- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-04
- Bylos Nr.
- 2-142-900/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-41-3-01728-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei K
- Advokatai
- Vitalijus Metelica
- Kategorijos
- 14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėja Alma Berniūnaitė,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei K. A. dėl neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas S. K. 2011 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė priteisti iš atsakovo UAB K. A. apie 4 000 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, apie 1 500 Lt kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir apie 8 000 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką (b. l. 1-4, 48-50). Nurodė, kad 2009 m. sausio 12 d. įsidarbino pas atsakovą vairuotoju ekspeditoriumi. Darbdavys įsipareigojo mokėti darbo užmokestį, ne mažesnį kaip Vyriausybės nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas. Darbo užmokestis turėjo būti mokamas vieną kartą per mėnesį 25-30 d. d. įmonės kasoje. 2010 m. rugsėjo 8 d. ieškovas atleistas iš darbo, tačiau atleidimo dieną darbdavys su juo visiškai neatsiskaitė.
Teismo posėdyje ieškovo atstovas adv. V. Metelica ieškinį palaikė ir papildomai paaiškino, kad ieškovas negavo darbo užmokesčius už paskutinius 4 mėnesius, t. y. nuo 2010 m. gegužės. Darbo užmokestis buvo mokamas nereguliariai, grynais. Per visą darbo pas atsakovą laiką (~ 1,5 m.) ieškovas nebuvo išėjęs kasmetinių mokamų atostogų. 2010 m. rugsėjo 15 d. ieškovas įsidarbino kitoje įmonėje. Anot advokato, į teismą ieškovas kreipėsi praėjus daugiau kaip 1 m. todėl, kad vis tikėjosi gauti jam priklausantį darbo užmokestį ir kitas su tuo susijusias išmokas iš atsakovo geruoju.
Ieškinys su priedais atsakovui UAB K. A. įteiktas 2011 m. lapkričio 30 d. CPK 123 str. 2 dalyje nustatyta tvarka (b. l. 59). Pasibaigus nustatytam terminui, atsiliepimas į ieškinį negautas, be to, atsakovas nevykdė teismo įpareigojimo pateikti išreikalautinus rašytinius įrodymus, už ką įmonės vadovei paskirta bauda (b. l. 60, 63, 66-69), atsisakė priimti teismo šaukimą, į posėdį neatvyko. Ieškinyje ieškovas prašė priimti atsakovo atžvilgiu sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepareikš atsiliepimo į ieškinį. Šis ieškovo procesinis prašymas tenkinamas (CPK 285 str. 1 ir 4 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Atlikus formalų byloje esančių rašytinių įrodymų vertinimą, nustatyta, kad bylos šalys 2009 m. sausio 12 d. pasirašė darbo sutartį Nr. 1216 ir sutartį dėl darbuotojo visiškos individualinės materialinės atsakomybės (b. l. 10-12). Darbo sutartyje nurodyta, kad ieškovas priimamas dirbti pas atsakovą mechanizacijos padalinyje vairuotoju ekspeditoriumi, darbo sutartis neterminuota, bet nustatomas 3 mėn. išbandymo laikotarpis; darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui atlyginimą, kuris būtų ne mažesnis kaip Vyriausybės nustatytas MMA, vieną kartą per mėnesį įmonės kasoje. Darbo sutartis nutraukta 2010 m. rugsėjo 8 d. DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu (įsakymas 2-1-93).
Iš to, kas nurodyta, akivaizdu, jog bylos šalis siejo darbo teisiniai santykiai. DK 93 straipsnis nustato, kad darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą ar eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, darbdavys įsipareigojo suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas. Darbo užmokestis apibrėžiamas kaip atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį (DK 186 str. 1 d.). DK 186 straipsnio 2 dalis numato, kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą.
Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, išmokėdamas visas jam priklausančias sumas, jei DK ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka (DK 141 str. 1-2 d.). VSDFV duomenimis (b. l. 64-65), laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 12 d. iki 2009 m. kovo 31 d. ieškovui buvo priskaičiuotas 2 182 Lt darbo užmokestis (privalomų įmokų suma siekia 874,98 Lt); nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. - 956 Lt darbo užmokestis (privalomų įmokų suma - 383,36 Lt); nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. – 2 400 Lt darbo užmokestis (privalomų įmokų suma - 962,40 Lt); nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. – 2 400 Lt darbo užmokestis (privalomų įmokų suma - 962,40 Lt); 2010 m. sausio – balandžio mėnesiais priskaičiuota po 800 Lt/mėn. darbo užmokesčio (privalomų įmokų suma - po 319,84 Lt/mėn.); 2010 m. gegužės-rugpjūčio mėnesiais priskaičiuota po 600 Lt/mėn. darbo užmokesčio (privalomų įmokų suma - po 239,88 Lt/mėn.); nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 8 d. priskaičiuotas 1 120,06 Lt darbo užmokestis (privalomų įmokų suma - 447,79 Lt). Ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, kad 2010 m. gegužės–rugpjūčio mėnesiais darbdavys turėjo jam sumokėti net po 1 000 Lt/mėn. (4 000 Lt ÷ 4 mėn.) darbo užmokestį, todėl ieškovui iš atsakovo už 2010 m. gegužės–rugpjūčio mėnesius priteisiama VSDFV duomenų bazėje nurodyta kaip apskaičiuota, bet, ieškovo teigimu, neišmokėta darbo užmokesčio suma, kuri lygi 2 400 Lt (600 Lt/mėn. x 4 mėn.) (CPK 197 str. 2 d.).
DK 177 straipsnis nustato, kad jeigu dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jeigu darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Jeigu darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas.
Kaip minėta, VSDFV duomenimis, ieškovui nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 8 d. priskaičiuotas 1 120,06 Lt darbo užmokestis (privalomų įmokų suma - 447,79 Lt). Ieškovo atstovas negalėjo paaiškinti, kodėl už vieną darbo savaitę ieškovui priskaičiuotas net 1 120,06 Lt darbo užmokestis. Ieškovas ir/ar jo atstovas taip pat nepagrindė, kaip preliminariai apskaičiuotas prašomos priteisti kompensacijos dydis – apie 1 500 Lt. Laikytina, kad į nurodytą 1 120,06 Lt sumą įtrauktas ne tik ieškovo vienos darbo savaitės užmokestis, bet ir kitos su darbuotojo atleidimu susijusios išmokos, konkrečiai imant, kompensacija už nepanaudotas atostogas. Todėl ieškovui iš atsakovo priteisiamas 1 120,06 Lt darbo užmokestis (už darbą nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 8 d.) ir piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas.
Jei darbdavys ne dėl darbuotojo kaltės neįvykdo pareigos visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (DK 141 str. 3 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga yra papildomas darbuotojo teisių apsaugos svertas. Kita vertus, kasacinis teismas taip pat laikosi pozicijos, kad priteisiant vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, be kita ko, reikia atsižvelgti į ieškovo toje įmonėje išdirbtą laiką ir palyginti jį su uždelsimo atsiskaityti laiku. Tuo atveju, jei darbuotojo dirbtas laikas gana trumpas, o uždelsimo atsiskaityti laikas, atvirkščiai, santykinai ilgas, priteistinas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką mažinamas, nes priešinga situacija būtų nesuderinama su tokiais darbo teisės principais kaip proporcingumas, teisingumas, protingumas, sąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. c. b. Nr. 3K-3-82/ 2008, 2008 m. gegužės 12 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-267/2008, 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-365/2010 ir kt.).
Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas remiantis Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintu darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu (toliau - Aprašas). Aprašo 6 punktas nustato, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, imami trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, užkurį mokamas vidutinis darbo užmokestis. Aptariamu atveju tai būtų 2010 m. birželio-rugpjūčio mėnesiai, kai ieškovas uždirbo po 600 Lt/mėn. Ieškovas išdirbo pas atsakovą 20 mėn. (nuo 2009 m. sausio 12 d. iki 2010 m. rugsėjo 8 d.), o uždelsimo atsiskaityti laikas sudaro antra tiek – 20 mėn. (nuo 2010 m. rugsėjo 9 d. iki 2012 m. gegužės 4 d.). Įvertinęs nepateisinamai ilgą laiką nuo ieškovo išėjimo iš atsakovo įmonės iki kreipimosi į teismą dienos (14 mėn.), kurį jis skyrė atsakovui įvykdyti prievolę gera valia, nors prieš tai darbdavys nemokėjo jam atlyginimo 4 mėnesius ir tai buvo pagrindinė darbo santykių nutraukimo priežastis; tai, kad ieškovas po savaitės nuo atleidimo įsidarbino kitoje įmonėje, teismas mano, kad būtų teisinga, protinga ir sąžininga priteisti ieškovui iš atsakovo 4 mėn. vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, arba 2 400 Lt (600 Lt/mėn. x 4 mėn.).
Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimu priteistinos su darbo santykiais susijusios sumos yra nurodytos neatskaičius privalomų mokėti mokesčių, kuriuos, vykdydamas teismo sprendimą, turi apskaičiuoti ir išskaičiuoti (sumokėti) darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1997 m. birželio 10 d. konsultacija Nr. A3-14).
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi iškėlė atsakovui bankroto bylą, tačiau, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, nutartis yra apskųsta apeliacine tvarka. Kadangi atsakovas nėra įgijęs bankrutuojančios įmonės statuso, iš jo, kaip bylą pralaimėjusios šalies, į valstybės biudžetą priteisiamas 178 Lt [(2 400 Lt + 1 120,06 Lt + 2 400 Lt) x 0,03] žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.).
Nagrinėjamoje byloje susidarė 39,60 Lt pašto išlaidų. Jos tarp bylos šalių paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 ir 96 str., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355).
Ieškovo prašymu Šiaulių rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 25 d. nutartimi (b. l. 52-53) areštavo atsakovo turto už 13 500 Lt. Ieškinį patenkinus iš dalies, taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.), bet sprendimui įsiteisėjus arešto mastas sumažinamas iki 5 920,06 Lt, kad suvaržymai nebūtų taikomi atmestai ieškinio daliai (mutatis mutandis CPK 145 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 150, 185, 259, 263-270, 285-286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės K. A., į. k. (duomenys neskelbtini), kurio buveinė registruota (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, 3 520,06 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus dvidešimt litų 06 ct.) neišmokėtą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei 2 400 Lt (dviejų tūkstančių keturių šimtų litų) vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Valstybės naudai iš ieškovo S. K. priteisti 17,40 Lt (septyniolika litų 40 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės K. A. – 22,20 Lt (dvidešimt du litus 20 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 178 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio.
Sprendimui įsiteisėjus, Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartimi atsakovo uždarosios akcinės bendrovės K. A. turtui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki sprendimo įvykdymo, tačiau arešto mastą sumažinti nuo 13 500 Lt (trylikos tūkstančių penkių šimtų litų) iki sprendimu patenkintos reikalavimų dalies, t. y. 5 920,06 Lt (penkių tūkstančių devynių šimtų dvidešimties litų 06 ct.).
Ieškovas S. K. per 30 d. nuo sprendimo priėmimo turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per šį apylinkės teismą.
Atsakovas uždaroji akcinė bendrovė K. A. negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 d. nuo jo priėmimo turi teisę paduoti Šiaulių rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo CPK 287 straipsnio nustatyta tvarka.
Sprendimo už akių patvirtintas kopijas per 3 d. nuo jo priėmimo išsiųsti (įteikti) bylos šalims.