- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-08-07
- Bylos Nr.
- 1-2412-954/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Giedraitis
- Nukentėjusysis
- A. S., V. D., E. N.
- Kaltinamasis
- R. K.
- Advokatai
- Valerijus Karpovas
- Kategorijos
- 1.1.8.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.26.2.1Viešosios tvarkos pažeidimas – nusikaltimas (BK 284 str. 1 d.)
Įžanginė dalis
Kauno apylinkės teismo teisėjas Algirdas Giedraitis, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nukentėjusioms A. S., V. D., E. N., kaltinamojo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. K., a.k(duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pensininkas, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas;
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 284 str. 1 d., 284 str. 2 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis 2014 m. liepos 23 d. apie 18.30 val. viešoje vietoje, Panemunės šilo pliaže prie Nemuno, netoli Smetonos al. 1, Kaune, matant A. S., V. D. ir E. N. masturbavosi, tokiu nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 str. 2 d.
Be to, jis 2014 m. liepos 23 d. apie 18.40 val. viešoje vietoje, Panemunės šilo pliaže prie Nemuno, netoli Smetonos al. 1, Kaune, matant A. S., V. D. keikdamasis necenzūriniais žodžiais, norėdamas prabėgti, tyčia, ranka sudavė nukentėjusiajai E. N. į veidą, sukeldamas jai fizinį skausmą, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sukėlė išgąstį, pasipiktinimą, tuo sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.
Kaltinamasis R. K. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad apie 2014-07-23 įvykius gali pasakyti, kad turi pažymą, iš kurios matyti, kad jam su prostata negerai. Pagal gydytojo paskyrimą geria vaistus prostatai gydyti, nuo kurių kas pusę valandos norisi šlapintis. Nurodytu laiku žvejojo, pareiškime nurodytoje vietoje. Apie 18.30 val. nurodytoje vietoje nesimasturbavo. Jis buvo išgėręs vaistų nuo prostatos, nusišlapino ir nežiūrėjo ar į jį kas žiūri. Tuo metu buvo su trumpikėmis, kartais būna ir be jų. Jeigu apatiniai būna nešvarūs, juos nusiima, pakabina ir būna be jų. Įvykio metu į praeinančius asmenis nekreipė dėmesio, nukentėjusiųjų neatsimena. Jis nebuvo priėjęs nei prie vienos iš nukentėjusiųjų. Įvykio dieną moteriai į veidą netrenkė, bet buvo toks atvejis, kad krūmas prasiskleidžia ir su visais krūmais griūna ant jo. Jam buvo šokas, nes šakos trenkė jam į veidą. Iš balso suprato, kad tai moteris, netrenkė jai su alkūne, o tik pastūmė. Moteris buvo su fotoaparatu. Moterį pastūmė ranka, bet ne kumščiu. Savo elgesiu ir veiksmais 2014-07-23 nesutrikdė viešosios tvarkos ir rimties. Su pateiktu E. N. civiliniu ieškiniu nesutinka, nebent tai būtų trečdaliu mažesnė suma.
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad dėl to kaip pasielgė labai gailisi, jaudinasi. Apie tai pasakoti gėdinasi, pilnai supranta, kad savo elgesiu trikdė visuomenės rimtį, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sukėlė išgąstį bei pasipiktinimą. Apie savo elgesį pasakoti atsisakė, nes jam gėda (b. l. 33).
