Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko ( kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Aloyzo Kruopio, Violetos Ražinskaitės,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. Z. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. Z. prašymas atnaujinti praleistą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 10 d. nuosprendžio apskundimo terminą ir apeliacinis skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiem metams ir 129 str. 2 d. 7 p. laisvės atėmimu trylikai metų. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 2 p., pakirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas trylikai metų. A. Z. nuteistas už tai, kad 2008 metų gegužės mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, neturėdamas leidimo, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai nusipirko už 200 litų šaunamąjį ginklą – nupjautavamzdį savadarbį šautuvą, pagamintą perdirbant TSRS pramonės gamybos vienvamzdį lygiavamzdį 16 kalibro medžioklinį šautuvą 3K Nr. D 40379, skirtą šaudyti medžiokliniais 16 kalibro šoviniais (pagal 2002 01 15 Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą Nr. IX-705 priskiriamą prie ginklų, draudžiamų civilinėje apyvartoje) ir tris 16 kalibro medžioklinius šovinius. A. Z. šautuvą ir tris šovinius, neturėdamas leidimo, jų įgijimo dieną, visuomeniniu transportu gabeno iš Vilniaus miesto į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur vieną šovinį tą pačią dieną iššovė, o kitus du šovinius ir šautuvą, neturėdamas leidimo, laikė paslėpęs savo namuose iki 2008 m. rugpjūčio 6 d., 19.30 val., kada šautuvą ir du šovinius iš savo namų atsinešė į A. J. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą ir asmeninio konflikto su V. B. metu, vieną šovinį iššovė į V. B., po to A. Z. šautuvą ir vieną šovinį nešiojo ir laikė paslėpęs tol, kol 2008 m. rugpjūčio 7 d., 16.30 val., pradėtos kratos metu J. S. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), palėpėje, šaunamąjį ginklą – nupjautavamzdį savadarbį šautuvą, pagamintą perdirbant TSRS pramonės gamybos vienvamzdį lygiavamzdį 16 kalibro medžioklinį šautuvą 3K Nr. D 40379, skirtą šaudyti medžiokliniais 16 kalibro šoviniais ir šaudmenį, surado Širvintų rajono PK pareigūnai, taip neturėdamas leidimo neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis.

Be to, A. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 6 d., apie 19.30 val., A. J. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, kilus asmeninio pobūdžio ginčui su V. B., turėdamas išankstinį tikslą nužudyti V. B., neteisėtai įgytu ir laikomu šaunamuoju ginklu – nupjautavamzdžiu savadarbiu šautuvu (pagamintu perdirbant TSRS pramonės gamybos vienvamzdį lygiavamzdį 16 kalibro medžioklinį šautuvą 3K Nr. D 40379), užtaisytu medžiokliniu 16 kalibro šoviniu (užtaisytu šratais), ir, suprasdamas, kad šalia esantiems D. J. ir S. M. gresia realus pavojus gyvybei dėl šaunamojo ginklo panaudojimo, šaudmens šratų sklaidos bei jų rikošeto galimybės, tyčia vieną kartą iššovė į V. B., padarydamas nukentėjusiajam aklą, vienkartinį šautinį, šratinį krūtinės dešinės pusės sužalojimą, šūvio įėjimo žaizdą dešinio raktikaulio projekcijoje su raktikaulio, dešiniųjų I-IV šonkaulių, dešinio plaučio sužalojimais, dešinių stambiųjų poraktikaulinių kraujagyslių pilnu nutraukimu, kas komplikavosi ūmiu nukraujavimu ir nukentėjusysis mirė, taip tyčia, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, nužudė V. B..

2009 m. rugpjūčio 31 d. A. Z. padavė apeliacinį skundą dėl nuosprendžio baudžiamojoje byloje bei kreipėsi su prašymu į apygardos teismą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Vilniaus apygardos teisme A. Zitiko apeliacinis skundas ir prašymas gauti 2009 m. rugpjūčio 04 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 313 str. 3 d., nuosprendžio apskundimo apeliacine tvarka terminas baigėsi 2009 m. liepos 30 d. Byloje nėra duomenų, kad per šį terminą nuteistasis A. Z. ar jo gynėja būtų padavę apeliacinį skundą dėl neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio.

Nuteistasis A. Z. nepasinaudojo įstatymo jam suteikta teise apskųsti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartį Lietuvos apeliaciniam teismui, tačiau pakartotinai kreipėsi su prašymu į Vilniaus apygardos teismą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 10 nuosprendžio.

Teismo posėdyje gynėja prašė A. Z. skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais, prokuroras šiam prašymui neprieštaravo, siūlė skunde nurodytas termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Z. skundas tenkinamas.

LR BPK 314 str. 1 d. nurodyta, jog turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti priėmusį nuosprendį teismą atnaujinti praleistą terminą. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos nuo apeliacinį skundą paduoti pageidaujančio asmens valios nepriklausančios priežastys, kurios objektyviai sukliudė per BPK 313 str. nustatytą terminą paduoti apeliacinį skundą. Šioje teisės normoje nėra konkrečiai nurodyta, kokios nuosprendžio apskundimo termino praleidimo priežastys turi būti laikomos svarbiomis. Tokias priežastis gali nustatyti tik pats teismas, nagrinėdamas prašymo atnaujinti praleistą terminą argumentus ir įvertindamas konkrečias bylos aplinkybes. Neabejotinai tokiomis priežastimis turi būti laikomos asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys, išvardintos BPK 37 str. 1 dalyje. Svarbiomis gali būti pripažintos ir kitos priežastys, jeigu jos kilo ne dėl apeliacinį skundą paduoti pageidavusio asmens valios ir sukliudė tą apeliacinį skundą paduoti BPK 313 str. nustatytais terminais.

