Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2011-03-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-152-549/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-03-23Klaipėdos apylinkės teismas
  2. T-80-496/2011Nutartis · 2011-12-09Šiaulių apylinkės teismas
  3. T-208-564/2012Nutartis · 2012-04-17Marijampolės apylinkės teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-03-23
Bylos Nr.
1-152-549/2011
Teisminio proceso Nr.
1-30-2-00412-2009-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Krušienė
Kaltinamasis
V. Ž., A. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-152-549/2011Proceso Nr.1-30-2-00412-2009-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.1.; (S) 1.2.29.1.; 2.3.6.4.5;
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 23 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krušienė,sekretoriaujant Nijolei Rupšaitei,dalyvaujant prokurorui Irmantui Balčiūnui,civilinio ieškovo atstovui Sigitui Kamarauskui,

viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį;

A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2003-05-26 Klaipėdos miesto apylinkes teismo nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2003-09-15 nuosprendžiu, pagal LR BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 m. Pritaikius BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 2) 2003-06-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. – 90 parų arešto; 3) 2004-05-20 Klaipėdos miesto apylinkės nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2004-08-30 nuosprendžiu, kurie pakeisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-11-02 nutartimi, pagal LR BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 m. Vadovaujantis BK 63 str. 8 d., paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003-05-26 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose. 2006-06-20 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai, neatlikęs 10 mėn. 27 d. laisvės atėmimo bausmės. 2007-06-18 išbrauktas iš Klaipėdos rajono pataisos inspekcijos įskaitos, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. ir A. Z. suklastojo dokumentą, suklastotą dokumentą panaudojo bei sukčiavo: jie, veikdami kartu, 2009-04-25, apie 20.00 val., Kauno g., Klaipėdoje, užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurią 2009-04-27, apie 16.00 val., pateikė UAB „BTA Draudimas” darbuotojui, Šilutės pl. 56, Klaipėdoje, pranešdami apie inscenizuotą eismo įvykį, įvykusį 2009-04-25, apie 20.00 val., prie garažų kooperatyvo „Taika” autoremonto dirbtuvių, esančių Kauno g., Klaipėdoje, kurio metu susidūrė automobilis „Mazda 323”, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. Z., su stovinčiu automobiliu „Opel Omega”, v/n (duomenys neskelbtini) kurio savininkas V. Ž.. Tokiu būdu V. Ž. ir A. Z., veikdami bendrai, UAB „BTA Draudimas” bendrovei pateikė suklastotą eismo įvykio deklaraciją, siekdami sukčiavimo būdu neteisėtai gauti draudiminę išmoką pagal įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties polisą AJA 2614909 ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t.y. gavo iš UAB „BTA Draudimas” draudiminę išmoką - 856,82 Lt bei pasikėsino iš UAB „BTA Draudimas” įgyti 7184,18 Lt draudiminę išmoką.

