Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje

D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį, pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. G., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“, vadovas ir žinodamas apie šios Bendrovės finansinę padėtį, nuo 2021 m. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. Bendrovė pakankamai ilgą laiką buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI prie FM, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI prie FM interesų pažeidimui, D. G. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, tačiau to nepadarė, tokiais veiksmais D. G. įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

VMI teismui pateiktame pareiškime nurodoma, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. Bendrovės vadovu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2023 m. spalio 17 d. buvo D. G. Kauno apygardos teismas 2023 m. spalio 17 d. nutartimi iškėlė nemokumo (bankroto) bylą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal VMI pareiškimą, nutartis įsiteisėjo 2023 m. spalio 26 d. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. spalio 27 d. duomenimis, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 12 429,68 Eur, kuris susideda iš: 0,05 Eur (mokestis už aplinkos teršimą); 523,73 Eur (gyventojų pajamų mokesti); 11 905,90 Eur (pridėtinės vertės mokestis). D. G. vadovavimo laikotarpiu Bendrovė finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ ,,Registrų centrui“ nėra teikusi. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka susidarė pagal Bendrovės pateiktas deklaracijas: pridėtinės vertės mokesčio nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. Nurodymuose ir sprendimuose nurodytos mokestinės nepriemokos išieškoti iš bendrovės nepavyko. VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Bendrovės vardu registruoto turto nėra. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI, todėl tam, kad butų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. VMI manymu, D. G. apie Bendrovės nemokumą turėjo būti neabejotinai žinoma 2021 m. rugsėjo 30 d. VMI priėmus nurodymą išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), tačiau pareigojimo kreiptis į teismą nevykdė. Pareiškime pažymima, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. spalio 17 d. iškelta bankroto byla, todėl įrodinėti Bendrovės nemokumo fakto nėra pagrindo. Bankroto byla iškelta pagal VMI pareiškimą ir, VMI nuomone, tai tik įrodo faktą, kad Bendrovės vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Kreditorė VMI prašo buvusiam UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovui D. G. už laiku neinicijuotą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankrotą paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudą (1 t., b. l. 2–5).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas bei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. G. teismo posėdyje nedalyvavo. Bylos dalyviams apie teismo posėdį tinkamai pranešta, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Pareiškimas išnagrinėtas proceso dalyviams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą, pasireiškusį kuria nors iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimu; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimu įstatymuose numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą.

Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punktu, jeigu juridinis asmuo yra nemokus, nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą; 4) vykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas pareigas (t. y. imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti bei vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. G. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo, jo kaltę dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo patvirtina ir VMI pareiškime bei jo prieduose pateikti duomenys. Iš VMI pateikto UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ balanso matyti, kad įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 12 429,68 Eur, kuris susideda iš: 0,05 Eur (mokestis už aplinkos teršimą); 523,73 Eur (gyventojų pajamų mokesti); 11 905,90 Eur (pridėtinės vertės mokestis). VMI pareiškimu kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, Kauno apygardos teismas 2023 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1163-921/2023 iškėlė nemokumo (bankroto) bylą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Nutartis iškelti nemokumo (bankroto) bylą įsiteisėjo 2023 m. spalio 26 d. Kartu su pareiškimu taip pat pateikti duomenys apie atliktus mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus: 2021 m. rugsėjo 30 d., 2021 m. spalio 28 d., 2022 m. sausio 6 d., 2022 m. kovo 2 d., 2022 m. kovo 21 d. atlikti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo turto 2021 m. lapkričio 25 d., 2023 m. balandžio 14 d. Pareiškime pažymėta, jog nurodymuose bei sprendimuose nurodytos mokestinės nepriemokos iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų bei turo išieškoti nepavyko. VĮ Registrų centro duomenimis, nekilnojamojo turto UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neturi; VĮ Regitra duomenimis, bendrovės vardu įregistruoto turto nėra. Iš aptartų duomenų darytina išvada, jog D. G., būnant UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neabejotinai buvo žinoma apie jos mokestines nepriemokas, kadangi nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. buvo atliekami mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai, tačiau išieškoti nepavyko, o taip pat D. G. pripažino, jog įmonės sąskaitose nebuvo lėšų, iš kurių VMI būtų galėjusi išieškoti mokestinę nepriemoką, teismo vertinimu, jis neabejotinai suprato, kokia yra reali įmonės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis, todėl jis, kaip bendrovės vadovas, turėjo pareigą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, tačiau to nepadarė dėl subjektyvių išimtinai nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių, teigdamas, jog įmonė turėjo turto, tačiau nepateikė visų reikiamų finansinės atskaitomybės duomenų VMI, paskutinį kartą šie duomenys buvo teikti 2019 metais. Byloje nėra jokių objektyvių aplinkybių bei duomenų, dėl kurių jis būtų negalėjęs inicijuoti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūros bei jokių duomenų, kurie patvirtintų D. G. nurodomas aplinkybes apie įmonei priklausantį turtą bei pinigines lėšas. Pažymėtina ir tai, jog šių duomenų D. G. nepateikė ir Kauno apygardos teismui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos nagrinėjimo metu, o iš pateiktų dokumentų įvertinti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų ir turto santykio nebuvo galimybės, tačiau tai nesutrukdė spręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. D. G., žinodamas, jog įmonės sąskaitose nėra piniginių lėšų ir suprasdamas, jog nėra realios galimybės atstatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nemokumą, nes bendrovė neturėjo pakankamai lėšų VMI prie FM pareikštiems reikalavimams patenkinti, jokių aktyvių veiksmų sumažinti turimus įsipareigojimus nesiėmė, taip pat nesikreipė dėl bendrovės nemokumo bylos iškėlimo ir taip pažeidė pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos interesus. D. G. tyčia pasireiškė tuo, kad jis, būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovu, neįvykdė pareigos kreiptis į teismą dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo. Sprendimas iki bankroto bylos iškėlimo liko neįvykdytas. Kadangi nei vienas iš kreditorių, vadovas ar bendrovės atstovas pats nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, todėl pareiškėja kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyrius 2023 m. spalio 17 d. nutartimi iškėlė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą pagal VMI pareiškimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė prašymą dėl pareiškimo nagrinėjimo jam nedalyvaujant ir nurodė, kad kaltę pripažįsta ir sutinka su nuobaudos dydžiu.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad D. G., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI, turėdamas pareigą pateikti teismui pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, neatliko Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 6 straipsnyje numatytų privalomų veiksmų, neįvykdė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą bendrovei, tuo pažeidė kreditorės – pareiškėjos VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas paskiriant administracinę nuobaudą.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad D. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nes jis turėdamas pareigą, nepateikė teismui pareiškimo dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 eurų.

Byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių duomenų, kurie sudarytų prielaidas D. G. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta baudą arba švelnesnę nuobaudos rūšį ar jos iš viso neskirti.

Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam D. G., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia. D. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybe laikytina, kad jis pripažino kaltę ir gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad D. G. administracine tvarka baustas tik už du Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, tai, kad nenustatyta D. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatyta viena lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino kaltu ir gailisi, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, šiuo atveju gali būti pasiekta D. G. paskiriant ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, nustatant minimalų sankcijoje numatytą jos dydį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

D. G., gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 1001.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.