Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2022-04-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-954-836/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-04-14
Bylos Nr.
1-954-836/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42282-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Kaltinamasis
R. J.
Nukentėjusysis
R. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-954-836/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42282-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.3.2; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 14 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Jakštui,kaltinamajam R. J.,nukentėjusiajam R. S., jo įstatyminei atstovei V. L.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK)140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. gruodžio 5 d. apie 20.50 val., R. J., namo, esančio (duomenys neskelbtini), penkto aukšto koridoriuje, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė R. S. į veidą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. J. kaltu neprisipažino. Nurodė, kad 2021 m. gruodžio 5 d. apie 20 val., grįžo iš darbo ir vakarieniaudamas išgirdo, kad kažkas atsitrenkė į buto duris. Žmona nuėjo pasižiūrėti ir pamatė, kad R. su savo giminaičiu važinėja elektrine mašinėle. Žmona paklausė, kodėl jie trankosi, o jie tik nusijuokė ir dar kartą trenkėsi į duris. Tada jis išgirdo žmonos šauksmą, kad lūžo ranka, nes ji nespėjo uždaryti durų, kai jie trenkėsi antrą kartą. Jis išbėgo ir juos užvijo, vartojo necenzūrinius žodžius, išplūdo juos, tačiau daugiau jiems nieko nedarė, jų nemušė. Išgirdusi koridoriuje triukšmą, iš savo buto išėjo R. mama V., kuri pradėjo šaukti, kad iškvies pareigūnus. Tada ir jo žmona išsikvietė greitąją pagalbą ir policiją. Jo žmonai buvo sužalotas riešas, greitoji ją išsivežė į ligoninę. Jis R. pažinojo, su juo nesipyko, konfliktavo tik su tuo kitu vaikinuku. Nežino, kodėl R. pasakė, kad jis jam sudavė. Niekas nematė, kad R. iš nosies būtų bėgęs kraujas. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Savo materialinę padėtį vertina normaliai, dirba. Turi vaiką, tačiau jo neaugina, jis auga su močiute, o vaiko mama gyvena užsienyje.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais baudžiamojoje byloje surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 2 dalimi, teisiamojo posėdžio metu pagarsinti nepilnamečio nukentėjusiojo R. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuomet jis parodė, kad tikslios datos neprisimena, apie 20 val., važinėjo su pusbroliu A. G. koridoriuje, (duomenys neskelbtini), elektrine mašinėle. Jis sėdėjo mašinėlėje, o pusbrolis ją stūmė, ir važinėdami užkabino kaimyno duris. Išlindo kaimyno žmona D. J., pradėjo rėkti, kad jie triukšmauja. Jie jai nieko nesakė. Jie jau buvo nuvažiavę, kai atsisukę pamatė, kad atbėga R. J.. Jis liepė pusbroliui bėgti ir pusbrolis pabėgo, o jis nespėjo išlipti. Jam vieną kartą trenkė į nosį kumščiu, nosis paraudonavo, bėgo kraujas, jam buvo šokas. Tada išlindo mama ir iškvietė policiją. Būtų buvę muštynės. Tada D. J. išlindo ir pasakė, kad jie užgavo jai ranką kai trinktelėjo į jos duris. Policija atvažiavo po 15 min., jis buvo koridoriuje, o R. pas save namuose. Kai atvažiavo policija, parašė pareiškimą, policijai pasakojo tiesą, kaip ir dabar. Jam sakė, kad įvykį matė kaimynė I., bet jis pats jos nematė, o ji sakė, kad ne viską gerai matė, todėl nenori dalyvauti tame. Pusbrolis tikrai galėjo matyti įvykį. Jis pats apie šitą įvykį niekam nepasakojo. Su R. jie nesutaria, nesutardavo ir anksčiau, R. yra į jį metęs nuorūką. Jo teta su R. turi vaiką, bet kai ji išvažiavo į užsienį, niekas iš jų šeimos su R. nebendrauja. Po įvykio į gydytojus nesikreipė, mėlynų neliko, bet kai trenkė, skaudėjo nosį, nelabai stipriai, bet bėgo kraujas. Kraujo buvo ant servetėlės. Į nosį jis buvo įsikišęs servetėlę, kurią iškart po įvykio pasiėmė iš namų. Po įvykio su R. nekalbėjo, tada pyko ant jo, kad sudavė, o dabar pykčio nelaiko, būtų gerai, kad R. atsiprašytų (1 t., b. l. 70-73).