Apklaustas kaltinamuoju V. Ž. kaltu neprisipažino, parodė, kad su kaltinamuoju A. Z. iki įvykio buvo pažįstami, tačiau nebuvo draugai. 2009-04-25 buvo darbe, t.y. UAB „Eurera” priklausančiose automobilių remonto dirbtuvėse, esančiose Kauno g. Nors tuo metu buvo UAB „Eurera” direktoriumi, jis taip pat remontuodavo automobilius. Būdamas garaže išgirdo stiprų garsą. Išėjęs į lauką pamatė, kaip A. Z. automobiliu „Mazda 323“ atsitrenkė į jo automobilį „Opel Omega“. Iki įvykio jo automobilis stovėjo statmenai priekiu į važiuojamąją dalį, o po smūgio pasisuko apie 40 laipsnių kampu. Šalia jo automobilio stovėjo keletas kitų automobilių, tačiau automobilis „Mazda“ šių automobilių nekliudė, o kliudė jo, kadangi jo automobilio priekinis bamperis buvo šiek tiek išsikišęs į važiuojamąją dalį. Nuo tos pusės, nuo kurios atvažiavo automobilis „Mazda 323” ir trenkėsi į jo automobilį, jo automobilis stovėjo antras. A. Z. automobilis kliudė jo automobilio kairės pusės priekinį sparną su priekiniu dešinės pusės „lonžeronu“. Įvykio metu nelijo ir nebuvo tamsu. Kelio danga, ant kurios stovėjo jo automobilis, buvo žvyruota, o kelias, kuriuo važiavo A. Z., buvo asfaltuotas. Iki įvykio jo automobilis toje pačioje vietoje su variklio defektu stovėjo apie savaitę, jis buvo nevažiuojantis, laukė eilės remontui. A. Z. nurodė, kad avarija įvyko siekiant išvengti susidūrimo su dviratininku. Prisimena, jog kai jis išgirdo smūgį ir išbėgo laukan, matė dviratininką, pastarasis trumpam buvo stabtelėjęs. A. Z. buvo pasimetęs, tačiau jo nepasitenkinimo dviratininku jis (V. Ž.) nematė. Pusvalandžio bėgyje jis numeriu 112 paskambino policijai, pranešė apie įvykį. Jiems buvo atsakyta, jog tai nėra įskaitinė avarija, todėl policija nėra reikalinga. Nors tiksliai negali nurodyti, ar tikrai apie įvykį pranešė policijai. Tada jie užpildė eismo įvykio deklaracijas. Įvykio deklaraciją užpildė jis, kadangi iki įvykio jis du kartus buvo pildęs deklaraciją ir žinojo, kaip tai daryti. Į draudimo bendrovę kreipėsi sekančią darbo dieną, kadangi autoįvykis įvyko savaitgalį. Iš draudimo bendrovės atvyko A. J. ir nufotografavo jo automobilį. Jis taip pat kreipėsi į UAB „Pajūrio Autorika“, kad nepriklausomas ekspertas atliktų įvertinimą. Į nepriklausomus ekspertus jį paskatino kreiptis ankstesni įvykiai ir turima patirtis, kad draudimo bendrovės neteisingai įvertina žalą. Mano, jog nepriklausomo eksperto apskaičiuota suma turėtų būti mažesnė, kadangi į įvertinimą įtrauktas ir stiklo apgadinimas, nors jo automobilio stiklas įskilo ir stogas buvo deformuotas iki įvykio. Draudimo bendrovei jis nenurodė, kokie jo automobilio apgadinimai buvo padaryti iki įvykio. Įvykio metu jo automobilio vertė buvo apie 9000 Lt. A. Z. automobilis po įvykio buvo nevažiuojantis. Kai jis su nepriklausomo eksperto įvertinimu nuvyko į draudimo bendrovę, A. J. jį apšaukė ir jie nieko nesutarė. Prisimena, jog garažų pirmininką jis matė iš karto po įvykio, tačiau nežino, ar pastarasis matė įvykį. Į eismo įvykio deklaraciją neįtraukė liudytojų, kadangi nemanė, kad byla pasieks teismą, be to, anksčiau į deklaraciją liudytojų įtraukti nereikėjo.

Apklaustas kaltinamuoju A. Z. kaltu neprisipažino, parodė, kad kaltinamąjį V. Ž. pažįsta nuo 16 metų. Su juo jis bendraudavo dėl automobilio detalių. 2009-04-25, apie 20.00 val., jis mamos automobiliu „Mazda 323“, v/n (duomenys neskelbtini) važiavo į garažą, esantį Kauno g. Važiavo ne pas V. Ž.. Sukdamas iš Kauno g. į garažų kooperatyvą, už 15 m, viduryje kelio, pamatė dviratininką. Kadangi jį pastebėjo per vėlai, bandydamas išvengti susidūrimo, jis pasuko į dešinę pusę ir atsitrenkė į V. Ž. automobilį, kuris buvo išsikišęs į gatvę. Po įvykio dviratininkas sustojo, pasiteiravo, ar viskas gerai, ir nuvažiavo. Mano, jog išsukdamas iš posūkio važiavo per greitai, t.y. apie 40 km/h greičiu, todėl tai buvo jo kaltė. Nesutinka, kad jo greitis buvo 20 km/h. Nuo smūgio V. Ž. automobilis pasisuko apie 50 laipsnių kampu. Įvykio metu kelio danga buvo sausa. Kažkuriam iš jų paskambinus į policiją, jiems buvo nurodyta, jog pakanka užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Mano, jog policija jų pranešimo nefiksavo, kadangi tai nebuvo įskaitinis įvykis. Deklaraciją jis su V. Ž. užpildė kartu. Jo automobilis po įvykio buvo nevažiuojantis. Mintis kreiptis į UAB „Pajūrio Autorika“ kilo ne jam, jis už nepriklausomo eksperto įvertinimą nemokėjo. Prisimena, jog po įvykio prie jų buvo priėjęs nepažįstamas vaikinas ir garažų kooperatyvo pirmininkas, tačiau pastarieji į eismo įvykio deklaraciją nebuvo įtraukti, kadangi jie įvykio vietoje atsirado jau po įvykio. Automobilį buvo apdraudęs UAB „BTA Draudimas“.

