- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-14
- Bylos Nr.
- 2-429/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Marytė Mitkuvienė, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- UAB „ARVas“
- Ieškovas
- UAB „MJ Statyba“
- Kategorijos
- 102.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „ARVas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo UAB „ARVas“ prašymas atnaujinti terminą teismo sprendimui už akių peržiūrėti civilinėje byloje Nr. 2-189-544/2009 pagal ieškovo UAB „MJ Statyba“ ieškinį atsakovui UAB „ARVas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „MJ Statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „ARVas“ CK 6.644 str. pagrindu prašydamas priteisti iš atsakovo 76663,06 Lt pagal 2006 m. lapkričio 16 d. rangos sutartį Nr. 20-06-11-16 už atliktus darbus, nes už juos atsakovas atsiskaitė tik dalinai. Be to, 2007 metų balandžio mėnesį atliko atsakovui statybos darbus 121544,16 Lt sumai, atsakovui išsiuntė sąskaitą - faktūrą, bet jis vengia ją pasirašyti ir grąžinti ieškovui. Atsakovas nepasirašė ir ant šių darbų perdavimo – priėmimo akto, nors darbus realiai priėmė. Iš viso ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 198218,22 Lt skolos, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2009 m. sausio 8 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį tenkinto - priteisė iš atsakovo ieškovui 198217,22 Lt skolos pagal rangos sutartį ir statybos darbus, 4964 Lt žyminio mokesčio, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas priėmė teismo sprendimą už akių atsakovo atžvilgiu, ieškovo ieškinį tenkinant pilnai, kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas su ieškovu pagal rangos sutartį už atliktus darbus, kuriuos priėmė, atsiskaitė dalinai ir liko skolingas 76663,06 Lt, o statybos darbus už 121544,16 Lt atsakovas vengia priimti ir už juos atsiskaityti, nors faktiškai statybos darbų rezultatą priėmė ir juo naudojasi.
Šalies argumentai
Atsakovas 2009 m. vasario 5 d. su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas peržiūrėti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, o pripažinus, kad atsakovas praleido terminą prašymui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Atsakovas nurodė, kad teismas priimdamas sprendimą už akių netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisė normas, kurios turėjo įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl yra pagrindas sprendimą už akių peržiūrėti ir panaikinti. Atsakovo atžvilgiu sprendimas už akių gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu nėra pateiktas atsakovo atsiliepimas į ieškinį ir yra ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių. Šiuo atveju ieškovas ieškinyje nurodė, kad mano, jog atsakovui nepateikus atsiliepimo teismas gali priimti sprendimą už akių. Taip ieškovas išsakė savo nuomonę, tačiau aiškiai prašymo priimti sprendimą už akių neišreiškė. Nesant ieškovo prašymui, teismas pažeidė CPK 142 str. 4 d. normą ir nepagrįstai priėmė sprendimą už akių. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas klaidingai nurodė, kad šalių sudaryta rangos sutartis leido laisva valia, nenustatant susitarimo formos, susitarti dėl papildomų darbų 120000 Lt sumai atlikimo. Esant rašytinei sutarties formai visi papildomi susitarimai turėjo būti rašytinės formos. Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad papildomi darbai buvo užsakyti. Teismas neįvertino aplinkybės, kad rangos sutartyje buvo numatyta, jog papildomi darbai ieškovo bus atliekami atsakovui tik už juos sumokėjus avansu. Teismas priteisė iš atsakovo labai didelę pinigų sumą, kurios ieškovas neturėjo teisės gauti. Atsakovas visada tinkamai ir laiku vykdė sutartines prievoles, laiku apmokėdavo atsakovui už atliktus darbus, yra sumokėjęs didesnę pinigų sumą, nei numatyta sutartyje. Atsakovas nėra apmokėjęs už sutartinius darbus tik už tiek, kiek dėl jų kokybės tarp šalių yra kilęs ir iki šiol neišspręstas ginčas. Ieškovui buvo pateiktos pretenzijos, aktai dėl darbų trūkumų, tačiau jis neįrodė, jog darbai atlikti kokybiškai, nesamdė