- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-28
- Bylos Nr.
- 2-1177/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Driukas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jaros sauga“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Jaros sauga“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jaros sauga“
- Kategorijos
- 127.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 127.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jaros sauga“ vadovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nutarties, kuria teismas atsisakė iškelti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Jaros sauga“ restruktūrizavimo bylą, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-3212-258/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Jaros sauga“ vadovo ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Jaros sauga“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjamas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
Atskiruoju skundu keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovui UAB „Jaros sauga“ restruktūrizavimo bylą, teisėtumo klausimas.
Šalies argumentai
Ieškovo UAB „Jaros sauga“ vadovas kreipėsi į teismą su prašymu iškelti atsakovui UAB „Jaros sauga“ restruktūrizavimo bylą, įmonės restruktūrizavimo administratoriumi iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo skirti UAB „Restrus“, taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas nurodė, kad įmonė turi laikinų finansinių sunkumų, nėra nutraukusi ūkinės-komercinės veiklos, bankrutuojanti ar bankrutavusi. Ieškovas pažymėjo, jog atsakovo vienintelis akcininkas 2013 m. sausio 23 d. sprendimu pritarė UAB „Jaros sauga“ restruktūrizavimui ir patvirtino restruktūrizavimo plano metmenis.
Atsakovo kreditorius tretysis asmuo UAB „Grifs AG“ prašė pirmosios instancijos teismo atsisakyti iškelti UAB „Jaros sauga“ restruktūrizavimo bylą. Tretysis asmuo nurodė, jog jis nėra gavęs jokių pranešimų iš UAB „Jaros sauga“ apie priimtą sprendimą dėl restruktūrizavimo plano metmenų patvirtinimo, taip pat restruktūrizavimo plano metmenų, todėl negali pasisakyti dėl metmenų realumo. Tretysis asmuo teigė, jog UAB „Jaros sauga“ yra nemoki įmonė, vėluoja atsiskaityti su darbuotojais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 31 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui UAB „Jaros sauga“ restruktūrizavimo bylą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo laikytasi ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto reikalavimo raštu pranešti kiekvienam kreditoriui ir kitiems šioje įstatymo nuostatoje nurodytiems asmenims apie sprendimo kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimą bei jiems nebuvo pateiktos ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytų dokumentų kopijos. Teismas sprendė, kad pateiktas kreditorių sąrašas neatitinka jam ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytų reikalavimų, duomenys nėra išsamūs. Teismui nėra pateiktos įmonės sutartys, o iš pateiktų balanso duomenų matyti, kad įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai auga, įmonės turtas mažėja. Teismas nustatė, jog bendrovė neketina savanoriškai mokėti palūkanų kreditoriams, nepateikė teismui duomenų apie bandymus susitarti su kreditoriais dėl skolų refinansavimo ar mokėjimo terminų atidėjimo. Atsakovui teisme yra pareikšti reikalavimai dėl nesumokėto darbo užmokesčio, todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas nėra atsiskaitęs su įmonės darbuotojais. Ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų, jog įmonė yra pajėgi plėtoti veiklą. Teismas pažymėjo, jog metmenyse nenurodytos realios priemonės įmonės mokumui atkurti, jos nepatvirtina atsakovo pajėgumo sėkmingai pasiekti restruktūrizavimo tikslą. Teismas sprendė, kad atsakovas turi nemokios įmonės požymių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Jaros sauga“ prašo teismo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai sprendė esant atsakovo nemokumo požymiams, kadangi jis nėra nutraukęs veiklos, o pats nemokumo faktas nėra konstatuotas įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas visiškai neįvertinęs įmonės restruktūrizavimo priemonių, sprendė, jog jos nėra realios. Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės yra preliminarios ir bus detalizuotos rengiant restruktūrizavimo planą. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir netyrė tikrosios UAB „Jaros sauga“ finansinės būklės bei tolimesnių veiklos perspektyvų. Teismas turėjo būti aktyvus ir, kilus neaiškumų, įpareigoti UAB „Jaros sauga“ vadovą pateikti teismui paaiškinimus dėl teisinę reikšmę turinčių aplinkybių. Tai, kad UAB „Jaros sauga“ metmenyse nenumatė, kad bus mokamos palūkanos kreditoriams, nereiškia, kad UAB „Jaros sauga“ nebus pajėgi vykdyti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais. Būtent restruktūrizavimo proceso metu įmonė tarsis su visais kreditoriaus dėl skolų refinansavimo ir mokėjimo terminų atidėjimo. Tai, jog UAB „Jaros sauga“ bylinėjasi su tam tikrais darbuotojais, nesudaro pagrindo atsisakyti atsakovui iškelti restruktūrizavimo bylą. Minėtose bylose ginčai yra kilę ne tik dėl nesumokėto darbo užmokesčio, bet ir dėl netinkamo darbo pareigų vykdymo, kas, atsakovo manymu, sudarė pagrindą sumažinti darbuotojams darbo užmokestį. Aplinkybes dėl įmonės