Civilinio ieškovo atstovas S. K. parodė, kad 2009-04-25 prie garažų kooperatyvo „Taika“, esančio Kauno g., įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė automobilis „Mazda“, v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. Z., su stovinčiu automobiliu „Opel Omega“, v/n (duomenys neskelbtini) priklausančiu V. Ž.. Minėti abu automobiliai buvo apdrausti UAB „BTA Draudimas“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Įvertinus draudimo bendrovei vairuotojų pateiktus dokumentus ir apžiūrėjus minėtus automobilius, bendrovės žalų ekspertui kilo abejonių dėl automobilių apgadinimo aplinkybių. Tuo pagrindu buvo kreiptasi į ekspertą V.Mitunevičių, kuris konstatavo, kad automobilio „Opel Omega“ apgadinimai susidarė kitomis aplinkybėmis. Kaltinamiesiems draudimo bendrovė išmokėjo draudimo išmoką kaip neginčijamą sumą - 856,82 Lt, kurią prašo priteisti iš kaltinamųjų.

Liudytojas A. J. parodė, kad 2009 m. jis dirbo UAB „BTA Draudimas“ žalų ekspertu. Prisimena, jog į bendrovę kreipėsi V. Ž., kuris parašė pareiškimą apie autoįvykį. V. Ž. su savimi turėjo užpildytą eismo įvykio deklaraciją. Kadangi jo automobilis buvo nevažiuojantis, jis tą pačią dieną nuvyko į įvykio vietą, apžiūrėjo ir nufotografavo automobilį „Opel Omega“. Jam nuvykus apžiūrėti automobilio, automobilis stovėjo statmenai keliui, automobilis stovėjo ne ant asfalto. Iš pradžių V. Ž. jam nesakė, kad šalia stovi ir kaltininko automobilis. Apžiūros metu V. Ž. jam paaiškino, kad stiklo ir stogo apgadinimai susidarė įvykio metu. Ir tik vėliau V. Ž. nurodė, kad langas apgadintas ne įvykio metu. Jis V. Ž. paklausė, kaip pageidauja gauti išmoką, ir V. Ž. pasakė, kad automobilį susiremontuos pats. Po dviejų dienų, kai nepavyko rasti kaltininko, į bendrovę atėjo V. Ž. su nepriklausomo eksperto išvada. Tada išmokos dydis dar nebuvo apskaičiuotas. Visa surinkta medžiaga buvo išsiųsta į Vilnių. Buvo nustatyta, jog automobilio sparnas buvo apgadintas iki įvykio. Ekspertas nurodė, kad durų apgadinimas yra priešingo šono nei buvo atsitrenkta. Kadangi su A. Z. nebuvo galimybės susiekti dvi dienas, jo automobilis buvo apžiūrėtas stebint V. Ž.. Draudimo bendrovė už automobilio durelių ir sparno remontą išmokėjo virš 800 Lt.

Liudytojas H. G. (H. G.) parodė, kad 2009 m. balandžio mėn. dirbo UAB „BTA Draudimas“ Klaipėdos skyriaus direktoriumi. Apie įvykį sužinojo iš A. J.. A. J. jam paaiškino, jog jam kilo įtarimas dėl transporto priemonės apgadinimo, kad tai gali būti sukčiavimas, kadangi nesutapo apgadinimų žymės. Byla buvo perduota teisininkui ir buvo kreiptasi į specialistą. Žalų administravimo skyrius, esantis Vilniuje, išmokėjo apie 800 Lt išmoką.

