Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Laimutės Jokubauskaitės,

2019 m. rugsėjo 3 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. V. ir I. L. (I. L.) patikslintą skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Skyriaus atsisakymo priimti pareiškėjų 2019 m. kovo 22 d. prašymus išduoti I. L. Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą

Minėtame prašyme pareiškėjai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 113 ir 117 straipsniais prašo pradėti tyrimą ar Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 „Dėl dokumentų Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimui gyventi Europos Sąjungoje gauti pateikimo ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimų gyventi Europos Sąjungoje užsieniečiams išdavimo, keitimo ir panaikinimo, pragyvento Lietuvos Respublikoje laikotarpio apskaičiavimo, taip pat fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės bei fiktyvaus įvaikinimo įvertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Dokumentų Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimui gyventi Europos Sąjungoje gauti pateikimo ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimų gyventi Europos Sąjungoje užsieniečiams išdavimo, keitimo ir panaikinimo, pragyvento Lietuvos Respublikoje laikotarpio apskaičiavimo, taip pat fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės bei fiktyvaus įvaikinimo įvertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) (bylai aktuali redakcija galiojusi nuo 2018-03-01 iki 2019-07-01) 15.2.2 punktas neprieštarauja Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 3 punktui, ta apimtimi kuria minėtame Tvarkos aprašo punkte yra nustatytas leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo užsieniečiui pagrindas, t. y. dokumentai, patvirtinantys, kad Lietuvos Respublikos pilietis, prieš su užsieniečiu atvykdamas gyventi į Lietuvos Respubliką, gyveno užsienio valstybėje. Taip pat pareiškėjai prašo nustatyti ar Tvarkos aprašo 24 punktas, ta apimtimi, kuria yra suteikta teisė viešojo administravimo subjektui priimti žodinį sprendimą dėl atsisakymo priimti asmens prašymą ir pateiktų dokumentų gražinimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Įstatymo normoms.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2019-01-01 iki 2019-07-01) 2 straipsnio 9 punktą, individualus administracinis aktas – tai vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. Individualus administracinis teisės aktas yra įstatymo normų ar kitų hierarchiškai aukštesnės pakopos norminių teisės aktų normų taikymo priemonė tuo atžvilgiu, kad šis aktas turi būti pagrįstas inter alia teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.), o norminis administracinis aktas yra įstatymo normų taikymo aktas todėl, kad juo iš esmės nustatomi atitinkamo įstatymo normų įgyvendinimo tvarka ir sąlygos. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 punktą, norminis administracinis aktas – tai teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Norminiams teisės aktams priskiriami rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinti bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, orientuoti į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-678/2010, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-116-858/2015).

Tvarkos aprašu yra nustatomos bendro bei nevienkartinio pobūdžio taisyklės, skirtos neapibrėžtai asmenų grupei, kuriomis yra plačiau reglamentuojama Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje užsieniečiams išdavimo, keitimo ir panaikinimo tvarka. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes konstatuotina, jog Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 „Dėl dokumentų Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimui gyventi Europos Sąjungoje gauti pateikimo ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimų gyventi Europos Sąjungoje užsieniečiams išdavimo, keitimo ir panaikinimo, pragyvento Lietuvos Respublikoje laikotarpio apskaičiavimo, taip pat fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės bei fiktyvaus įvaikinimo įvertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Dokumentų Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimui gyventi Europos Sąjungoje gauti pateikimo ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimų gyventi Europos Sąjungoje užsieniečiams išdavimo, keitimo ir panaikinimo, pragyvento Lietuvos Respublikoje laikotarpio apskaičiavimo, taip pat fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės bei fiktyvaus įvaikinimo įvertinimo tvarkos aprašas pagal savo požymius yra priskirtinas norminių teisės aktų grupei ir pareiškėjai siekia, jog būtu pradėtas tyrimas ar jo 24 punktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo ir Įstatymo nuostatas bei ar jo 15.2.2 punktas neprieštarauja Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 3 punktui.