Nors R. K. teisiamojo posėdžio metu neigė savo kaltę, tačiau jo kaltė dėl nusikalstamų veikų padarymo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
- nukentėjusios A. S. parodymais, kurie patvirtina kaltinamojo kaltę, kad 2014-07-23 atėjo su draugėm pasideginti į nurodytą vietą. Atėjo apie 15 val., matė kaltinamąjį, bet jis nesukėlė įtarimo, jis visą laiką stovėjo krūmuose. Vilma pasakė, kad tas vyras keistai žiūri. Vilma nuėjo pažiūrėti ar ten nebus iškrypėlis, nes yra girdėję, kad šioje vietoje dažnai vaikšto iškrypėliai. Kaltinamasis šaukė, kvietė mojuodamas ranka, kad ateitų, o tuo metu E. N. į jį žiūrėjo iš kitos pusės. Masturbavimosi fakto nematė, bet visą tai matė E. N.. Yra įrašas, kurį E. N. nufilmavo, vėliau jį nusiuntė į policiją. Pirmame įraše jis keikėsi, o antrame su pusiau numautomis kelnėmis bėgo. Jos išsigando, buvo pilnas paplūdimys žmonių, bet niekas į pagalbą neatėjo. Trise gaudė jį. Ji matė kai E. N. nuo smūgio nukrito, labai išsigando, skambino policijai. Kad jis džiovintų kelnaites, žvejotų nematė, jokios meškerės ar žvejybinių įrankių nematė. Ji kaltinamąjį pamatė iš karto nuogą tik kai ėjo maudytis. Kaltinamasis keikėsi Erikos atžvilgiu, nes išsigando užkluptas. E. N. po smūgio buvo išsigandusi ir išbalusi, lūpos baltos, drebėjo. Kaltinamasis pabėgo link pėsčiųjų tilto.
- nukentėjusiosios V. D. parodymais, kurie patvirtina kaltinamojo kaltę, kad 2014-07-23 deginosi prie Panemunės šilo. Apie 18.30 val. ruošėsi eiti namo. Atėjusios prieš pietūs kaltinamojo nematė. Kai jį pastebėjo, jis masturbavosi, jai dar pamojavo, davė suprasti, kad ir jis ją mato. Masturbavimosi veiksmai nebuvo šlapinimasis, pagal veiksmus niekas taip nesišlapina. Jo lytinis organas ar buvo sukietėjęs nematė, viskas buvo kumštyje. Galvoja jis masturbavausi apie 2-3 minutes, iš pradžių slapstėsi, vėliau kai atsistojo jis atsipalaidavo ir jai pamojavo. Tuo metu kelnės buvo numautos, nepastebėjo iki kur kelnaitės numautos buvo, matė jį nuogą iki kelių. Ji su Agne liko stovėti, Erika išėjo jo nufilmuoti. Matė Eriką iš tolo, išgirdo jos riksmą, kaltinamasis stovėjo krūmuose, o vėliau iš jų bėgo. Kur kaltinamasis bėgo nematė. Kai matė masturbavimąsi, buvo nesaugu, jautėsi blogai. Erika bėgo jam iš paskos, vėliau Agnė jį filmavo, kas buvo krūmuose nematė. Po smūgio, matėsi patinimas ir paraudimas ant Erikos kairės pusės žando. Jis bėgo su batais, kojinėmis ir apatiniais, dar rankose turėjo maišelį ir rūbus. Jis nežvejojo, jokių rūbų kabančių nebuvo. Erikos atžvilgiu jis keikėsi, jis ją pasiuntė ant trijų raidžių, tai buvo pirmuose krūmuose, visą tai man sakė pati Erika, bet ji keiksmažodžių negirdėjo.