pajėgumo ateityje plėtoti veiklą buvo nurodytos restruktūrizavimo plano metmenyse, o paaiškinimus dėl jų galėjo pateikti įmonės vadovas, jeigu teismas to būtų pareikalavęs. Teismas, spręsdamas dėl įmonės mokumo, turi vertinti ne per vienerius metus mokėtinas sumas, o pradelstus įsipareigojimus. Didžioji UAB „Jaros sauga“ įsiskolinimų dalis yra mokėtina valstybės institucijoms, dėl šių įsiskolinimų šiuo metu vyksta ginčai. UAB „Jaros sauga“, teikdama prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, papildomai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau teismas neatsižvelgė į pastarąjį prašymą ir šio klausimo nenagrinėjo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo UAB „Grifs AG“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Skundžiamoje nutartyje teismas išsamiai išanalizavo ir įvertino atsakovo finansinės atskaitomybės duomenis.Teismas, išnagrinėjęs atsakovo restruktūrizavimo plano metmenis, pagrįstai konstatavo, jog jie neatitinka ĮRĮ 5 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Restruktūrizavimo plano metmenys turi sudaryti pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė gali įveikti susidariusius finansinius sunkumus.Atskirojo skundo argumentai, jog ginčai su darbuotojais atsirado dėl to, kad šie netinkamai vykdė darbo funkcijas, nepagrįsti jokiais įrodymais. Atsakovas turi problemų atsiskaitant su darbuotojais, kas sudaro savarankišką pagrindą pripažinti atsakovą bankrutuojančiu.Atsakovas neinformavo kreditorių apie restruktūrizavimą, nepateikė jiems restruktūrizavimo plano metmenų, kas, vadovaujantis ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punktu sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą. Atskiruoju skundu ši aplinkybė nėra niekaip paneigta.Trečiasis asmuo turi duomenų, kad atsakovo veikla šiuo metu yra perkeliama kitiems juridiniams asmenims.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau - ĮRĮ) 7 straipsnyje reglamentuojamas įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimas teisme. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyti atvejai, kai teismas atsisako iškelti restruktūrizavimo bylą. Remiantis šiomis įstatymo nuostatomis, teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju UAB „Jaros sauga“ pažeidė ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą reikalavimą, kas, vadovaujantis ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punktu, sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą. ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas reikalavimas įmonės valdymo organui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo dienos raštu pranešti kiekvienam kreditoriui, asmenims, kuriems įmonė yra užtikrinusi savo ar trečiųjų asmenų įsipareigojimų tinkamą vykdymą laidavimu, garantija ar kitomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, taip pat asmenims, kurie yra suteikę garantiją ar kitas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones už įmonę, ir šio įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nurodytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai apie sprendimo kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimą ir nusiųsti kreditoriams ir šio įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nurodytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai įmonės restruktūrizavimo plano metmenų ir įmonės dalyvių susirinkimo, savininko arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimo dėl metmenų patvirtinimo kopijas. UAB „Jaros sauga“ kartu su pareiškimu teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo nėra pateikusi jokių dokumentų, patvirtinančių šios įstatyme įtvirtintos pareigos tinkamą įvykdymą. ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimą patvirtina ir byloje esantys įrodymai – trečiojo asmens UAB „Grifs AG“ paaiškinimai. Iš UAB „Jaros sauga“ 2012 m. gruodžio 31 d. kreditorių sąrašo matyti, jog pats atsakovas UAB „Jaros sauga“ yra įvardinęs UAB „Grifs AG“ savo kreditoriumi, turinčiu 30 760,39 Lt dydžio reikalavimo teisę (b.l. 58-59). Pažymėtina, jog trečiajam asmeniui UAB „Grifs AG“ savo 2013 m. sausio 31 d. prašyme nurodžius ir Vilniaus apygardos teismui 2013 m. sausio 31 d. nutartimi konstatavus ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimą, atsakovas UAB „Jaros sauga“ nei su atskiruoju skundu, nei su jokiu kitu procesiniu dokumentu nepateikė minėtų ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintų reikalavimų įvykdymą patvirtinančių įrodymų. Konstatavus ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimą, kuris, vadovaujantis ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punktu, yra savarankiškas pagrindas atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, atskirojo skundo argumentai dėl egzistuojančių ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindų bei įrodymų tyrimą bei vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo neturi teisinės reikšmės šioje byloje keliamo restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimo išsprendimui. Todėl apeliacinis teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas pripažįsta, jog Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis, kuria atsisakyta UAB „Jaros sauga“ iškelti restruktūrizavimo bylą, yra pagrįsta ir teisėta, dėl ko ją keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.