Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Mariaus Bajoro ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus prašymą atsakovui Valstybės saugumo departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui K. G. dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenys patvirtina, kad Departamentas VSDFV Vilniaus skyriui 2015-12-31 pateikė pranešimą Nr. 18-13635 apie apdraustojo K. G. socialinio draudimo pabaigą, nurodydama, kad iš darbo jis atleistas nuo 2015-12-31 pagal Darbo kodekso 129 str., išeitinė išmoka neapskaičiuota.

K. G. nuo 2016-01-05 įregistruotas darbo biržoje, o Skyriaus 2016-01-25 sprendimu Nr. NI_SP1-398 nuo 2016-01-13 jam paskirta nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka.

Departamentas VSDFV Vilniaus skyriui 2016-02-26 pateikė elektroninį prašymą ,,Dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo“ Nr. 18-1529, kuriame nurodė, kad K. G. apskaičiuota 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija.

Atsižvelgiant į patikslintus duomenis, VSDFV Vilniaus skyrius patikslino registro duomenis, o Skyrius 2016-03-22 sprendimu NI_SP5-574 nustatė, kad laikotarpiu nuo 2016-01-13 iki 2016-01-31 K. G. nepagrįstai išmokėjus nedarbo socialinio draudimo išmoką, susidarė 190,92 Eur permoka.

Apie priimtą Skyriaus sprendimą atsakovas buvo informuotas 2016-05-11 raštu Nr. R3-20179 ,,Pretenzija dėl 190,92 Eur permokos (žalos) atlyginimo“. Nesutikdamas su nurodymu grąžinti susidariusią nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką, atsakovas padavė skundą VSDFV, tačiau pastaroji 2016-07-05 sprendimu Nr. (11.1)I-4050 jo netenkino.

Skyrius prašo priteisti iš atsakovo 190,92 Eur dydžio nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką, susidariusią dėl Departamento kaltės.

Nedarbo išmokų mokėjimo klausimus reglamentuoja Nedarbo socialinio draudimo įstatymas. Pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 ir 6 str., teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką turi asmenys, teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę bedarbiais (t. y. atleisti iš darbo ar valstybės tarnybos), kuriems nebuvo pasiūlytas tinkamas darbas ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, jeigu jie per paskutinius 36 mėnesius iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos turi ne mažesnį kaip 18 mėnesių nedarbo draudimo stažą. Pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 str. 3 d., bedarbiui, atleistam iš darbo (tarnybos) ir gavusiam išeitinę išmoką arba šalių susitarimu kompensaciją, nedarbo draudimo išmoka skiriama ne anksčiau kaip praėjus tiek kalendorinių mėnesių po darbo sutarties nutraukimo (atleidimo iš tarnybos), už kiek mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka arba kompensacija jam buvo išmokėta.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d. nustatyta, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Valstybiniam socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 20 str. 3 d. nustatyta, kad neteisingai apskaičiuotos ir išmokėtos nedarbo draudimo išmokos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Nuostatų 60 ir 61 p. nustatyta, kad neteisingai išmokėtos sumos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka, o, nustačius, kad nedarbo draudimo išmokos išmokėtos pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus, išmokų permokos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš kaltų asmenų, išdavusių ar pateikusių šiuos dokumentus.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 3 d. 4 p., teismas imasi nagrinėti administracinę bylą įstatymų nustatytais atvejais pagal viešojo administravimo subjektų prašymą dėl administracinių ginčų sprendimo.

Specialioji teismingumo kolegija, spręsdama bylų dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos priteisimo rūšinio teismingumo klausimus, konstatavo, kad socialinio draudimo išmokų skyrimas ir mokėjimas yra viešosios teisės reglamentavimo sritis. VSDFV teritorinis skyrius, administruodamas išmokų mokėjimą, vykdo jam teisės aktais priskirtas viešojo administravimo funkcijas, todėl ginčai dėl socialinio draudimo išmokų permokos grąžinimo savo esme yra administracinio teisinio pobūdžio ir teismingi administraciniam teismui.