- nukentėjusios E. N. parodymais, kurie patvirtina kaltinamojo kaltę, kad pirmą kartą yra pernai mačiusi kai bėgo krosą, jis bėgiojo nuogas, tada jį nuvijo, o parbėgdama matė jį gulintį nuogą. 2014-07-23 buvo nuo 15 val. pliaže. Ruošėsi išeiti kai Vilma pasakė, kad į jas žiūri ir stebi vyras, kuris gali masturbuotis. Ji nusprendė iš arčiau pažiūrėti ar jis tą daro, prie jo negalima buvo prieiti, per krūmus, dar ten netoliese buvo šeima. Tuo metu kai jį pastebėjo jis gerai jautėsi ir tuo metu masturbavosi. Jis nuo jos buvo per 10 metrų, jis buvo nuogas, jo trumpikės numautos iki galo, gulėjo ant kojų. Ji suriko, jis pavartojo necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu. Jis pasiėmė savo rūbus ir burnodamas pradėjo greitai eiti. Eidamas nuo jos sakė, kad net negali nusimyžti. Ėjo link namų kai dar kartą pamatė kaltinamąjį. Peržiūrėjo įrašą, jo veido nesimatė, todėl norėjo užtvirtinti įrodymus, kad matytųsi jo veidas. Agnė prašė pagalbos, ji ėjo paskui jį, jis greitai ėjo ir įlindo į krūmus prie vaikų žaidimo aikštelės, o ji ėjo paskui į krūmus. Kadangi jis praeiti negalėjo, jis apsisuko eiti atgal link jos ir užsimojo ranka. Jis ėjo užsimovęs, ji pradėjo rėkti, kad filmuoja, jis pora kartų užsimojo, bet netrenkė, buvo išsigandęs gal dėl telefono, bet trečią kartą jai trenkė į veidą, ji neatsimena ar nukrito. Kai iš krūmų išlindo jo nematė, Agnė buvo prie jos. Dėl smūgio patyrė stresą, šoką, po to skaudėjo, labai išsigando. Baimė atsirado po to, tik policijoje pastebėjo, kad jis jai stipriai trenkė. Pareiškė 1000 Lt civilinį ieškinį, nes tokią žalą patyrė. Ieškinys pateiktas, nes patyrė moralinį, fizinį, psichologinį smurtą. Ilgą laiką galvojo, kaip reikia jį bausti, tačiau tai palieka spręsti teismui, bet piniginę išraišką jis žalą turi atlyginti. Ji matė patį masturbavimosi faktą, tai nebuvo šlapinimasis, mano, kad buvo sutrikdyta rimtis.
- E. N. protokolu – pareiškimu, kad 2014-07-23 apie 18.30 val. Panemunės šile, pliaže, būnant su draugėmis A. S. ir V. D., pastebėjo besimasturbuojantį žmogų, kuris vėliau trenkė jai į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą (b.l.2);
- 2014-07-23 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarytos Kaune, prie Smetonos al.1 (b.l.4-7);
- 2014-07-23 19.02 val. ir 19.03 val. Kauno apskrities VPK Kauno m. Panemunės PK gautas anoniminis pranešimas iš el.p. adreso agne.sinkeviciute@yahoo.com pavadinimu „iškrypelis“ (b.l.14);
- 2014-07-28 daiktų apžiūros protokolu peržiūrėjus vaizdo įrašus nustatyta, kad: pirmame vaizdo įraše matosi vyras be maikės, be kelnių tik su trumpikėm bėga link krūmų, girdisi moters balas „ateik, kur bėgi“, ekrane pasirodo moteris, kuri sparčiais žingsniais vejasi vyrą, girdi moters žodžiais „uu..policija“; antrame vaizdo įraše: už krūmų ir medžių lapų matomas nuoga krūtine vyro siluetas, girdisi moters balsas „ką čia darai atsistojęs?„ tuomet vyras bėga mūvėdamas trumpikes ir pasigirsta moters balsas „jau ne pirmą kartą“. (b.l.15);
- nukentėjusioji E. N. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo R. K. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b.l.21);
- R. K. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (b.l. 34-36).
Viešosios tvarkos pažeidimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, turi pasireikšti bent vienu būdu – įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais, ir sukelti pasekmes – visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymą. R. K. įžūlus elgesys ir nepagarba aplinkiniams pasireiškė, tuo, kad R. K., prokuroro pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nurodytoje viešoje vietoje ir laiku, keikėsi necenzūriniais žodžiais, vieną kartą tyčia ranka sudavė E. N. į veidą, tokiu elgesiu sąmoningai tyčia demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir taip sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką. Dėl paminėtų aplinkybių nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir įrodyta virš aptartais įrodymais.