ekspertų. Ieškovas nebandė spręsti ginčo derybų būdu, kuri yra privaloma ginčo sprendimo procedūra. Ieškovo pateikti priėmimo-perdavimo aktai, sąskaitos yra pasirašytos tik ieškovo. Atsakovas nepateikė atsiliepimo, kadangi įmonės vadovas nebuvo informuotas apie pareikštą ieškinį ir nustatytą terminą atsiliepimui pateikti dėl atsakovo darbuotojo išsilavinimo, suvokimo trūkumo, žmogiškos klaidos. Atsakovas nurodė, kad teismo sprendimą už akių gavo 2009 m. sausio 13 d., tai mano, jog 20 dienų terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti skaičiuotinas nuo minėtos datos ir jis nėra praleistas. Atsakovas teismui nesutinkant su tokia atsakovo pozicija prašė pripažinti, kad terminas pareiškimui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi atsakovas nežinojo apie sprendimo priėmimo datą ir laiką, sužinojęs apie sprendimą rūpestingai ir CPK numatytais terminais (per 20 dienų) parengė ir pateikė teismui būtiną procesinį dokumentą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2009 m. vasario 24 d. nutartimi prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad sprendimas už akių priimtas 2009 m. sausio 8 d. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo galėjo būti paduotas per 20 dienų nuo priėmimo, t. y. iki 2009 m. sausio 28 d. nustatyto darbo laiko teisme pabaigos, o, jei pareiškimas įteiktas paštui – iki tos pačios dienos 24.00 val. Šiuo atveju pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktas įteikti teismui per paštą 2009 m. vasario 5 d., t. y. praleidus terminą, nustatytą jam paduoti. Be to, priešingai nei teigia atsakovas, pareiškimas paduotas praėjus daugiau nei 20 dienų ir nuo sprendimo už akių įteikimo. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas pareiškime teigia, jog jis nežinojo apie sprendimo priėmimo datą ir laiką, sužinojęs apie sprendimą rūpestingai ir CPK numatytais terminais (per 20 dienų) parengė ir pateikė teismui būtiną procesinį dokumentą. Tačiau atsakovas tik praėjus daugiau nei savaitei laiko pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Be to, atsakovas kreipėsi į teismą pareiškimu praėjus daugiau nei 20 dienų ir nuo sprendimo už akių įteikimo. Aplinkybė, kad atsakovas apie rašytinio proceso tvarka priimto sprendimo už akių datą ir laiką nebuvo informuotas, negali būti laikoma svarbia priežastimi, kadangi atsakovas nustatytu terminu nepateikęs atsiliepimo į ieškinį ir būdamas informuotas apie atsiliepimo nepateikimo pasekmes, turėjo numatyti, kad teismas pasibaigus atsiliepimo pateikimo terminui artimiausiu metu spręs klausimą dėl sprendimo už akių priėmimo. Atsakovas, būdamas juridiniu asmeniu bei atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, ieškinio sumą, turėjo būti pakankamai rūpestingas ir apdairus realizuodamas įstatymo numatytą galimybę peržiūrėti sprendimą už akių. Atsakovo nurodytos priežastys sietinos tik su jo subjektyviu ir nepakankamai rūpestingu požiūriu į teismo atsiųstus procesinius dokumentus bei pradėtą civilinę bylą. Atsakovas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios sudarė kliūtis domėtis teisme nagrinėjama civiline byla bei pateikti teismui procesinius dokumentus. Esant šioms aplinkybėms teismas padarė išvadą, kad atsakovo nurodytos praleisto termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleidimo priežastys negali būti pripažintinos svarbiomis, todėl nėra pagrindo termino atnaujinimui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. nutartį ir atnaujinti terminą pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Vadovaujantis lygiateisiškumo principu, CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas pateikti pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių turėtų būti skaičiuojamas ne nuo jo priėmimo dienos, bet nuo jo įteikimo dienos. Toks šios normos aiškinimas grindžiamas tuo, kad tiek asmuo, kuris žinojo apie teismo posėdžio laiką ir datą, tiek asmuo, kuris tokios informacijos neturėjo, turėtų lygias galimybes atlikti tą patį procesinį veiksmą – pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo per tokį patį terminą.