Ginčai dėl norminių administracinių teisės aktų teisėtumo nagrinėjami ABTĮ II skyriuje nustatyta tvarka. Norminio administracinio teisės akto teisėtumo tyrimas gali būti inicijuojamas, kai tai susiję su individualiąja administracine, kai to argumentuotai prašo ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 straipsnio 1 dalis), arba kai nagrinėdamas individualiąją bylą pats teismas iškelia abejonę dėl norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumo (ABTĮ 113 straipsnio 3 dalis). Pagal ABTĮ 113 straipsnio prasmę norminio akto tyrimas atliekamas išimtiniais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galbūt pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą.

Bylos dėl šių aktų atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė (teisiniai argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo abejonę), kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams pagal: 1) normų turinį; 2) reguliavimo apimtį; 3) formą; 4) nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1586/2014). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti norminių administracinių aktų atitikties žemesnės teisinės galios nei Vyriausybės nutarimai teisės aktams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-223/2012; 2013 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I143-24/2013; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nevertinamas ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustatoma, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1022-492/2016). Išplėstinė teisėjų kolegija šioje byloje taip pat yra nurodžiusi, kad vien tai, jog atitinkami teritorijų planavimo dokumento sprendiniai gali turėti įtaką atitinkamų subjektų nuosavybės ar kitų, su turto valdymu susijusių teisių apimčiai, negali savaime suponuoti tikrinamo teritorijų planavimo dokumento neteisėtumo.

Pažymėtina, kad pareiškėjai kitoje administracinėje byloje Nr. A-4177-629/2019 jau yra teikę kreipimąsi, prašydami ištirti ar Tvarkos aprašo 15.2.2 punktas neprieštarauja Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 3 punktui, ta apimtimi kuria minėtame Tvarkos aprašo punkte yra nustatytas leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo užsieniečiui pagrindas t. y. dokumentai, patvirtinantys, kad Lietuvos Respublikos pilietis, prieš su užsieniečiu atvykdamas gyventi į Lietuvos Respubliką, gyveno užsienio valstybėje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gegužės 22 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-4177-629/2019, išaiškino, jog Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 3 punktas įtvirtina, jog leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu kaip jo šeimos narys, o Tvarkos aprašo 15.2.2 punktas tik detalizuoja, kokie dokumentai patvirtina atvykimą į Lietuvos Respubliką su Lietuvos Respublikos piliečiu, todėl pareiškėjų argumentai dėl Aprašo 15.2.2 punkto diskriminacinio pobūdžio bei prieštaravimo Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinami kaip nepagrįsti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 straipsniu teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalis).

ABTĮ 57 straipsnio 2 dalis teigia, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Nagrinėjamoje byloje ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-4177-629/2019, proceso šalys iš esmės yra analogiškos t. y. abiejose byloje pareiškėjai sutampa, šioje byloje Departamentas yra trečiasis suinteresuotas asmuo, o minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Departamentas buvo atsakovu. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją bei prašyme ištirti norminio administracinio akto teisėtumą pateiktus argumentus, darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje nėra aplinkybių dėl kurių būtų objektyvus pagrindas nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-4177-629/2019 suformuoto teisinio precedento.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog prašyme dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo ištyrimo, negalima apsiriboti vien bendro pobūdžio teiginiais, taip pat vien tik tvirtinimu, kad norminis administracinis aktas prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, bet privaloma aiškiai nurodyti, kurie ginčijamo norminio administracinio akto punktai (jų pastraipos ar punktų papunkčiai), kokia apimtimi prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, ir pozicija dėl kiekvienos ginčijamo norminio administracinio akto (jo dalies) nuostatos atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui turi būti pagrįsta aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Nesant dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo tinkamai suformuluoto tyrimo pagrindo bei tyrimo dalyko, byla dėl norminio administracinio akto teisėtumo, kurioje nėra tyrimo dalyko, nenagrinėtina administraciniame teisme (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1586/2014; 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2096-502/2015; 2016 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-641-442/2016; kt.).

ABTĮ 113 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, jeigu: 1) prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla; 2) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 3) teismo žinioje yra byla dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 4) prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais; 5) teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo.