Pagal BK 284 straipsnio 2 dalį atsako tas, kuris viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Iš straipsnio dispozicijos matyti, kad aptariama veika gali būti padaryta dviem alternatyviais būdais – necenzūrinių žodžių vartojimu arba nepadoriu elgesiu. Veiksmai turi būti atlikti viešoje vietoje, kuri teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. R. K. nepadorus elgesys pasireiškė tuo, kad jis prokuroro pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nurodytoje viešoje vietoje ir laiku, masturbavosi, tokiu nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Dėl paminėtų aplinkybių nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 2 dalį ir įrodyta virš aptartais įrodymais.
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį (padarytos tyčinės nusikalstamos veikos), kaltės formą (nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalstamos veikos padarytos siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamų veikų stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), kaltinamojo asmenybę.
R. K. teisiamas pirmą kartą (b.l.37), administracine tvarka baustas, 2011-08-17 už masturbavimąsi viešoje vietoje (b.l.38,39), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l.44), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l42). R. K. yra pensininkas, turi pastovią gyvenamąją vietą. Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Aptartos aplinkybės rodo, kad BK 284 str. 1 d. ir 2 d. numatytos bausmės rūšys bauda ir viešieji darbai negali būti taikomos, kadangi kaltinamasis yra pensininkas, jo gaunama pensija nėra didelė, todėl laikytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam taikant 284 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 str.), kurio laikotarpis parinktinas atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis.
Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, bei įvertinus aplinkybes kad kaltinamasis jau buvo baustas už masturbavimąsi viešoje vietoje Kaune, A. S. al., jam uždraustina laisvės apribojimo laikotarpiu lankytis Panemunės šilo atkarpoje nuo A. S. al. 1-ojo namo iki pėsčiųjų tilto (BK 48 str. 5 d. 1 p.).
2014-07-30 dieną buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-2609, kurioje nurodyta, kad Valerijus Karpovas teikia antrinę pagalbą R. K. baudžiamojoje byloje Nr.23-1-0665-14, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iki 2014 m. liepos 30 d. sudaro 60 Lt, kurias prašo priteisti valstybės naudai (b.l.58). Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto R. K.. Nors kaltinamasis R. K. sutiko sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, tačiau atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, kad jis yra pensininkas ir jo pensija nedidelė, advokato darbui apmokėti turėtos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos iš R. K. nepriteistinos.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Nukentėjusioji E. N. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį 1000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, kad kaltinamojo elgesys ją papiktino, jautėsi pažeminta, nukrito žmonių akivaizdoje, kaltinamojo smūgis sukėlė jai fizinį skausmą, jos veidas buvo patinęs (b.l.21). Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Neturtinės žalos apibrėžimą reglamentuoja Civilinio kodekso 6.250 straipsnis, kuriame nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad E. N. dėl kaltinamojo veiksmų patyrė fizinį skausmą, kaltinamojo elgesys ją išgąsdino, ji buvo įžeista viešai vartojant necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad dėl kaltinamojo veiksmų ji patyrė neturtinę žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis sutiko iš dalies atlyginti žalą, tačiau taip pat įvertinus aplinkybes, kad jis yra pensininkas, jo pensija nėra didelė, jo turtinė padėties nėra gera, į nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, nusikaltimo padarymo aplinkybes, nukentėjusiosios prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas ir nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteistina 600 Lt neturtinei žalai atlyginti. Toks nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo kriterijus, o didesnės neturtinės žalos priteisimas neatitiktų šių kriterijų bei būtų neproporcingas kaltinamojo padarytai žalai nukentėjusiajai.
Daiktinis įrodymas - kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.
R. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 str., 105 str., 106 str. 2 d., 272 str., 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d., 432 str. 3 d.,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir 284 str. 2 d. ir paskirti bausmes:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 2 d. – laisvės apribojimą 5 (penkiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d. paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.
R. K. uždrausti laisvės apribojimo laikotarpiu (1 metus) lankytis Panemunės šilo atkarpoje nuo A. S. al. 1-ojo namo iki pėsčiųjų tilto (BK 48 str. 5 d. 1 p.).
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune nukentėjusiajai E. N., a.k(duomenys neskelbtini) 600 Lt (šešis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą - kompaktinį diską su vaizdo įrašais, palikti saugoti prie bylos.
R. K. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš R. K. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.