Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-05-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-76/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-05-30
Bylos Nr.
1S-76/2006
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Svajūnas Knizleris
Kaltinamasis
G. V.
Advokatai
Valentinas Staugaitis
Kategorijos
Byla Nr. 1S-76/2006 Procesinio sprendimo kategorija:2.1.15.1.2.2.(S)LIETUVOS Apeliacinis teismasN U TARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. gegužės 30 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjas Svajūnas Knizleris,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,gynėjui advokatui Valentinui Staugaičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo G. V. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria G. V. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo, terminas dviems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2006 m. gegužės 11d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs kaltinamojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2005 m. gruodžio 31 d., 15 val. 20 min. iki 2006 m. sausio 1 d. 12 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, L. E. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė nemažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajai L. E. į veido kairės akies sritį, ko pasėkoje padarė nukentėjusiajai kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke bei kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu dešinio galvos smegenų pusrutulio paviršiuje, dėl ko nukentėjusioji L. E. 2006 m. sausio 7 d. Kauno medicinos universiteto klinikose mirė, t.y. G. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d.

Be to, G. V. kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, neteisėtai įgijo didelį kiekį šaudmenų ir šaunamųjų ginklų, t.y. vieną 23 mm kalibro imitacinį šovinį (A kategorijos šaudmuo), 321 vnt. pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilgųjų žiedinio skėlimo šovinių, 7 vnt. pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro šovinių, skirtų šaudyti 5,45 mm kalibro automatais „AK-74“, „AK74M“, „AKC74“, 39 vnt. pramoninės gamybos 9 mm „Makarov“ šovinių, 28 vnt. pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro trumpųjų žiedinio įskėlimo šovinių, vieną pramoninės gamybos 6,35 kalibro „Browning“ šovinį, 6 vnt. pramonės gamybos 35-o (9 mm) kalibro revolverinių šovinių su pasklindančiu šratų užtaisų, Rusijos pramoninės gamybos graižtvinį 5,6 mm kalibro medžioklinį karabiną „TOZ-16“, skirtą šaudyti 5,6 mm kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais (22 Long Rifle) (C kategorijos šaunamaisiais ginklais), Vokietijos pramoninės gamybos pusiau automatinį 6,35 mm kalibro pistoletą „Walther“, skirtą šaudyti 6,35 mm kalibro „Browning“ šoviniais (B kategorijos šaunamasis ginklas), JAV pramoninės gamybos 32-o kalibro revolverį „Smith & Wesson” (mod. „Hammerless 32S&W”), skirtą šaudyti 32-o kalibro „Smith & Wesson“ kalibro revolveriniais šoviniais (B kategorijos šaunamasis ginklas), kuriuos, neturėdamas jiems leidimo, neteisėtai laikė adresu (duomenys neskelbtini), kur 2006 m. sausio 16 d. jie buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 str. 2 d.

G. V. 2006 m. sausio 10 d. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. nustatyta tvarka. Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, kurio terminas to paties teismo 2006 m. vasario 11 d. nutartimi pratęstas trims mėnesiams. Kauno apygardos teismas 2006 m. gegužės 9 d. nutartimi G. V. suėmimo terminą pratęsė dar dviems mėnesiams.

Šalies argumentai

Kaltinamasis G. V. skundu prašo panaikint Kauno apygardos teismo nutartį. Mano, kad suėmimo terminas jam pratęstas nepagrįstai. Nurodo, kad nusikaltimų, kuriais yra kaltinamas, nepadarė, įsitikinęs, kad tai bus nustatyta teisminio nagrinėjimo metu.

Kaltinamasis atkreipia dėmesį į tai, kad pranešime apie įtarimą buvo teigiama, kad nukentėjusiąją jis nužudė, suduodamas smūgius į įvairias kūno vietas, tačiau teismo medicinos ekspertai nustatė nukentėjusiosios kūne tik vieną kraujosruvą akies viršutinio voko šoniniame paviršiuje, t.y. paneigė nukentėjusiajai suduotų daugelio smūgių faktą, dėl ko kaltinamajame akte nurodoma, kad L. E. jis nužudė vienu smūgiu. Kaltinamasis taip pat nurodo, kad jo gynėjas kreipėsi konsultacijos į teismo medicinos specialistus, kurie padarė išvadą, kad ekspertai neteisingai nustatė nukentėjusiosios mirties priežastį. Kaltinamasis G. V. supranta, kad teismas, spręsdamas nutarties pratęsti suėmimo terminą pagrįstumo klausimą, dėl kaltės nesprendžia, tačiau dėl minėtų priežasčių, kaltinamojo manymu, teisminio nagrinėjimo metu iškils būtinumas paskirti pakartotinę teismo medicinos ekspertizę. Esant tokiai padėčiai, pakartotinė ekspertizė pareikalaus nemažai laiko, todėl jis prašo atsižvelgti, kad iš pirmos santuokos jis turi du vaikus, kurie laiškais jam pranešė, jog jų motina girtauja, jais nesirūpina, įsiskolino už komunalines paslaugas. Būdamas nesuimtas kaltinamasis įsidarbintų, kad galėtų padėti savo vaikams.