Nurodytos nuostatos patvirtina, kad Skyrius, įgyvendindamas jam viešosios teisės priskirtas funkcijas bei nustatydamas, pakeisdamas arba panaikindamas fizinių ar juridinių asmenų teises ir pareigas turi priimti valinio pobūdžio sprendimus. Šiuo atveju, prieš kreipdamasis į teismą dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos priteisimo, Skyrius turėjo priimti sprendimą dėl susidariusios išmokos permokos išieškojimo iš kalto asmens, t. y. Valstybės saugumo departamento, kuriame nuodugniai ir objektyviai būtų įvertintas draudėjo kaltės klausimas. Nepriėmus tokios sprendimo, administracinės bylos nagrinėjimas nėra galimas, kadangi tarp šalių nėra kilęs viešojo administravimo srities ginčas.

Bylos duomenys patvirtina, kad Skyrius 2016-03-22 sprendimu NI_SP5-574 nustatė, kad laikotarpiu nuo 2016-01-13 iki 2016-01-31 K. G. nepagrįstai išmokėjus nedarbo socialinio draudimo išmoką, susidarė 190,92 Eur permoka. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tokio pobūdžio sprendimai laikomi tarpiniais ir nesukeliančiais teisinių pasekmių, kadangi juose tik nustatomas permokos faktas ir dydis, bet nepriimamas sprendimas dėl permokos išieškojimo iš kalto asmens (2015-04-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A797-146/2015, 2015-06-17 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-950-624/2015, 2015-09-09 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1034-662/2015).

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad Skyrius 2016-05-11 raštu Nr. R3-20179 ,,Pretenzija dėl 190,92 Eur permokos (žalos) atlyginimo“ pareikalavo iš atsakovo iki 2016-06-21 pervesti dėl jo kaltės susidariusią 190,92 Eur permoką. Teismo vertinimu, nurodytas Skyriaus raštas nėra tas administracinis aktas, kuriuo gali būti nustatomos, pakeičiamos ar panaikinamos asmenų teisės ar pareigos, kadangi neatitinka administraciniam aktui keliamo reikalavimo, yra informacinio pobūdžio ir nenustato jokių valinio pobūdžio patvarkymų.

Kita vertus, teismas pažymi, kad Departamentas, nesutikdamas su įpareigojimu grąžinti K. G. išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką, su skundu kreipėsi į VSDFV, veikiančią kaip ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, kuri išsamiai ir nuodugniai įvertino atsakovo kaltės klausimą ir konstatavo, kad būtent atsakovui kyla pareiga atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Įvertinęs, susiklosčiusią situaciją, teismas konstatuoja, kad nors joks sprendimas dėl permokos išieškojimo iš kalto asmens nebuvo priimtas, Skyrius turi teisę reikalauti priteisti susidariusią permoką, kadangi Departamento kaltės klausimą įvertino VSDFV ir konstatavo, kad pareiga atlyginti žalą tenka būtent atsakovui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, atsakovui nuo 2015-12-31 atleidus trečiąjį suinteresuotą asmenį K. G. iš darbo, ir pranešime SD-2 nurodžius, kad išeitinė išmoka jam neapskaičiuota, pastarajam buvo suteiktas bedarbio statusas ir Skyriaus 2016-01-25 sprendimu Nr. NI_SP1-398 nuo 2016-01-13 paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka. Departamentas 2016-02-26, t. y. po nedarbo socialinio draudimo išmokos K. G. paskyrimo ir išmokėjimo, pateikė elektroninį prašymą ,,Dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo“ Nr. 18-1529, kuriame nurodė, kad K. G. apskaičiuota 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija. Pranešime nurodė, kad duomenys apie apskaičiuotą išeitinę kompensaciją 2015-12-31 pranešime nebuvo nurodyti dėl klaidos.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad atsakovas pateikė VSDFV Vilniaus skyriui neteisingus duomenis, susijusius su K. G. socialinio draudimo pabaiga, todėl jam neteisėtai ir nepagrįstai laikotarpiu nuo 2016-01-13 iki 2016-01-31 buvo mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka. Atsakovas nesutinka, kad nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka susidarė dėl jo kaltės, kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo darbo biržą buvo informavęs apie apskaičiuotą išeitinę išmoką, o pareiškėjas žinojo K. G. atleidimo pagrindą ir jo darbo stažą, todėl turėjo žinoti ir apie apskaičiuotą išmoką.

Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 20 str. 1 d. nustatyta, kad nedarbo draudimo išmokas apskaičiuoja, skiria ir moka VSDFV teritoriniai skyriai Nuostatuose nustatyta tvarka. VSDFV ir jos teritoriniai skyriai yra atsakingi už nedarbo draudimo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą (20 str. 2 d.).

Nuostatų 3 p. nustatyta, kad nedarbo socialinio draudimo išmokos skiriamos ir mokamos pagal Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiamus, taip pat Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro ir kitų registrų duomenis.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 14 str., draudėjai turi pareigą teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms ir Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis.

Nurodytos teisės aktų nuostatos patvirtina, kad, skirdamas nedarbo socialinio draudimo išmoką, VSDFV teritorinis skyrius vadovaujasi Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, už kurių teisingumą atsako duomenis teikiantis asmuo, t. y. draudėjas. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad nedarbo socialinio draudimo išmoka K. G. buvo paskirta remiantis atsakovo 2015-12-31 pateiktais duomenimis, kad išeitinė išmoka trečiajam suinteresuotam asmeniui neapskaičiuota. Tikslindamas šiuos duomenis, atsakovas pats pripažino, kad buvo padaryta klaida. Teismas nesutinka, kad Skyrius turėjo įvertinti K. G. atleidimo teisinį pagrindą bei turimą darbo stažą ir nuspręsti, kad jam apskaičiuota 6 vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija, nes jam nesuteikta teisė interpretuoti registre esančius duomenis. Tiek darbo birža, tiek Skyrius vadovavosi būtent atsakovo pateiktais duomenimis ir iki 2016-02-26 neturėjo teisinio pagrindo jais abejoti.

Teismas neneigia Skyriaus pareigos veikti aktyviai, tačiau sprendžia, kad šiuo atveju atsakovas nepagrįstai visą naštą siekia perkelti pareiškėjai ir taip išvengti atsakomybės už savo veiksmų neteisėtumą. Pažymėtina, kad atsakovas yra valstybės biudžetinė įstaiga, turinti darbuotojus, atsakingus už personalo tvarkymą, t. y. ir duomenų registrams teikimą, todėl jam taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai.

Teismo vertinimu, neteisėti atsakovo veiksmai – neteisingas valstybinio socialinio draudimo duomenų pateikimas – yra nustatyti (Civilinio kodekso 6.246 str.), todėl Valstybiniam socialinio draudimo fondui buvo padaryta žala, apie kurios dydį ir susidarymo priežastį atsakovui buvo žinoma, tačiau jis geranoriškai nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos negrąžino.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą socialinio draudimo išmokų permokų išieškojimas nukreipiamas į kaltus dėl žalos biudžetui susidarymo juridinius arba fizinius asmenis (18 str. 1, 2 d. ir 36 str. 6 d.). Teismas vertina, kad nedarbo socialinio draudimo išmoka trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo paskirta įstatymų nustatyta tvarka pagal atsakovo pateiktus duomenis (socialinio draudimo pabaigą), kurie vėliau paties Departamento iniciatyva buvo patikslinti.

Remdamasis nurodytu teisiniu reguliavimu ir atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas tenkintinas – iš atsakovo Valstybės saugumo departamento priteistina 190,92 Eur K. G. išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 132 ir 133 str. teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus prašymą tenkinti.

Priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui iš atsakovo Valstybės saugumo departamento 190,92 Eur (vieno šimto devyniasdešimt dviejų eurų ir 92 centų) K. G. išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.