Liudytoja V. L., nukentėjusiojo R. S. mama, nurodė, kad 2021 m. gruodžio 5 d. jos sūnus su draugu važinėjosi koridoriuje elektrine vaikiška mašinėle ir atsitrenkė į R. J. buto duris. Išlindo jo žmona ir pradėjo rėkti, kad jai prispaudė ranką. Tada vaikus užsivijo R. J. ir trenkė jos sūnui į nosį. Ji išbėgo į koridorių ir pasakė, kad kviečia policiją. Sūnui iš nosies bėgo kraujas, jis buvo su tamponėliu nosyje. Ji viso įvykio nematė, matė tik kaip R. J. bėgo link savo buto, o jos vaikas bėgo link jos ir sakė, kad jam trenkė. Kitas vaikas taip pat sakė, kad R. J. trenkė jos vaikui į nosį. Ji tiki savo vaiku, be to, jam iš nosies bėgo kraujas, sakė, kad jam skauda, ir pati matė, kad jis buvo šoke, drebėjo, nosies galiukas buvo raudonas. Kai vaikui bėgo kraujas, jis prausėsi bendroje virtuvėje, o ji buvo šalia. Policija atvažiavo už kokių 10 minučių, tai kraujas jau nebebėgo. Vaikas pasikeitė kokius tris tamponėlius, kuriuos panaudotus metė į šiukšlių dėžę, jų parodyti niekas neprašė. Policijai ji pasakė, kad R. J. trenkė jos sūnui į nosį. Paskutiniu metu santykiai su R. J. įtempti. Jie norėtų susitaikyti, bet R. J. net kaltės nepripažįsta, neatsiprašė jų, po įvykio jie net nesikalbėjo. Reiškia 500 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, nes vaikas patyrė šoką, jam iš nosies bėgo kraujas, vaikas išgyvena, sakė, kad jam gaila kaltinamojo, bet, kad jis net neatėjo atsiprašyti. Sūnus dabar vengia susitikimų su R. J.. Sūnui dėl patirto sumušimo vaistų vartoti nereikėjo.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalimi, pagarsinti nepilnamečio liudytojo A. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuomet jis parodė, kad pusbrolis R. S. sėdėjo elektrinėje mašinėlėje, kurią jis stumdė koridoriuje. Privažiavo prie vieno balkono, kur vienos durys buvo šiek tiek praviros ir jie atsitrenkė į tas duris, durys užsidarė. Šiek tiek pavažiavę, atsisuko ir pamatė, kad atbėga R. (R. J.). R. jam liepė bėgti, jis bėgo ir nubėgęs apie 10 metrų bei atsisukęs, pamatė, kad R. bėga kraujas iš nosies. Nelabai daug buvo kraujo, matėsi, kad varvėjo. R. ėjo namo į savo kambarį, o R. ėjo pas mamą, viską pasakė ir R. mama iškvietė policiją. Kaimynė I. lyg tais sakė, kad matė kažką. Policija atvažiavo po 10-15 minučių. Jie policijai pasakė kas įvyko, visą tiesą. R. iš nosies bėgo kraujas, bet nematė ar jis valėsi kraują, nes nuėjo į savo kambarį. R. pažįstą kaip kaimyną, kai jis prisigeria, tai prisikabina. Ir jis, ir R. su R. sutaria blogai, kadangi jis kabina visus vaikus, vadina negražiais žodžiais, visada pirmas pradeda. Jie liepia atstot arba pasako mamai. Apie šį įvykį niekam nepasakojo, tik šeimos nariams. Kaip R. trenkė, jis nematė, tik matė kaip kraujas bėgo. R. nieko nesakė, tiesiog bėgo link jų. Suprato, kad bėga iš garso. Bėgo todėl, kad jie užtrenkė duris. Jis pradėjo bėgti, o R. užstrigo mašinėlėje. Kai pamatė R., išsigando, tiesiog stovėjo ir žiūrėjo, o R. nuėjo pas mamą ir pasakė, kad jam trenkė į nosį. Kai jis atsisuko ir pamatė R., R. buvo maždaug per 2 metrus, nueidinėjo. Suprato kas atsitiko, iškart pagalvojo, kad trenkė, o ir pats R. pasakė (1 t., b. l. 100-102).