Liudytojas D. G. parodė, kad dirba UAB „Pajūrio Autorika“ vadovu – vertintoju. Kaltinamųjų jis nepažįsta, neprisimena, kaip važiavo įvertinti automobilio, buvusio Kauno g. Vertindamas automobilį netikrino, ar jis važiuoja.

Iš 2009-04-25 eismo įvykio deklaracijos, pasirašytos V. Ž. ir A. Z., matyti, kad šie asmenys deklaracijoje nurodė, kad 2009-04-25, apie 20.00 val., eismo įvykis buvo įvykęs ir buvo sugadinti automobiliai „Opel Omega“, v/n (duomenys neskelbtini) bei „Mazda 323“, v/n (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio deklaracijos 11 punkte nurodyta, kad matomi automobilio „Opel Omega“ sugadinimai: stogas, važiuoklė, priekis, kairės pusės lempa, sparnas, durys; matomi automobilio „Mazda 323“ sugadinimai: priekinė dalis (1 t., b.l. 13).

Iš UAB „BTA Draudimas“ anketos matyti, kad V. Ž. draudimo bendrovei nurodė, kad automobilis „Opel Omega“, v/n (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas 2009 m. balandžio mėn. (diena nenurodyta), 20.00 val., garažų kooperatyve „Taika“, esančiame Kauno g., Klaipėdoje, atsitrenkus automobiliui „Mazda 323“, v/n (duomenys neskelbtini) Taip pat nurodė draudimo išmoką išmokėti E. M. (1 t., b.l. 14).

Iš UAB „BTA Draudimas“ anketos matyti, kad A. Z. draudimo bendrovei nurodė, kad automobilis „Opel Omega“, v/n (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas 2009-04-25, 20.00 val., Kauno g., Klaipėdoje, kai jis, bandydamas išvengti susidūrimo su dviratininku, pasuko į dešinę, ant žvyro jį sumėtė ir jis automobiliu „Mazda 323“, v/n (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį „Opel Omega“, v/n (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 15).

Iš UAB „Pajūrio Autorika“ vertintojo D. G. pateiktos automobilio „Opel Omega“, v/n (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitos Nr. 20090428-1 matyti, kad 2009-04-28 atlikus automobilio „Opel Omega“, v/n (duomenys neskelbtini) vertinimą, nustatyta, jog nuostoliai įvertinus automobilio vertę iki autoįvykio ir jo likutinę vertę sudaro 8041 Lt (1 t., b.l. 26-42).

Iš mokėjimo nurodymo Nr. 06193 matyti, kad UAB „BTA Draudimas“ 2009-06-11 E. M. išmokėjo 856,82 Lt žalai atlyginti (1 t., b.l. 44).

Iš eksperto Dr. V.Mitunevičiaus įmonės „Impulsana” eismo įvykių ir transporto trasologijos teismo eksperto specialisto Dr. V.Mitunevičiaus išvados matyti, kad techniniu požiūriu negalima paneigti, kad kontaktas tarp automobilių „Mazda“ ir „Opel“ nebuvo įvykęs <...>. Tačiau pagal automobilio „Mazda“ variklio gaubto (taipogi – pagal priekinio bamperio apdailos) sugadinimų nežymų intensyvumą techniniu požiūriu spręstina, kad galėjo įvykti nestiprus kontaktas, dėl kurio negalėjo susidaryti visi užfiksuoti automobilio „Opel“ sugadinimai ir dėl kurio automobilis „Opel“ negalėjo pasisukti apie 90 laipsnių kampu (įvertinta, kad šis automobilis taip pasisuktų, jei susidūrimo metu automobilio „Mazda“ greitis būtų bent 40 km/h, tačiau šiuo atveju automobilio „Mazda“ sugadinimų intensyvumas turėjo būti daug didesnis, nei tai matosi tyrimui pateiktose nuotraukose). Dėl automobilio „Mazda“ atsitrenkimo negalėjo susidaryti automobilio „Opel“ stogo deformacija, taip pat – priekinio stiklo įskilimas apatiniame kairiajame kampe, kuris pagal savo pobūdį siejamas su priekinio kairiojo sparno viršutinės dalies deformacija. Be to, ant priekinių kairių automobilio „Opel“ durelių identifikuojami bent dėl dviejų skirtingų krypčių poveikių susidarę pėdsakai – yra intensyvūs slystančio kontakto pėdsakai kryptimi link automobilio priekio (kurie nepaaiškinami galimu kontaktu su automobiliu „Mazda“) ir pėdsakai, nukreipti skersai durelių paviršiui (kurie, tikėtina, susidarė dėl „Mazda“ atsitrenkimo). Apibendrinant techniniu požiūriu galima teigti, kad automobilio „Opel Omega”, v/n (duomenys neskelbtini) sugadinimai tokioje apimtyje, kaip tai užfiksuota tyrimui pateiktose nuotraukose, nepaaiškinami galimu automobilio „Mazda 323”, v/n (duomenys neskelbtini) atsitrenkimu priekine dalimi į automobilio „Opel” kairįjį šoną (1 t., b.l. 11).

