka laiduoti už kaltinamąją, todėl galima ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, perduodant pagal laidavimą laiduotojo R. V. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Įstatymas numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės (LR BK 67 str.). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs E. K. eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl KET pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Šioje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamoji eismo įvykį padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, anksčiau jokių eismo įvykių nėra padariusi, nėra bausta ir už jokius KET nusižengimus, vykdo individualią veiklą, yra neįgali, todėl, atsižvelgiant į visas šias byloje nustatytas aplinkybes, ši baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina. Tačiau skirtina kita baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – 10 MGL (500 eurų) dydžio, ją sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (LR BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str.).

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos papildomai 5000 eurų dydžio sumai priteisimo atmestinas.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. CK 6.250 straipsnio išvardytų kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vadovautis ir kitais kriterijais, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio šioje byloje neabejotina, kad nukentėjęs dėl eismo įvykio metu patirtų jam nustatytų sužalojimų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir skausmą, negalėjo dirbti. Nustatant neturtinės žalos dydį svarbu atsižvelgti ir į tai, kad kaltinamoji automobilį vairavo blaivi, kelių eismo taisykles pažeidė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, savo kaltę pripažino ir labai gailisi dėl savo padaryto neatsargaus nusikaltimo. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo paprastai priteisiama iš viso nuo 1080 iki 11580 Eur neturtinės žalos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-44-2008, 2K-68/2008, 2K-280/2010, 2K-372-942/2015, 2K-288-511/2015 ir kt.). Priteisiamos neturtinės žalos dydis konkrečiu atveju priklauso nuo patirtų sužalojimų masto, jų pobūdžio, liekamųjų reiškinių (jų nebuvimo), pasveikimo galimybės, asmens turėtų galimybių praradimo. Šioje byloje nustatyta, kad dėl eismo įvykio nukentėjusiajam buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), dėl ko jis po eismo įvykio spalio 10 d. buvo pristatytas į ligoninę, o nuo 2020-10-13 d. gydėsi pas šeimos gydytoją. Dėl šių sužalojimų nukentėjusiajam buvo taikomas konservatyvus gydymas, t.y. (duomenys neskelbtini), kairė ranka (duomenys neskelbtini). Ambulatorinis gydymas buvo tęsiamas iki 2020-12-18 d., t.y. 2 mėn. ir 8 d. 2020-11-03 traumatologo konsultacijos metu nustatyta, kad pacientas (duomenys neskelbtini). 2020-12-03 konsultacijos pas neurochirurgą metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) nebereikalinga. Indikacijų neurochirurginiam gydymui nėra. Rekomenduota vengti didesnio fizinio krūvio dar 6 savaites. Ir nors 2020-11-16 pakartotinos traumatologo konsultacijos metu buvo rekomenduotas (duomenys neskelbtini), duomenų, kad nukentėjusiajam būtų buvusi atlikta operacija, teismui pateikta nėra. To teismo posėdyje nenurodė ir nukentėjusysis. Nors V. R. teismo posėdyje teigė nesantis pilnai darbingas iki šiol, tačiau pripažino, kad dėl nedarbingumo nustatytmo į specialistus nesikreipė ir tokius jo žodžius patvirtinančių jokių duomenų teismui nepateikė, t.y. nėra duomenų, kad jam būtų nustatytas pastovus darbingumo netekimas. Visos šios byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad V. R. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas nesukėlė jam ilgalaikių itin neigiamų pasekmių. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, jos pasekmes, ją padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kuri yra atlyginta visiškai, bei visas kitas virš aptartas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, be to, į teismų praktiką panašiose bylose (kai nukentėjusiesiems buvo nustatyti panašūs sužalojimai ir taikomas panašios trukmės ir pobūdžio gydymas), nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą nustato 2700 Eur, kurią jau atlygino draudimo bendrovė, todėl jo papildomai pareikštas ieškinys dar 5000 eurų sumai neturtinei žalai atlyginti netenkinamas.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamosios išieškotinos teismo patirtos 11,40 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti į valstybės pajamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. V., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją laiduotojo R. V. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti L. V. baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – 10 MGL (500 eurų) dydžio, ją sumokan per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti L. V., kad tuo atveju, jeigu ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti laiduotojui R. V., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusiojo V. R. civilinio ieškinio dėl 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo netenkinti.

Išieškoti iš L. V. 11,40 Eur proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.