Kolegija vadovaudamasi aukščiau išdėstytu konstatuoja, kad pareiškėjų prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą yra grindžiamas ne teisiniais motyvais, nėra konkrečia pagrindžiama kaip jis yra susijęs su nagrinėjama administracine byla ir susipažinus su prašyme pateiktais argumentais teismui nekilo abejonių dėl Tvarkos aprašo 15.2.2 ir 24 punktu prieštaravimo Viešojo administravimo įstatymo ir Įstatymo nuostatoms, todėl vadovaujantis minėtomis aplinkybėmis bei teisiniu reguliavimu, pareiškėjų prašymas kreiptis dėl norminio akto teisėtumo tyrimą netebkintinas.

Dėl Skyriaus veiksmų teisėtumo

Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad I. L. 2019 m. kovo 22 d. Skyriui pateikė prašymą išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (b. l. 5 – 12). Kartu su minėtu prašymu buvo pateiktas Rusijos Federacijos pranešimas apie užsienio valstybės piliečio ar asmens be pilietybės atvykimą į buvimo vietą (b. l. 35). Taip pat analizuojant Skyrius atsiliepimo į patikslintą skundą turinį nustatyta, kad E. V. Skyriui pateikė savo pasą, kuriame buvo įklijuota Rusijos Federacijos viza, patvirtinanti, kad ji buvo išvykusi į minėtą valstybę. Prašymo paskutiniame puslapyje Skyrius vyresnioji specialistė nurodė, kad patikrinimo metu nustatė, jog nėra pateikti visi reikalingi dokumentai dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo, todėl žodžiu atsisakė priimti prašymą, jį kartu su pateiktais dokumentais grąžindama pareiškėjams ir jiems žodžiu paaiškino tokio sprendimo pagrindą.

2019 m. kovo 22 d. prašyme I. L. nurodė, kad yra Rusijos Federacijos pilietis ir prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi faktinis pagrindas yra aplinkybė, jog jis atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu t. y. E. V., kaip jos šeimos narys. Leidimo nuolat gyventi išvadavimo ir keitimo pagrindus reglamentuoja Įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2019-03-01 iki 2019-05-01) 53 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalies 3 punktas teigia, kad leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu kaip jo šeimos narys. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių nėra ginčo, jog pareiškėjai yra sutuoktiniai ir E. V. yra Lietuvos Respublikos pilietė.

Vadovaujantis Įstatymo 55 straipsnio 1 dalimi užsienietis prašymą išduoti ar pakeisti leidimą nuolat gyventi pateikia šio Įstatymo 28, 29 straipsniuose nurodytoms institucijos. Užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi, įskaitant ir pateikiamą pirmą kartą, gali pateikti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas (Įstatymo 28 straipsnio 3 dalis). Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo priima Migracijos departamentas, leidimą nuolat gyventi užsieniečiui išduoda vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos (Įstatymo 55 straipsnio 2 dalis). Skyrius atsiliepime į patikslintą skundą teigia, kad pareiškėjui I. L. 2004 m. yra išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir iki šiol turi galiojanti leidimą, todėl remiantis minėtu teisiniu reguliavimu konstatuotina, jog jis prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi turėjo pateikti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai t. y. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui. Pažymėtina, kad sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo ar atsisakymo jį išduoti priima Departamentas, Skyrius nėra kompetentinga institucija priimti minėtą sprendimą ir jis tik išduoda leidimą nuolat gyventi jeigu Departamentas nutaria tenkinti užsieniečio prašymą.

Kaip ir anksčiau minėta Skyrius atsisakė priimti I. L. prašymą išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje motyvuodami sprendimą aplinkybe, kad kartu su prašymu nebuvo pateikti visi reikalingi dokumentai. Skyrius bei Departamentas atsiliepimuose į patikslintą skundą akcentuoja, jog buvo nutarta atsisakyti priimti I. L. 2019 m. kovo 22 d. prašymą vadovaujantis Tvarkos aprašo 24.2 punktu, kadangi kartu su prašymu pateikti dokumentai t. y. Rusijos Federacijos pranešimas apie užsienio valstybės piliečio ar asmens be pilietybės atvykimą į buvimo vietą ir E. V. paso, su Rusijos Federacijos vizos įklijos jame kopija, neįrodo, kad pareiškėjai prieš atvykdami gyventi į Lietuvos Respubliką, gyveno Rusijos Federacijoje. Skyrius ir Departamentas pažymi, jog pateikti dokumentai tik patvirtina faktą, kad E. V. buvo atvykusi į Rusijos Federaciją kaip užsienio valstybės pilietė su viza, tačiau praktiškai negyveno joje kartu su sutuoktiniu.

Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, jog tvarką, reglamentuojančią dokumentų leidimui nuolat gyventi gauti pateikimą ir leidimų nuolat gyventi užsieniečiams išdavimą, keitimą, panaikinimą, taip pat fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės ar fiktyvaus įvaikinimo įvertinimą nustato vidaus reikalų ministras.

Tvarkos aprašo 23.4 punktas įpareigoja įgaliotą Migracijos departamento ar migracijos tarnybos tarnautoją, priimant užsieniečio prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi bei kartu su prašymu pateiktus dokumentus, patikrinti ar kartu su prašymu pateikti visi reikiami dokumentai.

Vadovaujantis Tvarkos aprašo 15.2 punktu Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 3 punkte reglamentuotą leidimo nuolat gyventi leidimo išdavimo pagrindą patvirtina šie dokumentai: 1) Lietuvos Respublikos piliečio laisvos formos prašymas išduoti leidimą nuolat gyventi užsieniečiui kaip jo šeimos nariui, atvykstančiam į Lietuvos Respubliką gyventi kartu ir kartu gyvenančiam; 2) dokumentai, patvirtinantys, kad Lietuvos Respublikos pilietis, prieš su užsieniečiu atvykdamas gyventi į Lietuvos Respubliką, gyveno užsienio valstybėje (užsienio valstybės išduotas leidimas gyventi, užsienio valstybės išduota atitinkama pažyma ar kt.); 3) aprašo 17 punkte nurodyti dokumentai, patvirtinantys, kad užsienietis yra Lietuvos Respublikos piliečio šeimos narys, išskyrus aprašo 18 punkte nurodytus atvejus. Tvarkos aprašo 24.2 punkte nustatyta, jog prašymas išduoti leidimą nuolat gyventi nepriimamas ir kartu su pateiktais dokumentais grąžinamas juos pateikusiam asmeniui, žodžiu jam paaiškinus grąžinimo priežastį ir suteikus reikiamą informaciją, jeigu kartu su prašymu pateikiami ne visi reikiami dokumentai. Įvertinus minėtą teisini reguliavimą konstatuotina, jog Skyriaus įgaliotas tarnautojas turi teisę atsisakyti priimti prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi, jeigu kartu su prašymu nebuvo pateikti Tvarkos aprašo 15.2 punkte nurodyti dokumentai. Pažymėtina, kad teisės aktai suteikia teise įgaliotam tarnautojui, žodžiu paaiškinus sprendimo priežastis, atsisakyti priimti prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi.

Pagal aukščiau aptariamą teisinį reglamentavimą Skyriaus tarnautojai vertina tik pateikto prašymo ir jo priedų formą, tačiau neturi teisės vertinti jų turinio ir įrodomosios reikšmės dėl faktinių aplinkybių, kadangi teisės aktai nustato, jog santykio teisinę kvalifikacija ir sprendimo priėmimas dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo yra išimtinė Departamento kompetencija. Tvarkos aprašo 15.2.2 punktas įpareigoja asmenį kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad Lietuvos Respublikos pilietis, prieš su užsieniečiu atvykdamas gyventi į Lietuvos Respubliką, gyveno užsienio valstybėje, tačiau minėtame punkte nėra pateiktas baigtinis sąrašas dokumentų patvirtinančių šį faktą. Pareiškėjai patikslintame skunde laikosi pozicijos, kad kartu su 2019 m. kovo 22 d. prašymu pateikti visi dokumentai atitinka Tvarkos aprašo 15.2 punkto reikalavimus t. y. Rusijos Federacijos pranešimas ir E. V. paso kopija, įrodo, jog pareiškėjai prieš atvykdami gyventi į Lietuvos Respubliką, gyveno Rusijos Federacijoje.