Liudytoja I. Ž. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), yra kaltinamojo kaimynė. Įvykio datos neprisimena, bet išėjusi iš prausyklos matė, kaip koridoriuje R. sėdėjo mašinėlėje, o A. jį stūmė. Matė, kaip J. pribėgo prie vaikų, kilo šurmulys. Matė kaltinamąjį prie mašinėlės. Negali pasakyti ar J. sudavė, nes koridoriuje buvo prietema, be to, koridorius ilgas ir jie buvo kitame koridoriaus gale. Paskui matė ateinantį R., kuris buvo užsiėmęs už nosies. V. paklausė kas buvo ir R. pasakė, kad jam davė. V. paprašė pasaugoti jos mažą vaiką ir ji buvo kambaryje. Nematė, kad R. būtų prausęsis ar kišęs tamponus į nosį.

Liudytoja A. M. E., policijos pareigūnė, parodė, kad buvo gauti du pranešimai – dėl to, kad vaikai važinėdamiesi koridoriuje užgavo moteriai ranką, ir dėl to, kad R. J. sudavė vaikui. Per 20 minučių nuvykus į įvykio vietą, moteris paaiškino, kad vaikai važinėjosi koridoriuje mašinėle, ji atidarė duris pažiūrėti kas vyksta ir vaikai trenkėsi į buto duris, kurias užtrenkė. Durimis buvo sužalota moters ranka. Nukentėjusiojo mama paaiškino, kad R. J. trenkė jos sūnui į veidą. Kai jie buvo atvykę, vaikas į nosį buvo įsikišęs popierių, o kai jį išsitraukė, popierius nebuvo kruvinas, smurto požymių nesimatė. Buvo dar vienas vaikas, kuris pasakojo, kad jie netyčia atsitrenkė į buto duris, iš to buto išėjo R. J. ir sudavė R., o jis pats spėjo pabėgti. Niekas nesakė, kad nukentėjusysis prausėsi prausykloje ir keitė tamponus, ten visi buvo susijaudinę, visi šaukė. Kraujo žymių niekur nebuvo – nei ant mašinėlės, kur sėdėjo nukentėjusysis, nei ant žemės, nei ant nukentėjusiojo rūbų. Į virtuvę ji įėjusi nebuvo. Kaimynė sakė, kad girdėjo triukšmą, bet įvykio nematė.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinti A. M.-E. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja patvirtino, kad parodymai teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. M. E. parodė, kad 2021 m. gruodžio 5 d. apie 21.00 val., gavo pranešimą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur prieš kelias minutes buvo sumuštas nepilnametis. Apie įvykį pranešė V. L.. Atvykus nurodytu adresu, penkto aukšto koridoriuje pasitiko šešiolikmetis R. S. ir penkiolikmetis A. G., bei dvi moterys - V. L. ir D. J.. R. S. tvirtino, kad kaimynas R. J. jam vieną kartą trenkė kumščiu į veidą, dėl to jis jautė skausmą bei iš nosies bėgo kraujas. D. J. tvirtino, kad minėti vaikinai važinėdami koridoriuje vaikiška akumuliatorine mašinėlė atsitrenkė į buto duris ir tyčia jai prispaudė bei sužalojo ranką, ji taip pat skambino bendruoju pagalbos telefonu ir išsikvietė medicinos darbuotojus, kurie ją išsivežė į gydymo įstaigą apžiūrai. Atvykusi ji pastebėjo, kad R. S. į dešinės nosies šnervę yra įsikišęs popierių, tačiau nei ant veido, nei ant rūbų jokių dėmių, panašių į kraują, nebuvo, taip pat ant veido nesimatė jokių paraudimų. Apžiūrėjus įvykio vietą bei mašinėlę, taip pat jokių dėmių, panašių į kraują, nesimatė. Pokalbio metu R. S. ištraukė iš šnervės įsikištą popierių ir jį numetė ant žemės, popierius nebuvo kruvinas. Pats R. J. neigė smurtavęs prieš R. S.. Laiptinėje taip pat stovėjo moteris vardu I., kuri nurodė, kad girdėjo triukšmą ir matė kaip R. J. bėgo link R. S., bet nematė kaip sudavė (1 t., b. l. 105-106).

Ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas 2021 m. gruodžio 5 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate gavus V. L. pareiškimą, kad 2021 m. gruodžio 5 d. apie 20.50 val., (duomenys neskelbtini), penkto aukšto bendrame koridoriuje, kaimynas R. J. vieną kartą kumščiu sudavė jos nepilnamečiui sūnui R. S., gimusiam (duomenys neskelbtini) metais, į veidą, dėl to, jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas, sūnus jautė fizinį skausmą (1 t., b. l. 12-14, 19).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad vaizdo įrašuose, padarytuose pareigūnams atvykus įvykio vietą, matyti, kaip D. J. nurodo, kad mažesnis vaikinukas (A. G.) stūmė su mašinėle didesnį (R. S.) ir atsitrenkę į duris, užgavo jai ranką; R. S. nurodė, kad jiems atsitrenkus į duris, atbėgo R. J. ir trenkė jam kumščiu į nosį, jam bėgo kraujas, ėjo į virtuvę plautis. Vaizdo įrašė matyti, kaip R. S. iš nosies šnervės išsiima gabalėlį popieriaus. A. G. taip pat nurodė, kad R. J. atbėgo ir tikrai pirmas kumščiu trenkė R. S.. R. J. tvirtino, niekam nesudavęs, pareigūnei paklausus iš kur tada vaikui iš nosies bėgo kraujas, R. J. atsakė, kad nežino, nieko tam vaikui nepadarė, aiškino, kad vakar jo duris su kamuoliu spardė. Dar viena moteris nurodė, kad buvo koridoriuje ir matė, kaip vaikai važiavo, kaip R. J. pribėgo prie jų ir lyg sudavė, bet tiksliai nematė (1 t., b. l. 28-34, 35).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas skambučio bendruoju pagalbos telefonu turinys, t. y. kaip V. L. praneša, kad suaugęs žmogus užpuolė jos vaiką, trenkė (1 t., b. l. 39, 40-42).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo duomenų matyti, kad įvykio metu D. J., V. L., R. S. ir R. J. buvo blaivūs (1 t., b. l. 49-50).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 2350/2021 (02) nurodyta, kad R. S. objektyvių mechaninės traumos požymių nekonstatuota. Bet kokia mechaninė trauma sukelia mažesnį ar didesnį skausmą individualiai ir tai subjektyvus pojūtis (1 t., b. l. 92-93).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma yra įrodyta, kad R. J. 2021 m. gruodžio 5 d. apie 20.50 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), penkto aukšto koridoriuje, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė R. S. į veidą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Siekiant asmenį pripažinti kaltu padarius šią nusikalstamą veiką, būtina įrodyti objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kitokio smurto panaudojimo atvejais turi būti sukeltas vienas iš straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių: fizinis skausmas, nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus. Be to, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsiranda tik tada, kai asmeniui sukeliamas fizinis skausmas ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas tik dėl tyčinių asmens veiksmų, kurie pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu.

Nors kaltinamasis kaltu smurtavęs nukentėjusiojo atžvilgiu neprisipažino, tačiau teisme išsamiai ištirti įrodymai, jų visuma neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog R. J. kaltinime nurodytoje vietoje ir kaltinime nurodytu laiku iš tiesų vieną kartą sudavė kumščiu nukentėjusiajam R. S. į veidą ir taip jam sukėlė fizinį skausmą. Šią aplinkybę patvirtina iš esmės nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, kurie kartu su taip pat nuosekliais ir nekitusiais viso proceso metu liudytojų A. G., V. L. bei I. Ž. parodymais, taip pat ir policijos pareigūnės A. M.-E., netrukus po įvykio bendravusios su nukentėjusiuoju ir jo motina, parodymais bei bendrojo pagalbos centro skambučio išklotine, vaizdo įrašų iš įvykio vietos turiniu, tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitą papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusysis pakankamai nuosekliai ikiteisminio tyrimo teisėjui paaiškino įvykio aplinkybes, analogiškai viską nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams. Nukentėjusysis patvirtino, kad važinėjantis vaikiška elektrine mašinėle, kurią stūmė jo pusbrolis A. G., jie atsitrenkė į praviras kaltinamojo buto duris, tuomet kaltinamasis atbėgo ir sudavė jam kumščiu į nosį, jam skaudėjo, bėgo kraujas. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir nuoseklūs, tarpusavyje sutampantys, kartu su nukentėjusiuoju buvusio A. G. parodymai. Jis taip pat nurodė, kad stumdamas mašinėlėje sėdintį R. S., atsitrenkė į praviras kaltinamojo buto duris, o po to atbėgo kaltinamasis, jis spėjo pabėgti, o R. S. užstrigo mašinėlėje; atsisukęs pamatė, kad R. S. bėga kraujas, o kaltinamasis buvo maždaug už dviejų metrų, jau nueidinėjo; iškart suprato, kad kaltinamasis trenkė R. S.. Liudytoja V. L. nurodė, kad viso įvykio nematė, tačiau matė, kaip R. J. bėgo link savo buto, o jos sūnus R. S. bėgo link jos ir sakė, kad jam trenkė, vaikui iš nosies bėgo kraujas, sakė, kad jam skauda, ir pati matė, kad jis buvo šoke, drebėjo, nosies galiukas buvo raudonas. Nors šie liudytojai yra nukentėjusiojo giminaičiai (pusbrolis ir mama), tačiau netikėti jų parodymais nėra jokio pagrindo, nes jie tarpusavyje sutampa ir neprieštarauja, atitinka nuoseklius paties nukentėjusiojo parodymus ir kitus bylos duomenis. Be to, pagrindą tikėti jų parodymais suteikia ir Bendrojo pagalbos skambučio įrašo išklotinė, iš kurios matyti, jog Bendruoju pagalbos telefonu buvo skambinama nedelsiant, o V. L. kviesdama pagalbą nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, t. y., kad suaugęs žmogus užpuolė jos vaiką, trenkė. Be to, analogiškai įvykį nupasakojo ir liudytoja I. Ž., kuri nors ir nematė sudavimo momento, nes koridoriuje buvo prietema ir juos skyrė tam tikras atstumas, tačiau matė, kaip R. J. pribėgo prie vaikų, matė jį prie mašinėlės, o paskui matė ateinantį R. S., kuris buvo užsiėmęs už nosies. Liudytoja apklausta policijos pareigūnė, patvirtino, kad tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai įvykio vietoje jai nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir vėliau apklausiami - R. S. tvirtino, kad kaimynas R. J. jam vieną kartą trenkė kumščiu į veidą, dėl to jis jautė skausmą bei iš nosies bėgo kraujas; D. J. tvirtino, kad minėti vaikinai važinėdami koridoriuje vaikiška akumuliatorine mašinėlė atsitrenkė į buto duris ir tyčia jai prispaudė bei sužalojo ranką; A. G. tvirtino, kad jie netyčia atsitrenkė į buto duris, iš to buto išėjo R. J. ir sudavė R. S., o jis pats spėjo pabėgti. Policijos pareigūnė taip pat nurodė, kad kraujo dėmių niekur nebuvo, nors į virtuvę, kur nukentėjusysis teigė prausęsis nosį, ji nebuvo nuėjusi, tačiau ji pastebėjo, kad nukentėjusysis į nosies šnervę buvo įsikišęs popierių. Tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymus vertinti kaip patikimus ir objektyvius pagrindą suteikia ir įvykio vietoje padaryto vaizdo įrašo turinys, iš kurio matyti, kad iškart po įvykio asmenys nurodo analogiškas aplinkybes, įraše taip pat matyti, kad nukentėjusysis yra labai susijaudinęs, gan emocionalus, į nosies šnervę įsikišęs popieriaus gabalėlį. Nagrinėjamos bylos kontekste įvertintina ir tai, kad nors kaltinamasis ir nepilnametis nukentėjusysis bei jo pusbrolis, su kuriuo važinėjosi mašinėle įvykio metu, gyvena viename name, viename aukšte, tačiau nesutaria, abu nepilnamečiai nurodė, kad R. J. kabinasi prie visų vaikų, vadina negražiais žodžiais, yra metęs į R. S. nuorūką, nepilnamečiai dėl kaltinamojo elgesio ir anksčiau yra kreipęsi į mamą.

Nagrinėjamu atveju, surinktų duomenų pakanka konstatuoti ir pasekmes – sukeltą fizinį skausmą. Nukentėjusysis apie sukeltą fizinį skausmą žodžiu pasakė savo mamai, nurodė tai ir į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams bei patvirtino apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusiojo motina patvirtino, kad sūnus sakė, jog jam skauda, ir pati matė, kad jis buvo šoke, drebėjo, o ir liudytoja I. Ž. matė nukentėjusįjį susiėmusį už nosies, kas parodo aiškiai išreikštą skausmo jausmą. Nors į medikus ir nebuvo kreiptasi, skausmas ilgai nesitęsė, tačiau jis buvo sukeltas. Kad tai buvo pakankamai stiprus neigiamas fizinis pojūtis, patvirtina nukentėjusiojo būsena iš karto po įvykio. Jis buvo susijaudinęs, gan emocionalus, stengėsi kuo greičiau apie patirtą smurtą papasakoti atvykusiems pareigūnams. Vertinant bylos duomenis šiuo aspektu, atsižvelgtina ir į tai, kad fizinis poveikis padarytas į skausmui jautrų ir gyvybiškai svarbų organą – veido sritį. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog, nors ir vizualinių smurto naudojimo požymių nefiksuota, į medikus nesikreipta, byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog nukentėjusiajam kaltinamojo veiksmais – suduodant smūgį į veidą, buvo sukeltas fizinis skausmas.

