Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-07-31 · Administracinė byla Nr. eI-2976-1063/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-07-31Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-04-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-31
Bylos Nr.
eI-2976-1063/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01563-2018-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Tomas Blinstrubis
Atsakovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Icor“
Administracinė byla Nr. eI-2976-1063/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01563-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 41.; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 31 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Tomas Blinstrubis,

dalyvaujant atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovei Miglei Mainionytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Icor“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi su skundu į teismą prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 3R-150(AG-103/06-2018) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Komisiją išnagrinėti pareiškėjos skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2018 m. vasario 9 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-42 (toliau – ir VMI Sprendimas) iš esmės.

Nurodė, kad VMI 2018 m. vasario 9 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-42 nepagrįstai nusprendė atlikti pakartotinį pareiškėjos mokestinį patikrinimą. Pareiškėja dėl VMI Sprendimo teisėtumo kreipėsi į Komisiją, kuri neatsižvelgė į pareiškėjos išsakytus argumentus. Pareiškėjos nuomone, Komisija neteisingai kvalifikavo kilusį administracinį ginčą ir nepagrįstai nutraukė bylą pagal pareiškėjos skundą, taip atimdama iš pareiškėjos teisę teismine tvarka reikalauti, kad viešojo administravimo subjektas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas, laikytųsi įstatymų nustatytų procedūrų vykdymo tvarkos. Prašė atkreipti dėmesį, kad pripažinus, jog pareiškėja neturi teisės reikalauti, kad mokesčių administratorius išnagrinėtų pareiškėjo pastabas dėl Patikrinimo akto, būtų konstatuota, kad dėl neteisėtų mokesčių administratoriaus veiksmų, kuriais nėra tiesiogiai apskaičiuojami mokesčiai, būtų negalimas joks asmens teisių pažeidimas ir asmuo neturėtų teisės kreiptis į teismą, kol nėra užbaigta patikrinimo procedūra, o tai sudaro sąlygas VMI neribotai piktnaudžiauti savo įgaliojimais. Šiuo atveju pareiškėjos teises pažeidžia nesibaigianti mokestinio patikrinimo procedūra, kuri yra akivaizdžiai vilkinama ir naudojama kaip neteisėta. Pažymėjo, kad Komisija atsisakydama nagrinėti pareiškėjos skundą neteisingai kvalifikavo administracinio ginčo dalyką. Pabrėžė, kad pareiškėja ginčijo neteisėtą VMI neveikimą, t. y. atsisakymą nagrinėti pastabas.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Nurodė, kad pavedimas atlikti pakartotinį patikrinimą iki patvirtinant patikrinimo aktą negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Pat pavedimas tikrinti niekaip nelemia mokesčių mokėtojų materialiųjų teisių ir pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje. Sprendimas atlikti patikrinimą yra tik būsima prielaida pavesti atlikti mokestinį patikrinimą. Konkrečias teisines pasekmes mokesčių mokėtojui sukelia sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Pareiškėjos Komisijai skundžiamas sprendimas yra tik tarpinis dokumentas, todėl tokio sprendimo teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks pažeidimas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

1. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. 3R-150(AG-103/06-2018) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Komisiją išnagrinėti pareiškėjos skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2018 m. vasario 9 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-42 iš esmės.

2. VMI 2018 m. vasario 9 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-42 atnaujino pareiškėjos 2017 m. spalio 23 d. pastabų dėl VMI 2017 m. rugpjūčio 21 d. patikrinimo akto Nr. (21.60-32) FR0680-372 nagrinėjimą ir pavedė pakartotinai patikrinti pareiškėją (b. l. 15–18).

Pareiškėja nesutikdama su 2018 m. vasario 9 d. sprendimu, su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri 2018 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 3R-150(AG-103/06-2018) bylą nutraukė. Bylos nutraukimo teisinis pagrindas – Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas (Komisija priima sprendimą nutraukti bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių ginčų komisijos kompetencijai) (b. l. 8–14).

Komisija Sprendimu nusprendė, kad pareiškėjos skundžiamas pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą yra tarpinis procedūrinis sprendimas, t. y. tik vienas iš mokesčių administravimo procedūros, kurios pabaigoje priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas, todėl toks pavedimas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas.