Dėl nuosprendžio apskundimo termino atnaujinimo kiekvienu konkrečiu atveju privalo būti sprendžiama individualiai. Negalima sutikti su Vilniaus apygardos teismo išvada, kad nuteistasis A. Z., gavęs paruoštą apeliacinį skundą paskutinę termino dieną, turėjo galimybę jį per Lukiškių TI-K administraciją išsiųsti į teismą ir todėl nuteistasis terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių.

Apsispręsti ar paduoti apeliacinį skundą, asmuo turi teisę iki tam nustatyto termino pabaigos, t. y. per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (BPK 313 str. 3 d.). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog advokatė I. Kizina 2009 m. liepos 27 d. iš Širvintų išsiuntė adresuotą A. Z. laišką. Lukiškių TI-K jis buvo gautas 2009 m. liepos 28 d. (t. 2, b. l. 195). Lukiškių TI-K administracijos pareigūnai, nepažeisdami Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 99 str. 3 d., kurioje nurodyta, jog pataisos įstaigos administracija nuteistojo vardu gautus laiškus jam įteikia ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo laiško gavimo, nuteistajam A. Z. šį laišką įteikė ir jis pasirašė, jog gavo 2009 m. liepos 31 d. (t. 2, b. l. 197). Kolegijos nuomone, nors Lukiškių TI-K pareigūnai nepažeidė įstatymo dėl gautų laiškų įteikimo, tačiau tokiais savo veiksmais apribojo nuteistojo galimybes laiku apskųsti teismo nuosprendį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaip savo skunde ir tvirtina A. Z., 2009 m. liepos 31 diena buvo penktadienis, o 2009 m. rugpjūčio 3 d. pirmadienis, todėl nuteistojo skundas buvo užregistruotas ir išsiųstas 2009 m. rugpjūčio 3 d. (t. 2, b. l. 168, 170). Vertinant šiuo aspektu, A. Z. skundą padavė keturiomis dienomis vėliau, nei įstatyme numatytas terminas, per kurį galima apskųsti neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad liepos 31 diena buvo penktadienis, o sekančios dvi dienos buvo šeštadienis-sekmadienis, nuteistasis A. Z. buvo įkalinimo įstaigoje ir pats negalėjo pasirūpinti, jog jam būtų iš karto perduotas advokatės laiškas su apeliaciniu skundu. Tai, kad gynėja paruošė ir laiku atsiuntė skundą į Lukiškių TI-K, parodo nuteistojo A. Z. ketinimą apeliacine tvarka apskųsti teismo nuosprendį. Kolegijos nuomone, nuteistojo A. Z. teiginiai, kad Lukiškių TI-K administracijos atstovai penktadienį nepriėmė jo skundo išsiuntimui ir patarė palaukti pirmadienio – rugpjūčio 03 dienos – nėra paneigti kitais faktiniais duomenimis ir yra įtikinami.

Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta principinė nuostata griežtai laikytis visų procesinių įstatymų, susijusių su asmens teisų apsauga baudžiamojo proceso metu ir ypač su asmens teise į gynybą. Asmens teisė į gynybą yra jo konstitucinė teisė ir su šia teise tiesiogiai susijusi viena iš pagrindinių BPK 22 str. 3 d. numatytų kaltinamojo teisių - apskųsti teismo nuosprendį. Todėl tais atvejais, kai, svarstant nuteistojo teisę apskųsti teismo nuosprendį, kyla nors mažiausia tikimybė, jog dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių asmuo negalėjo paduoti apeliacinio skundo, jos turėtų būti vertinamos asmens, kurio teisės gali būti pažeistos, naudai. Remiantis tuo, kolegija, įvertinusi visas aukščiau paminėtas aplinkybes jas pripažįsta svarbiomis nuosprendžio apskundimo termino praleidimo priežastimis.

Priimto apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas apeliacine tvarka dėl A. Z. šioje byloje nepažeis nei kitų proceso dalyvių, nei valstybės interesų, kadangi šioje byloje nuosprendis priimtas tik dėl A. Z. nusikalstamų veikų ir tik nuteistasis norėjo paduoti apeliacinį skundą.

Nuteistojo teisės apskųsti teismo nuosprendį garantavimas užtikrins asmens konstitucinę teisę, jog jo bylą teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, bei pašalins bet kokias abejones dėl priimto nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo. Tai akcentuojama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnyje. Be to, Konvencijos Protokolo Nr. 7 2 str. 1 d. nuostatos pabrėžia, kad kiekvienas asmuo, teismo nuteistas už nusikaltimą, turi teisę reikalauti, jog aukštesnė teisminė instancija peržiūrėtų jo kaltinamąjį nuosprendį ar bausmę. Šios teisės įgyvendinimą, taip pat šio įgyvendinimo pagrindą nustato įstatymas.

LR BPK 314 str. 4 d. nuostata, kad prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jei nuo nuosprendžio paskelbimo praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai, nepažeista, kadangi su tokiu prašymu į Vilniaus apygardos teismą A. Z. kreipėsi 2009 m. gruodžio 03 d.

Taigi, remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, A. Z. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gali paduoti apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartį, kuria atmestas nuteistojo A. Z. prašymas atnaujinti nuosprendžio apskundimo terminą.

Atnaujinti praleistą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 10 d. nuosprendžio apskundimo terminą nuteistajam A. Z..

Nutartis galutinė ir neskundžiama.