Iš 2010-04-13 specialisto išvados Nr. 11K-96 (10), 11K-99 (10) matyti, kad: 1. Jeigu tirti pateiktose nuotraukose matomų automobilių „Opel Omega”, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mazda 323”, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrimas yra įvykęs, tai prieš pat susidūrimą automobilio „Mazda 323” greitis galėjo būti iki apie 20 km/h; 2. Jeigu tirti pateiktose nuotraukose matomų automobilių „Opel Omega”, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mazda 323”, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrimas yra įvykęs, tai tokio susidūrimo sąlyčio metu automobilis „Mazda 323” nusukti automobilį „Opel Omega” apie 90 laipsnių kampu galėjo tik tuo atveju, jeigu paviršius, ant kurio susidūrimo smūgio metu stovėjo ir po smūgio judėjo automobilis „Opel Omega”, buvo slydus, pavyzdžiui - asfaltas padengtas šlapiu plikledžiu; 3. Visa apimtimi nuotraukose matomus automobilių „Opel Omega”, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mazda 323”, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus jų tarpusavio susidūrimu paaiškinti negalima. Tikėtina, kad automobiliu „Mazda 323” priekine dalimi, nesant ant šio automobilio priekinio buferio, galėjo būti atsitrenkta į automobilio „Opel Omega” kairiojo šono priekinę dalį statmenai ar artima kryptimi iš kairės (1 t., b.l. 66-70).

Iš Klaipėdos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus 2010-08-02 rašto Nr. 30-S-8559 matyti, kad Klaipėdos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje nėra informacijos apie eismo įvykį, kuris įvyko 2009-04-25 Kauno gatvėje (2 t., b.l. 81).

