Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-10-16 nutarties, kuria J. M. skundas tenkintas ir 2012-09-19 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikintas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjo A. Š. 2012-08-14 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal J. M. pareiškimą, kadangi nenustatyta padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2012-09-19 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu J. M. skundas dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjo A. Š. 2012-08-14 nutarimo panaikinimo ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 178 str. 3 d. atmestas kaip nepagrįstas.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-10-16 nutartimi J. M. skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro 2012-09-19 nutarimo, kuriuo atmestas jo skundas panaikinti 2012-08-14 tyrėjo nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tenkintas ir 2012-09-19 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikintas.

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras skundžia 2012-10-16 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį ir prašo šią nutartį panaikinti ir palikti galioti 2012-08-14 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjo A. Š. ir 2012-09-19 Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Prokuroras nurodo, kad 2012-10-16 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl yra naikintina.

Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog iš bylos medžiagos matyti, kad žemės sklypų pardavėja R. Z. įvykdė visas sąlygas ir dėl to galima konstatuoti, kad žemės sklypų pirkimo metu jie nebuvo išnuomoti, o kiti asmenys neturėjo į juos jokių teisių.

2012-09-19 prokuroro nutarime yra nurodyta, kad LR CK 6.488 str. numato nuomininko teisę į išsinuomoto daikto duodamas pajamas. CK 6.395 str. 1 d. numato, kad parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, įrenginių, sodinių ar kitų objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos klausimas. Žemės nuomininkas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ žieminius kviečius pasodino 2011 m. rugsėjo mėnesį, t. y. galiojant 2007-05-11 sudarytai žemės nuomos sutarčiai su nuomotoja R. Z.. Vėliau bendrovė juos prižiūrėjo, tręšė. Teigia, jog šios aplinkybės rodo, kad bendrovė į pasėlių auginimą investavo savo lėšas. J. M. teiginys, kad esant neaptartam pasėlių klausimui, nuosavybės teisė į parduodamuose sklypuose esančius pasėlius pereina jam, J. M., yra nepagrįstas. Žemės sklypų pardavėja R. Z. nei raštu, nei žodžiu nepateikė reikalavimo bendrovei atlaisvinti nuomojamus žemės sklypus. Taip pat R. Z. nereikalavo bendrovės atsiskaityti už žemės nuomą einamaisiais metais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai žemės nuomos sutartis suėjus nuomos terminui baigiasi, tačiau nuomininkas faktiškai nuomoto žemės sklypo nepalaisvina, o nuomotojas netrukdo nuomininkui toliau vykdyti savo veiklą tame žemės sklype, toliau ima nuomos mokestį ir pan., yra taikytinos CK 6.481 str. nuostatos numatančios, kad jeigu pasibaigus nuomos sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip 10 dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. R. Z. neprieštaravo, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. rudenį užsėtų nuomojamą žemę žieminiais kviečiais, pasibaigus žemės nuomos sutarčiai nereikalavo palaisvinti žemės sklypus, sumokėti žemės sklypų nuomos mokestį, todėl 2007-05-11 žemės nuomos sutartis tapo neterminuota. Šios sutarties 12 ir 15.5 p. numato, kad žemės nuosavybės teisei perėjus kitam asmeniui, žemės nuomos sutartis galioja naujam žemės savininkui. J. M., norėdamas nutraukti žemės nuomos sutartį, privalėjo apie tai informuoti žemės nuomininką raštu ne vėliau kaip prieš tris mėnesius pagal sutarties 15 p. Vadovaujantis žemės nuomos sutarties 16 p., nutraukiant nuomos sutartį prieš terminą žemės nuomotojo reikalavimu, einamųjų metų derlių nusiima žemės nuomininkas arba žemės nuomotojas atlyginęs nuomininkui su tuo susijusius nuostolius, tokia tvarka nustatyta ir CK 6.559 str., 6.564 str. 2 d ir 3 d. Tik tada, kai šalys atsiskaito, galima laikyti šalių teisinius žemės nuomos santykius pasibaigusiais.

R. V. parodė, kad R. Z. jį informavus, kad žemė bus parduodama, jis jai pasakė, jog bendrovė nusikuls pasėtus žieminius kviečius ir R. Z. tam neprieštaravo, nurodė, kad žemę perkantis asmuo, jos nedirbs. Tai, jog pasėlius deklaravo J. M., savaime nereiškia pasėlių nuosavybės. J. M. nurodė, kad žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartyse nebuvo aptartas klausimas dėl pasėlių nuosavybės, todėl jie priklauso žemės sklypų savininkui. Prokuroras pažymi, kad turtiniai ginčai bei dėl sutarčių sąlygų nevykdymo atsiradusios žalos atlyginimo klausimai yra sprendžiami vadovaujantis civilinės teisės normomis civilinio proceso nustatyta tvarka. Nesant žinomam nuosavybės savininkui, nėra galimybės spręsti klausimo dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 294 str. 1 d. ar dėl kitos nusikalstamos veikos. Iš apklausų duomenų matyti, kad tiek J. M., tiek R. V. pasėlius laiko savo nuosavybe, todėl negalima spręsti, kokios įstatymų nustatytos tvarkos nebuvo laikomasi ir kieno teisė buvo pažeista. Tokios aplinkybės gali būti nustatomos tik įvertinus šalių civilinius santykius, tuo tarpu turto priklausomybės klausimas negali būti išspręstas atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus.

