Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Astos Urbonienės,

atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui L. V.,

trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui T. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. D. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys Druskininkų savivaldybė, uždaroji akcinė bendrovė „Parama“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl atsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 1998 m. vasario 17 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimais Nr. 38-3413 ir Nr. 38-3414 A. D. atkurtos nuosavybės teisės į 1,07 ha ir 2,11 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Po A. D. mirties 2000 m. vasario 8 d. 1/9 dalį 1,07 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paveldėjo pareiškėjas, o 2005 m. vasario 1 d. padovanojo pagrindu pareiškėjas įgijo teisę į 11/211 dalių 2,11 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas 2006 m. rugsėjo 28 d. o taip pat 2007 m. vasario 8 d. su kitais bendraturčiais tarpusavyje sudarė rašytinius notaro patvirtintus susitarimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų naudojimosi tvarkos, kuriuose aptartos žemės sklypų ribos, vietos ir plotai (b. l. 40-49).

Teismo posėdžio metu taip pat nustatyta, kad išlikusio nekilnojamojo turto atkūrimo metu laikinuose žemės sklypų planuose egzistavo pažymėtas kelias, kuris vėliau tapo (duomenys neskelbtini). Šis kelias dokumentuose nurodomas nuo 1976 metų. Alytaus apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr.38-1047 buvo patvirtintas Druskininkų savivaldybės Viečiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Druskininkų savivaldybės Tarybos 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. Tl-277 „Dėl (duomenys neskelbtini) pertvarkymo“ (duomenys neskelbtini) buvo padalinta į tris dalis: vienai gatvės daliai paliekant pavadinimą (duomenys neskelbtini) gatvė, kitom dviem dalim suteikta nauji pavadinimai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių (b. l. 160-161).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad per pareiškėjo nuosavybės teise valdomus žemės sklypus eina (duomenys neskelbtini) gatvė, o LITEKO duomenys patvirtina, jog įsiteisėjusiu Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-28-314/2013 nustatyta, kad atkuriant nuosavybės teisias, kelias, kuris vėliau tapo (duomenys neskelbtini) gatve, nebuvo įskaičiuotas į žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą ir privatizuotas, taigi (duomenys neskelbtini) gatvė nebuvo tiesiama pareiškėjo žemėje ir jos tiesimas niekaip nepažeidė pareiškėjo teisių.

Pareiškėjas mano, kad Uždaroji akcinė bendrovė „Parama“ darbus vykdė neturėdama nei (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinio naujai statybai, nei kapitaliniam remontui nei atnaujinimui (modernizavimui) išduoto galiojančio statybą leidžiančio dokumento, todėl tai buvo savavališka statyba, o NŽT Druskininkų skyriaus sutikimas konkrečiu atveju buvo visiškai nereikalingas ir nereikšmingas, nes (duomenys neskelbtini) gatvė nepriskirta nei kultūros paveldo teritorijai ar vietovei, nei konservacinio prioriteto ar kompleksinei saugomai teritorijai, be to, sutikimas išduotas tik Druskininkų miestui, bet ne teritorijai, kurioje buvo atliekama (duomenys neskelbtini) gatvės dalies statyba (b. l. 17-18). Dėl savavališkos (duomenys neskelbtini) gatvės tiesimo darbų pareiškėjas ir pateikė pareiškimą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (b. l. 83-84). Toks pareiškėjo pareiškimas atitinka prašymo sąvoką Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 2 straipsnio 14 punkto prasme, o šį pareiškimą išnagrinėjusi Inspekcija, pareiškėjo įsitikinimu, neatsakė į esminį klausimą dėl (duomenys neskelbtini) gatvės dalies pratęsimo, kaip savavališkos statybos.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. birželio 8 d. atsakymo Nr. (15.2)-2S-8041 teisėtumo bei pagrįstumo (b. l. 12-13).

Teismas yra įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimą dėl ginčijamo aktų panaikinimo, būtina įvertinti skundžiamo akto, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimams.

Byloje nustatyta, kad į pareiškėjo keliamą klausimą dėl (duomenys neskelbtini) gatvės dalies pratęsimo, kaip savavališkos statybos, Inspekcija nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ esančią informaciją, (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos statybą leidžiantis dokumentas nebuvo išduotas; 2015 metais Druskininkų savivaldybės administracija yra išdavusi rašytinį pritarimą Nr. RPP-12-150515-00023 (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto darbams (projekto tikslas atnaujinti gatvę, įrengiant dviejų eismo juostų žvyro dangą, įrengti vandens pralaidą) (b. l. 12-13).

Statybą leidžiantys dokumentai ir jų išdavimo tvarka numatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnyje (akto redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.). Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (redakcija nuo 2014 m. lapkričio 26 d.) detalizuoja Statybos įstatymo 23 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūras. Šio reglamento 33-34 punktuose taip pat aptarta rašytinių žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimų išdavimo tvarka, kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus).

Iš pareiškėjo skundžiamo akto nėra aišku, kaip jame minimas Druskininkų savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas Nr. RPP-12-150515-00023 susietas su Statybos įstatymo 23 straipsnio ir paminėto reglamento nuostatomis. Nėra aišku, ar (duomenys neskelbtini) gatvės kapitalinio remonto darbams statybą leidžiantis dokumentas nebuvo reikalingas, ar pakako rašytinio sutikimo (susitarimo), kaip numatyta Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33-34 punktuose, kurį išdavė 2015 metais Druskininkų savivaldybės administracija.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo skundžiamame akte nieko nepasisakyta apie NŽT Druskininkų skyriaus 2015 m. gegužės 4 d. sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai (b. l. 17-18) ir jo reikalingumą, nors tokio sutikimo išdavimas formaliai atitiktų Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33-34 punktų nuostatas.

Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje (redakcija nuo 2017 m. kovo 31 d.) įtvirtintas išsamumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-422/2009, 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-1037/2010, 2015 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-749-756/2015 ir kt.).

Įvertinus skundžiamo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. birželio 8 d. atsakymo Nr. (15.2)-2S-8041 turinį matyti, jog ginčijamas administracinis aktas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), taip pat yra nemotyvuotas ir neaiškus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų reikalavimų, atsakovas taip pat nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinto išsamumo principo. Pažymėtina, kad administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinoma ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Sprendimo motyvų nenurodymas viešojo administravimo subjektui priimant individualų administracinį aktą pažeidžia įstatymus, pasunkėja asmens teisė ginti savo galimai pažeistas teises ir negali būti toleruojamas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti visi viešojo administravimo principai, kuriais viešojo administravimo subjektai turi vadovautis savo veikloje, tarp jų – įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. spalio 4 d. administracinėje byloje Nr. A502-134/2012 pabrėžė ir tai, jog viešojo administravimo subjektai yra saistomi gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.

Atsižvelgdama į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo 2017 m. birželio 8 d. atsakymas Nr. (15.2)-2S-8041yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsniu 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo J. D. skundą patenkinti.

Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. birželio 8 d. atsakymą Nr. (15.2)-2S-8041.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.