Nors kaltinamieji V. Ž. ir A. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, parodė, kad eismo įvykis buvo tikras, o ne inscenizuotas, nurodė vienodas įvykio aplinkybes, tačiau tokiais kaltinamųjų parodymais teismas netiki , vertina kaip pasirinktą jų gynybos būdą nuo pareikšto kaltinimo. Kaltinamųjų parodymus paneigia ir jų kaltę įrodo teismo posėdžio metu duoti aptarti liudytojų parodymai, specialistų išvados, kita bylos medžiaga. Dr. V.Mitunevičiaus, įmonės „Impulsana” eismo įvykių ir transporto trasologijos teismo ekspertas specialistas Dr. V.Mitunevičius specialisto išvadoje konstatavo, kad automobilio „Opel Omega”, v/n (duomenys neskelbtini) sugadinimai tokioje apimtyje, kaip tai užfiksuota tyrimui pateiktose nuotraukose, nepaaiškinami galimu automobilio „Mazda 323”, v/n (duomenys neskelbtini) atsitrenkimu priekine dalimi į automobilio „Opel” kairįjį šoną (1 t., b.l. 11). Specialisto išvadoje Nr. 11K-96 (10), 11K-99 (10) konstatuota, kad visa apimtimi nuotraukose matomus automobilių „Opel Omega”, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mazda 323”, reg. Nr.(duomenys neskelbtini) sugadinimus jų tarpusavio susidūrimu paaiškinti negalima (1 t., b.l. 66-70). Toje pačioje specialisto išvadoje konstatuota, kad, jeigu tirti pateiktose nuotraukose matomų automobilių „Opel Omega”, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mazda 323”, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrimas yra įvykęs, tai prieš pat susidūrimą automobilio „Mazda 323” greitis galėjo būti iki apie 20 km/h (1 t., b.l. 66-70), Taip pat specialistas konstatavo, kad, jeigu tirti pateiktose nuotraukose matomų automobilių „Opel Omega”, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mazda 323”, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrimas yra įvykęs, tai tokio susidūrimo sąlyčio metu automobilis „Mazda 323” nusukti automobilį „Opel Omega” apie 90 laipsnių kampu galėjo tik tuo atveju, jeigu paviršius, ant kurio susidūrimo smūgio metu stovėjo ir po smūgio judėjo automobilis „Opel Omega”, buvo slidus, pavyzdžiui - asfaltas padengtas šlapiu plikledžiu. Liudytojas A. J. teismo posėdžio metu patvirtino, jog jam nuvykus apžiūrėti automobilio „Opel Omega“, automobilis stovėjo ne ant asfalto. Netikėti ar abejoti minėtomis specialistų išvadomis, kuriose konstatuota, kad automobilių „Opel Omega”, v/n (duomenys neskelbtini) ir „Mazda 323”, v/n (duomenys neskelbtini) sugadinimų jų tarpusavio susidūrimu negalima paaiškinti visa apimtimi, teismas neturi jokio pagrindo. Liudytojas A. J. teismo posėdžio metu parodė, jog apžiūros metu V. Ž. jam paaiškino, kad automobilio stiklo ir stogo apgadinimai susidarė įvykio metu ir tik vėliau V. Ž. nurodė, kad langas apgadintas ne įvykio metu. Šiuos liudytojo parodymus patvirtino ir pats kaltinamasis V. Ž., nurodydamas, kad jis draudimo bendrovei nenurodė, kokie jo automobilio apgadinimai buvo padaryti iki įvykio. Tai patvirtina ir 2009-04-25 eismo įvykio deklaracija, pasirašyta V. Ž. ir A. Z., kurios 11 punkte kaltinamieji nurodė, kad matomi automobilio „Opel Omega“ sugadinimai: stogas, važiuoklė, priekis, kairės pusės lempa, sparnas, durys (1 t., b.l. 13). Specialistas Dr. V.Mitunevičius specialisto išvadoje konstatavo, kad dėl automobilio „Mazda“ atsitrenkimo negalėjo susidaryti automobilio „Opel“ stogo deformacija, taip pat – priekinio stiklo įskilimas apatiniame kairiajame kampe, kuris pagal savo pobūdį siejamas su priekinio kairiojo sparno viršutinės dalies deformacija. Be to, ant priekinių kairių automobilio „Opel“ durelių identifikuojami bent dėl dviejų skirtingų krypčių poveikių susidarę pėdsakai – yra intensyvūs slystančio kontakto pėdsakai kryptimi link automobilio priekio (kurie nepaaiškinami galimu kontaktu su automobiliu „Mazda“) ir pėdsakai, nukreipti skersai durelių paviršiui (kurie, tikėtina, susidarė dėl „Mazda“ atsitrenkimo) (1 t., b.l. 11). Tokie kaltinamųjų veiksmai vertinami siekiu apgaule savo naudai gauti kuo didesnę draudimo išmoką. Ir nors UAB „Pajūrio Autorika“ automobilio „Opel Omega“, v/n (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitoje Nr. 20090428-1 konstatuota, kad nuostoliai įvertinus automobilio vertę iki autoįvykio ir jo likutinę vertę sudaro 8041 Lt (1 t., b.l. 26-42), teismo posėdžio metu kaltinamasis V. Ž. parodė, kad minėta suma turėtų būti mažesnė, kadangi į įvertinimą įtrauktas ir stiklo apgadinimas, nors jo automobilio stiklas įskilo ir stogas buvo deformuotas iki įvykio. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog tokių aplinkybių kaltinamasis V. Ž., siekdamas gauti draudimo išmoką, UAB „BTA Draudimas“ darbuotojams nenurodė, pateikė UAB „Pajūrio Autorika“ vertinimo ataskaitą kaip dokumentą, kurio pagrindu jam turėtų būti išmokėta draudimo išmoka dėl autoįvykio metu patirtos 8041 Lt turtinės žalos.