Įvertinus aplinkybę, kad Tvarkos aprašo 15.2 punktas nepateikia galutinio dokumentų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos piliečio gyvenimo užsienio valstybėje faktą sąrašo, konstatuotina, jog asmuo šį faktą gali grįsti visais jo nuomone tą faktą patvirtinančiais dokumentais. Ar kartu su prašymu pateikti dokumentai patvirtina, kad Lietuvos Respublikos pilietis, prieš su užsieniečiu atvykdamas gyventi į Lietuvos Respubliką gyveno užsienio valstybėje ar ne, yra teisinio kvalifikavimo klausimas, kuris yra išimtinai priskirstas Departamento kompetencijai. Skyrius atsisakydamas priimti I. L. 2019 m. kovo 22 d. prašymą išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje vertino ne tik formos bet ir turinio klausimus (atliko pateiktų dokumentų turinio analizę ir teisinį santykių kvalifikavimą), taigi veikė viršydamas savo kompetencijos ribas (ultra vires).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu būdu neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigūnai (žr. pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimus). Valstybės institucijos, pareigūnai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires, neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Antraip būtų griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise (žr. pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires), o veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires), pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 2 punktą, yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto teisėtumo klausimas turi būti sprendžiamas taikant įgalinimų ribų kriterijų, o plečiamasis valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas nėra galimas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-825-492/2017).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir bylos rašytinių įrodymų visumą, konstatuotina, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus 2019 m. kovo 22 d. sprendimas atsisakyti priimti I. L. 2019 m. kovo 22 d. prašymą išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje yra neteisėtas, kadangi priimtas viršijant teisės aktais suteiktos kompetencijos ribas, todėl pripažintinas neteisėtu ir naikintinas vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

Dėl įpareigojimo atilikti veiksmus

Pažymėtina, kad nuo 2019 m. liepos 1 d. įsigaliojusios Įstatymo redakcijos 28 straipsnio 2 dalis nustato, jog užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi pateikia Migracijos departamentui. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 388 „Dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų ir administracijos struktūros patvirtinimo“ patvirtintu Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų 19 punkte numatyta, kad Migracijos departamento administraciją sudaro centriniai ir teritoriniai skyriai. Skyriams vadovauja vedėjai, kurių pavaldumą nustato Migracijos departamento direktorius. Teritoriniai skyriai atlieka Migracijos departamento funkcijas priskirtoje veiklos teritorijoje. Teritoriniai skyriai gali turėti nutolusias darbo vietas. Remiantis Departamento tinklalapyje (migracija.lt) pateikiama informacija nustatyta, kad nuo 2019 m. liepos 1 d. apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų Migracijos skyriai tapo Departamento teritoriniais skyriais ir jie perėmė komisariatų Migracijos skyriams deleguotas funkcijas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad administracinis teismas, nagrinėdamas skundus dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę, t. y. teismas kontrolės modelio bylose vykdo objektyvios teisinės tvarkos apsaugos funkcijas. Materialinės teisės normas taiko ne teismas, o viešojo administravimo subjektas, kuris sprendžia klausimą dėl administracinio sprendimo priėmimo, o administracinis teismas tik sprendžia klausimą, ar viešojo administravimo subjektas teisingai taikė materialinės teisės normas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1902/2013, 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1536/2014).

Remiantis aparta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, spręstina, kad nagrinėjamu atveju materialines teisės normas taiko Migracijos departamento prie Lietuvos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos skyrius, todėl tik jis, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, turi teisę spręsti ar pateiktas prašymas išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje atitinka Tvarkos aprašo reikalavimus.

Pažymėtina, kad administracinio akto panaikinimas grąžina šalis į status quo ante ir sukelia Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus teisių perėmėjui – Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos skyriui pareigą atlikti veiksmus, susijusius su ankstesnės padėties atkūrimu, t. y. pareigą iš naujo išspręsti pareiškėjų prašymo išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje bei su juo pateiktų dokumentų priėmimo klausimą.

Remiantis minėtomis aplinkybėmis pareiškėjų patikslintas skundas šioje dalyje yra atmestinas kaip nepagrįstas

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Pareiškėjų I. L. (I. L.) ir E. V. patikslintą skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus 2019 m. kovo 22 d. sprendimą, kuriuo nutarta atsisakyti priimti I. L. 2019 m. kovo 22 d. prašymą išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje.

Kitoje dalyje pareiškėjų patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.