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu iš asmeninių motyvų, reaguodamas į triukšmą koridoriuje bei į žmonos išsakytą nusiskundimą rankos skausmu, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal nukentėjusiojo įstatyminės atstovės pareiškimą apie panaudotą smurtą. Kaltinamasis suduodamas smūgį nepilnamečiam nukentėjusiajam veikė tiesiogine tyčia, suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes – kad jo suduotas smūgis sukels nukentėjusiajam fizinį skausmą, ir to siekė. Teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiajam sukelto fizinio skausmo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes sukeltos BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – smurtaudamas kaltinamasis sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir kvalifikuoti teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnis). Jis neteistas (teistumas išnykęs) (1 t., b. l. 145-151), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 160-169), dirba (1 t., b. l. 173-175), nuo 2017 m. sausio 6 d. yra VšĮ Kėdainių PSPC Priklausomybės ligų priežiūros grupėje (Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas), Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje neregistruotas (1 t., b. l. 172), savo vardu registruoto nekilnojamo turto, automobilių neturi (1 t., b. l. 86). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis laikomas neteistu, nukentėjusiojo neatsiprašė, nėra jo atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, laisvės apribojimo bausmė skirtina mažesnė nei bausmės vidurkis. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajam neskirtina, kadangi, teismo vertinimu, šiuo atveju ji yra netikslinga. Tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtinai BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte ir 4 punkte numatyti įpareigojimai – dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusysis R. S., atstovaujamas įstatyminės atstovės V. L., pateikė civilinį ieškinį dėl 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 83). Nurodė, kad smūgio sudavimo metu juto fizinį skausmą, iš nosies bėgo kraujas. Į medikus nesikreipė, kadangi didelių sužalojimų nepatyrė. Po sukelto fizinio skausmo ir įvykusio įvykio buvo bloga savijauta, patyrė pažeminimą, atsirado nesaugumo jausmas, baimė išeiti į koridorių, kad vėl kas neatsitiktų. Buvo sumuštas be jokio pagrindo, kaimynas su juo nesusisiekė ir neatsiprašė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai.

Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis R. S. dėl kaltinamojo R. J. tyčinių nusikalstamų veiksmų patyrė fizinį skausmą, jam buvo suduota namo bendro naudojimo koridoriuje į veido sritį – nosį, dėl to jis patyrė išgąstį, pažeminimą, nesaugumo jausmą, todėl nukentėjusiajam neabejotinai buvo padaryta ir neturtinė žala.

Kaltinamasis su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu nesutiko. Bylos duomenimis, jis yra dirbantis, kaip pats nurodė, savo materialinę padėtį vertina normaliai, išlaikytinių neturi.

Šiuo atveju, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kilusias pasekmes, į tai, kad kaltinamojo smurtinis nusikalstamas veiksmas buvo nukreiptas į svarbią kūno dalį – veidą, smurtas buvo panaudotas prieš nepilnametį, į tai, kad joks sužalojimas nebuvo padarytas, nusikaltimu turtinė žala sveikatai taip pat nepadaryta, nesant duomenų dėl liekamųjų reiškinių bei neigiamų sveikatos prognozių nukentėjusiojo ateičiai, taip pat atsižvelgiant kaltinamojo turtinę padėtį, į formuojamą teismų praktiką fizinio skausmo sukėlimo bylose, nukentėjusiajam priteistina 150,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Toks dydis, teismo įsitikinimu, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja kasacinės bei apeliacinės instancijos teismų praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmenims buvo sukeltas fizinis skausmas. Suma neturtinei žalai atlyginti priteistina iš kaltinamojo, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis), kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, byloje jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 136-138), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmenos su vaizdo, garso įrašais, saugomos byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti byloje.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 17,92 Eur, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš R. J. nukentėjusiajam R. S. 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) neturtinės žalos atlyginimą. Likusioje dalyje nukentėjusiojo civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš R. J. 17,92 Eur (septyniolika eurų 92 ct) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmenas su vaizdo, garso įrašais, saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Henryta Gerdvilė