Be to, nurodo, kad šiuo metu byla iš Kauno apygardos teismo yra perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, ir jis neturi nei poreikio, nei galimybės trukdyti objektyviam bylos nagrinėjimui, taip pat pasižada nevengti teismo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaltinamojo G. V. gynėjas prašo jo ginamojo skundą tenkinti, prokuroras prašo kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. V. skundas atmetamas.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas esant suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 str. 1 d. nurodytų pagrindų (BPK 122 str. 6 d.). Pagal BPK 119 str., suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamas siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kaltinamasis teisingai skunde pažymėjo, apeliacinės instancijos teisme, nagrinėjant apygardos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą dėl suėmimo termino pratęsimo, asmens kaltumo ar nekaltumo klausimas nesvarstomas. Kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės nevertinamos, nes šie klausimai, taip pat ir papildomos teismo medicinos ekspertizės paskyrimo klausimas, gali būti išspręsti tik išnagrinėjus bylą pirmos instancijos teismo posėdyje.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2004 m. gruodžio 30d. nutarimo Nr.50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 26 punkte nurodoma, kad aukštesniojo teismo teisėjas, išnagrinėjęs suimtojo skundą dėl suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo, gali skundą atmesti arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį skirti suėmimą arba jį pratęsti (BPK 130 str.). Naikinti apygardos teismo nutarties nėra jokio įstatyminio pagrindo. Apygardos teismas, pratęsdamas G. V. suėmimo terminą, BPK 122 str., 123 str., 127 str. reikalavimų nepažeidė.

Teismas, išsiaiškino šiai procesinei prievartos priemonei pratęsti reikšmingas aplinkybes ir teisingai nustatė, kad G. V. pratęsti kardomąją priemonę – suėmimą yra būtinos sąlygos ir pagrindai. Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo iki jo pratęsimo neišnyko aplinkybės, įgalinusios teismą pratęsti kaltinamojo suėmimo terminą.

Byloje surinktų faktinių duomenų – įvykio vietos apžiūros protokolo, liudytojų parodymų, liudytojų parodymų patikrinimo vietoje protokolų, teismo medicinos specialistų apklausų, teismo medicinos specialistų išvadų - pagrindu G. V. kaltinamas pagal BK 129 str. 1d. labai sunkaus (BK 11 str. 6 d.) ir pagal BK 253 str. 2 d. sunkaus (BK 11 str. 5 d.) nusikaltimų padarymu, dėl ko jam gali būti paskirta griežtesnė negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr.50 8 punkte nurodyta, jog BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytų pagrindu skiriant arba pratęsiat suėmimą, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. nurodytų „kitų aplinkybių“ sąvokai. Todėl teismas turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad įtariamasis gali pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad kaltinamasis G. V. bandė paveikti tuo metu dar nepilnametę, kartu gyvenusią nukentėjusiąją G. E. , reikalaudamas duoti jam palankius parodymus, todėl apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis, dar neprasidėjus teisminiam nagrinėjimui, būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui, pats ar per kitus asmenis darydamas poveikį nukentėjusiesiems, liudytojams, kurių parodymai jam nepalankūs.

Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis turi du vaikus iš pirmos santuokos, kuriems šiuo metu reikalinga materialinė pagalba, negali paneigti teismo nurodytų suėmimo pagrindų (BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 2 p.) arba būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei (suėmimui) panaikinti. Švelnesne kardomąja priemone nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.

Apygardos teismo nutartis pagrįsta ir teisėta. Pratęsiant kardomąją priemonę Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai nepažeisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 130 str.,

n utaria:

kaltinamojo G. V. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Svajūnas Knizleris