Tiek kaltinamasis V. Ž., tiek kaltinamasis A. Z. parodė, kad apie įvykį jie pranešė policijai, tačiau iš Klaipėdos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus 2010-08-02 rašto Nr. 30-S-8559 matyti, kad Klaipėdos apskrities VOK Operatyvaus valdymo skyriuje nėra informacijos apie eismo įvykį, kuris įvyko 2009-04-25 Kauno gatvėje (2 t., b.l. 81). Teismo posėdžio metu prokurorui pateikus minėtą raštą, kaltinamasis V. Ž. suabejojo savo parodymais, nurodė, kad tiksliai negali nurodyti, ar tikrai apie įvykį pranešė policijai. Tokie kaltinamųjų parodymai vertintini kritiškai, laikytini jų siekiu sudaryti tobulo eismo įvykio bei savo kaip pareigingų vairuotojų vaizdą, kad nekiltų įtarimų dėl eismo įvykio inscenizavimo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamieji iki įvykio buvo pažįstami, todėl neabejotina, kad V. Ž. ir A. Z., abu būdami suinteresuoti ir turėdami tikslą pasipelnyti iš draudimo išmokos, susitarė ir inscenizavo eismo įvykį.

Aptartų įrodymų pagrindu teismas pripažįsta įrodyta, jog V. Ž. ir A. Z., veikdami kartu, suklastojo eismo įvykio deklaraciją, suklastotą eismo įvykio deklaraciją panaudojo, t.y. pateikė UAB „BTA Draudimas” bendrovei, siekdami sukčiavimo būdu neteisėtai gauti draudiminę išmoką, ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t.y. gavo iš UAB „BTA Draudimas” draudiminę išmoką - 856,82 Lt bei pasikėsino iš UAB „BTA Draudimas” įgyti 7184,18 Lt draudiminę išmoką. Šios V. Ž. ir A. Z. nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį kaip nusikalstamų veikų idealioji sutaptis.

Kaltinamųjų V. Ž. ir A. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei į atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

V. Ž. tiesiogine tyčia padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). Jis nusikalto pirmą kartą, tačiau neigiamai savo veiksmų nevertina, žalos, padarytos nusikalstamais veiksmais, neatlygino, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą jog bausmės tikslai bus pasiekti V. Ž. skiriant 300 str. 1 d., 182 str. 1 d. sankcijose numatyta bausmę – laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į tai, jog V. Ž. dirba, anksčiau neteistas, yra jauno amžiaus, kitos neigiamai jį charakterizuojančios medžiagos byloje nėra, teismas daro išvadą, jog jo atžvilgiu tikslinga taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. Ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

A. Z. tiesiogine tyčia padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). Jis nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, neigiamai padarytų nusikalstamų veiksmų nevertina, žalos neatlygino, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti A. Z. skiriant 300 str. 1 d., 182 str. 1 d. sankcijose numatyta bausmę – laisvės atėmimą. Kadangi A. Z. yra jauno amžiaus, vedęs, dirba, teismas daro išvadą, jog jo atžvilgiu tikslinga taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. Ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

UAB „BTA Draudimas“ pareiškė 856,82 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Savo ieškinį motyvavo tuo, kad 2009-06-11 pagal mokėjimo nurodymą Nr. 06193 naudos gavėjai E. M. buvo išmokėta 856,82 Lt draudiminė išmoka kaip neginčijama suma pagal įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties polisą Nr. AJA Nr. 2614909, dėl ko draudikui dėl kaltinamųjų nusikalstamų veikų atsirado 856,82 Lt turtinė žala. UAB „BTA Draudimas“ civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai, solidariai iš kaltinamųjų V. Ž. ir A. Z. UAB „BTA Draudimas“ naudai priteisiant 856,82 Lt turtinei žalai atlyginti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti,- kompaktinis diskas, esantis byloje (1 t., b .l. 43), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 str., str.,

nusprendė:

V. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę – ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsitesėjus, panaikinti.

A. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę – ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsitesėjus, panaikinti.

Priteisti UAB „BTA Draudimas“ naudai solidariai iš V. Ž. ir A. Z. 856,82 Lt turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti,- kompaktinį diską, esantį byloje (1 t., b.l. 43), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Teisėja Ingrida Krušienė