2. 20 dienų terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti skaičiuotinas nuo jo gavimo datos, todėl atsakovo pateiktas pareiškimas pateiktas nepraleidus termino. Be to, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo reikia atsižvelgti į tai ar nebus pažeistos pagrindinės bylos šalies teisės ir termino praleidimo trukmę. Sprendimas už akių yra nepagrįstas, juo bus pažeistos atsakovo teisės, nes priteisus iš atsakovo tokią didelę sumą, atsakovas gali tapti nemokiu.
3. Teisingumo principas reikalauja, kad tais atvejais kai teismui pateikiami įrodymai, jog teismo sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas, teismas turi panaikinti sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant šalies pasyvumą pateisinančių ar nepateisinančių priežasčių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Jis nurodo, kad:
Šalies argumentai
1. Apeliantas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios leistų daryti išvadą, kad jis negalėjo tinkamai, laiku pateikti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Atsiliepimas
2. Atsakovas nė viename procesiniame dokumente nenurodė nė vienos pakankamos aplinkybės, kuri leistų teigti, kad sprendimas už akių yra neteisėtas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Nors pirmosios instancijos teismas formaliai vertino įrodymus, tačiau ieškovas pateikė pakankamai argumentų ir įrodymų, kurių teismui pakako, kad ieškovo ieškinys būtų patenkintas
Atsiliepimas
4. Atsakovas turėjo objektyvią galimybę laiku pateikti atsiliepimą, turėjo galimybę gavęs ieškinio nuorašą pasidomėti bylos eiga, tačiau to sąmoningai nepadarė, nepateikė laiku procesinių dokumentų. Tokie veiksmai laikytini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, todėl teismas turėjo pagrindą priimti sprendimą už akių bei turėjo pagrindą atsiakyti priimti prieštaravimus dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Civilinis procesas įstatymu yra reglamentuojamas taip, kad nebūtų sudaryta prielaidų vilkinti bylų nagrinėjimą, sprendimų priėmimą ir vykdymą, būtų užkirstas kelias proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, nebūtų pažeistos proceso šalies, sąžiningai dalyvaujančios nagrinėjant civilinę bylą, teisės. Sprendimo už akių priėmimas - tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą (pavyzdžiui, nepateikus atsiliepimo, paruošiamųjų procesinių dokumentų, neatvykus į teismo posėdį), ši byla yra nagrinėjama ir sprendimas priimamas nedalyvaujant tai šaliai (CPK 285-286 str.). Tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis tinkamu ir greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.) bei numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių vienas yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintinas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, taip pat teisės į tinkamą teisminę gynybą užtikrinimo principu (CPK 7 str. 1 d.).
Procesinės prielaidos priimti teismo sprendimą už akių teismo posėdyje pagal CPK285 straipsnio pirmąją dalį yra šios: 1) į teismo posėdį neatvyko viena iš šalių; 2) neatvykusiai šaliai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą; 3) iš neatvykusios šalies negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant; 4) atvykusi šalis prašo sprendimo už akių priėmimo. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama vilkinti bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad civilinio proceso įstatyme įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kad net ir tuo atveju, kai yra visos nurodytos sąlygos sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis inter alia teisingumo, protingumo principais, turi įgaliojimus nuspręsti, ar priimti sprendimą už akių, ar tokio sprendimo nepriimti.
