- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-30
- Bylos Nr.
- ATP-1145-493/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00585-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nutarimo G. A. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nutarimu G. A. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnyje, ir nubaustas teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams su transporto priemonės – automobilio „Audi A 6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio G. A. konfiskavimu. G. A. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2015-04-29, apie 19.40 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo automobilį „Audi A6 Avant“ v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas girtumas 3,27 ± 1,7 % promilių), po to, kai 2011-03-10 Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjo nutarimu buvo baustas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį 20 parų administraciniu areštu bei atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 metams 6 mėnesiams (vairuotojo pažymėjimas sulaikytas nuo 2011-02-25 iki 2014-12-30). Tuo G. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje.
Šalies argumentai
G. A. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad, kaip ir paaiškino pirmosios instancijos teisme, jis automobilyje tik vartojo alkoholinius gėrimus su pusbroliu G. N., tačiau niekur nevažiavo, nes apie 16 val. jo sugyventinė J. R., pamačiusi jį geriant automobilyje, pasiėmė automobilio raktelius. Skundžiamą nutarimą teismas priėmė remiantis vien tik policijos pareigūno J. S. parodymais, kurie neatitinka tikrovės. Tuo tarpu protokolą surašę policijos pareigūnai A. J. ir M. V. apelianto vairuojant nematė ir automobilio nesustabdė, o atvykę į jo sulaikymo vietą neatliko visų būtinų veiksmų, pvz. nepatikrino, ar automobilio variklis šiltas. Jie nenurodė ir to, kad išėmė iš automobilio spynelės raktelius ar kad juos kas nors jiems padavė, todėl lieka tik tikėti J. R. parodymais, kad automobilio raktelius ji buvo pasiėmusi pas save, o tai reiškia, kad G. A. automobilio vairuoti negalėjo. Apeliantas pažymi, kad aplinkybių, susijusių su automobilio raktelių atsiradimu pas pareigūnus, teismas netyrė, nors J. S., į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei liudytojų parodymai skyrėsi. J. S. galėjo turėti pagrindą jį apkalbėti, nes jis pats eidamas policijos pareigūno pareigas, galėjo siekti jį pamokyti už tai, kad kelios dienos prieš įvykį matė apeliantą vartojant alkoholinius gėrimus automobilyje. Tai tik patvirtina apelianto nurodomas aplinkybes, kad automobilyje ir šįkart jis tik vartojo alkoholinius gėrimus, bet niekur juo nevažiavo.
Atsiliepimas
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas atsiliepime į G. A. apeliacinį skundą nurodo, kad skunde pažeidė nurodytos aplinkybės vertintinos kritiškai, kaip siekis suklaidinti teismą ir išvengti administracinės atsakomybės. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnai galimai turėjo objektyvų pagrindą sakyti netiesą.
Motyvuojamoji dalis
G. A. apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus, detaliai juos aptarė ir pagrįstai konstatavo, kad G. A. kaltė dėl ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo yra įrodyta. Apeliantas teigia, kad yra melagingai apkaltintas automobilio vairavimu esant neblaiviam, nors jis automobilyje tik vartojo alkoholinius gėrimus ir niekur nevažiavo. Tačiau šie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai yra paneigti byloje surinktais duomenimis – asmens neblaivumo testu, policijos pareigūnų J. S., A. J. tarnybiniais pranešimais, liudytojų J. S., A. J. ir M. V. parodymais. Nors vienintelis J. S. matė G. A. vairuojant automobilį ir jį sulaikė jam iš automobilio bandant išlipti, abejoti jo parodymais nėra pagrindo, o apelianto nurodyta versija, esą J. S. siekė jį pamokyti, nėra nei pagrįsta, nei tikėtina. J. S. neblaivų G. A. sulaikė ne tarnybos metu, pranešė apie tai policijos pareigūnams, laukė šių atvažiuojant ir tą pačią dieną dar rašė tarnybinį pranešimą. Vargu, ar siekdamas „pamokyti“ pažeidėją policijos pareigūnas gaištų tam savo laisvą nuo tarnybos laiką, vos prieš kelias valandas baigęs tarnybą.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus iš dalies patvirtina liudytojų G. N., J. R. ir D. S. parodymai, tačiau tikėti jais nėra pagrindo, kadangi visi šie liudytojai su G. A. yra pažįstami, o kai kurios jų nurodytos aplinkybės nesutampa nei tarpusavyje, nei su faktinėmis bylos aplinkybėmis. Liudytojas G. N. nurodė, kad išėjo namo, kai G. A. užmigo, nors pastarasis nenurodė automobilyje miegojęs. J. R., nors kategoriškai teigė, kad išeidama į parduotuvę paėmė iš G. A. automobilio raktelius, tačiau, kam juos atidavė, prisiminti negalėjo. Apylinkės teismas teisingai pastebėjo ir tai, kad D. S. nurodė ėjęs padėti J. R. parvesti G. A. apie 19 val., kai pamatęs atvykusius policijos pareigūnus, apsisuko ir nuėjo namo, nors pranešimas apie įvykį gautas 19:46 val., policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko 19:52, alkotesterio šaknelėje nurodytas laikas – 20:00 val. Taigi minėtų liudytojų parodymai vertintini kaip siekis G. A. išvengti administracinės atsakomybės.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes dėl apeliaciniame skunde ginčijamo pažeidimo, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nutarimą nepakeistą ir G. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.