3. Pareiškėja nesutikdama su Komisijos Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.

4. Nustatyta, kad atsakovė 2018 m. vasario 9 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-42 nusprendė pavesti pakartotinai patikrinti pareiškėją, nustačiusi, kad nėra kompleksiškai ištirtos pareiškėjos galimai patirtos reklamos bei reprezentacinės sąnaudos, taip pat mokestinių nuostolių perkėlimo operacijos. Nesant kompleksiškai ištirtoms pareiškėjos ūkinėms operacijoms, atitinkamai mokesčių administratorius nepagrindė, jog pareiškėjai teisingai nustatyta mokesčių bazė ir apskaičiuotas mokestis. Šiame sprendime taip pat nurodyta, jog pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu turi teisę jį apskųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba tiesiai Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

5. Nagrinėjamu atveju pareiškėja į Komisiją kreipėsi prašydamas panaikinti VMI 2018 m. vasario 9 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-42, kuriuo mokesčių administratorius nusprendė atnaujinti pareiškėjos pastabų dėl VMI 2017 m. rugpjūčio 21 d. patikrinimo akto Nr. (21.60-32) FR0680-372 nagrinėjimą ir atlikti pakartotinį pareiškėjos mokestinį patikrinimą, nes tam kad būtų galutinai apskaičiuota nustatyta mokesčių bazė ir apskaičiuotas mokestis, reikalinga kompleksiškai ištirti ūkines operacijas (patirtas reklamos ir reprezentacines sąnaudas).

6. Ginčijamo Komisijos Sprendimo priėmimo metu galiojusios Įstatymo redakcijos (galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija ikiteismine tvarka nagrinėja skundus (prašymus) dėl priimtų individualių administracinių aktų ar viešojo administravimo subjektų veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje. Įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnyje, 20 straipsnio 1, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokestinių ginčų.

7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas praktiką šios kategorijos bylose (kai mokesčių administratoriaus sprendimai skundžiami Komisijai) yra išaiškinęs, kad administracinių ginčų komisijos negali spręsti visų mokesčių bylų, t. y. tiek mokestinių ginčų, tiek kitų mokesčių bylų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas (I dalis). Publikuota: „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 19, P. 499-500, 2010 m.). Teismas taip pat yra konstatavęs, kad mokestiniams ginčams ir kitiems ginčams, kylantiems dėl mokesčių administratoriaus sprendimų, įstatyme yra nustatyta skirtinga jų nagrinėjimo tvarka: mokestiniams ginčams yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka; kiti ginčai tarp mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) ir mokesčio administratoriaus ar jo pareigūno nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka tiesiogiai kreipiantis į administracinį teismą, t. y. tokių ginčų nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių ginčų komisijos kompetencijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas (II dalis); „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 20, P. 576-577, 2010 m.).

8. Pareiškėjos keliamas ginčas dėl VMI 2018 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. (21.131-31-5) FR0682-42 teisėtumo savo esme yra ginčas mokesčių srityje (ginčas dėl apskaičiuotinos mokestinės prievolės), todėl Komisija iš esmės neturėjo teisinio pagrindo priimti nagrinėti pareiškėjos skundo, o skundą priėmus, neturėjo teisės bylą išspręsti iš esmės. Priėmus skundą, Komisija pareiškėjos iškeltą bylą turėjo nutraukti kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (Komisija priima sprendimą nutraukti bylą jeigu byla nepriskirtina administracinių ginčų komisijos kompetencijai).

9. Nagrinėjamu atveju Komisija nors ir nutraukė bylos nagrinėjimą vadovaudamasi iš esmės tinkamu teisiniu pagrindu – Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, tačiau ne tais motyvais, kuriais turėjo. Komisija turėjo nutraukti bylą dėl to, kad pareiškėjos keliamas ginčas yra mokestinis ir tokio ginčo nagrinėjimas nepriskirtinas Komisijos kompetencijai, o ne dėl to, kad skundžiamas aktas nesukelia teisinių pasekmių.

Atsižvelgiant į tai, kad Komisija iš esmės priėmė teisingą sprendimą – bylą pagal pareiškėjos skundą nutraukti, todėl Komisijos sprendimas nenaikinamas, o keičiami Komisijos priimto sprendimo motyvai. Pareiškėja į Komisiją kreipėsi iškeldama mokestinį ginčą, todėl byla nutrauktina kaip nepriskirtina Komisijos kompetencijai (Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos reikalavimas panaikinti Komisijos 2018 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 3R-150(AG-103/06-2018) atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja taip pat prašė įpareigoti Komisiją išnagrinėti pareiškėjos skundą dėl VMI Sprendimo iš esmės. Pareiškėjos keliamo ginčo nagrinėjimas nepriskirtinas Komisijos kompetencijai, todėl šis reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Icor “ skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Tomas Blinstrubis