Neatvykusi arba nepateikusi procesinio dokumento šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d., 287 str. 1 d.). 2002 m. vasario 28 d. redakcijos CPK 288 straipsnio ketvirtoji dalis nustatė, kad, išnagrinėjęs dalyvaujančio byloje asmens pareiškimą, teismas turi įgaliojimus panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu jis konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias į teismo posėdį neatvykusi šalis negalėjo laiku pranešti teismui, taip pat, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK288 str. 4 d.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu pripažino, jog CPK 288 straipsnio ketvirtoji dalis ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtus sprendimus peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams. Toks civilinio proceso įstatymo normų interpretavimas sudaro prielaidas teigti, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų kelti abejonę priimto sprendimo, kuriuo galimai buvo pažeistos atsakovo teisės ar teisėti interesai, pagrįstumu ir teisėtumu. Tuo atveju, jeigu atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami įrodymai, kurie leidžia abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turi panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Nagrinėjamoje byloje teismas ieškovo prašymu priėmė sprendimą už akių atsiliepimo į ieškinį nepateikusio atsakovo atžvilgiu konstatavęs, kad atsakovui tinkamai įteiktas ieškinys ir nurodytos atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės, o atsiliepimo nepateikimas yra atsakovo pozicijos dėl nagrinėjamos bylos išreiškimo forma. Todėl teisėjų kolegija, visų pirma, pasisako dėl šios sprendimo už akių priėmimo sąlygos. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovui buvo tinkamai įteiktas ieškinys, o jis informuotas apie atsiliepimo nepateikimo pasekmes. Šio fakto neginčija ir pats atsakovas. Panevėžio apygardos teismas rašytinio proceso tvarka 2009 m. sausio 8 d. priėmė sprendimą už akių ir jo nuorašą 2009 m. sausio 8 d. išsiuntė šalims. Pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas teismui išsiuntė per paštą 2009 m. vasario 5 d., t.y. praleidus įstatyme nustatytą 20 dienų terminą. Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė atnaujinti terminą pateikti pareiškimą, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių, t.y. atsakovas nežinojo apie sprendimo priėmimo datą ir laiką, o sužinojęs apie sprendimą rūpestingai parengė ir pateikė teismui procesinį dokumentą.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo nurodytų aplinkybių, dėl kurių jis praleido terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, negalima laikyti svarbiomis, todėl pagrįstai neatnaujino termino pareiškimui paduoti.
Tačiau kaip jau minėta, bylos nagrinėjimo atnaujinimui esminę reikšmę turi aplinkybės ir įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų kelti abejonę priimto sprendimo, kuriuo galimai buvo pažeistos atsakovo teisės ar teisėti interesai, pagrįstumu ir teisėtumu. Tuo atveju, jeigu atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami įrodymai, kurie leidžia abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turi panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Taigi esminė aplinkybė, kuri turi būti tiriama šioje byloje, vertinant atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra ta, ar teismo priimtas sprendimas už akių yra teisėtas ir pagrįstas, tai yra ar šis sprendimas nėra akivaizdžiai neteisingas, ar jis nepažeidžia dalyvaujančio byloje asmens, kurio atžvilgiu jis priimtas, teisių ir teisėtų interesų.
Kaip matyti iš šios bylos duomenų, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei atskirajame skunde atsakovas pažymėjo, jog sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui gali turėti reikšmės tai, kad teismas vertino tik ieškovo pateiktus įrodymus. Atsakovas nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovas buvo užsakęs kokius nors papildomus darbus pas ieškovą. Šalių pasirašyta rangos sutartis numato, kad papildomi darbai ieškovo atliekami tik atsakovui sumokėjus avansą, tačiau jokio avanso atsakovas nemokėjo. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovui dėl atliktų darbų kokybės 2007 m. balandžio 27 d. ir 2007 m. gegužės 11 d. pateikė pretenzijas, į kurias ieškovas neatsakė, todėl ginčas liko neišspręstas, o ieškovo ieškinio reikalavimai grindžiami sąskaitomis ir priėmimo-perdavimo aktais, kurie pasirašyti tik ieškovo. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nei priimdamas sprendimą už akių, nei 2009 m. vasario 24 d. nutartį nenagrinėjo.
Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegijos nuomone, kyla pagrįstų abejonių, ar ieškovas atliko atsakovui darbų už 198218,22 Lt ir, ar atsakovas nepagrįstai už juos neatsiskaitė su ieškovu.
Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo iš esmės nagrinėti ginčą, todėl negali vertinti tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių. Tačiau aukščiau nurodytos aplinkybės gali turėti įtakos priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo pareiškimą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. sausio 8 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-189-544/2009 ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti šios bylos nagrinėjimą (CPK 288 str. 4 d., 337 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-189-544/2009 nagrinėjimą.