Skunde pažymima, kad teismas skundžiama nutartimi panaikino tik 2012-09-19 prokuroro nutarimą, tuo tarpu Panevėžio apskrities VPK Panevėžio rajono policijos komisariato 2012-08-14 tyrėjo nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, skundžiama nutartimi nepanaikintas, dėl šio nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo nepasisakyta.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą tenkinti, J. M. prašė prokuroro skundą atmesti.

Skundas tenkintinas.

Apygardos teismas, įvertinęs skundo tyrimo metu surinktus duomenis, Panevėžio apskrities VPK Panevėžio rajono policijos komisariato tyrėjo A. Š. 2012-08-14 nutarimą atsiakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros 2012-09-19 nutarimą dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei skundžiamą 2012-10-16 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį, konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai panaikino 2012-09-19 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir nepagrįstai konstatavo, jog yra reikalinga atlikti ikiteisminį tyrimą. Apygardos teismas konstatuoja, kad 2012-08-14 tyrėjo ir 2012-09-19 prokuroro nutarimai dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal J. M. skundą yra pagrįsti, juose padarytos teisingos ir pagrįstos surinktais duomenimis išvados, kad R. V. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o tarp J. M. ir ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) R. V. kilęs ginčas spręstinas civilinio proceso tvarka.

Nesutiktina su apylinkės teismo teiginiu, jog išanalizavus bylos duomenis galima daryti išvadą, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo teisės savavališkai nupjauti kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame sklype augusius žieminius kviečius bei juos paimti savo nuosavybėn ir toks veikimas be teisėto pagrindo gali būti laikomas turinčiu nusikaltimo, numatyto BK 294 str. 1 d., požymių.

Surinkti duomenys patvirtina, kad tarp J. M. ir R. V. yra kilę ginčai dėl kviečių priklausomybės bei naudojimosi žeme. J. M. kreipėsi su pareiškimu į Panevėžio apskrities VPK dėl to, kad jam nuosavybės teise priklausančioje žemėje buvo nukulti ten augę ir jam priklausę kviečiai. Tuo tarpu ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) R. V. nurodo, kad kviečiai priklauso bendrovei, bendrovė juos pasėjo ir augino, todėl kviečius ir nukūlė.

Iš skundo tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi žemę iš R. Z.. Žemės nuomos sutartis buvo sudaryta 2007-05-11, penkerių metų terminui, iki 2011-12-01. R. V. parodė, kad 2011 m. rugsėjo mėnesį bendrovė nuomojamą žemę užsėjo žieminiais kviečiais. R. Z. 2011-12-01 jį informavo, kad žemę nori parduoti, jis jai nurodė, kad žemės pardavimo atveju bendrovė nusiims žiemkenčių derlių. Teigia, kad bendrovė taip pat norėjo pirkti žemę iš R. Z., su ja apie tai kalbėjo, ir kreipėsi į banką dėl paskolos suteikimo. Bankas sutiko kredituoti žemės sklypų įsigijimą, tačiau žemės bendrovė nenupirko, nes sužinojo, kad R. Z. žemę jau yra pardavusi.

Iš tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad 2012-01-09 R. Z. žemės sklypus pardavė J. M.. Iš skundo tyrimo medžiagos matyti, kad J. M. neneigia, jog įsigytuose žemės sklypuose jis žiemkenčių nesėjo. Nurodė, kad kalbėjo su R. V., kuris jam pareiškė, kad jo žemėje kviečiai priklauso ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“. Abu sprendė kompensacijos klausimą už pasėtus žiemkenčius bei naudojimąsi J. M. žeme. J. M. nurodė, kad su R. V. žodžiu sutarė, kad bendrovė nusikuls 8,35 ha pasėlių, nemokant jam žemės nuomos, o bendrovė jam leidžia auginti ir nusikulti 18 ha bendrovės pasėlių. Nors šių J. M. nurodytų aplinkybių surinkti duomenys nepatvirtina, R. V. buvus tokį susitarimą neigia, jis nurodo, kad su J. M. buvo tartasi, kad bendrovė paskaičiuos, kokią sumą yra investavusi į žemės sklypuose esančius pasėlius, tačiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tarp J. M. ir R. V. yra kilęs civilinis teisinis ginčas dėl naudojimosi žeme atlyginimo klausimo bei kviečių priklausomybės.

LR CK 6.395 str. 1 d. numato, kad parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Nors nagrinėjamu atveju 2012-01-09 žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartyje nebuvo aptartas klausimas dėl sklypuose esančių pasėtų kviečių, tačiau R. V. nurodė, kad jis apie žemės sklypuose esamus pasėtus žiemkenčius R. Z. informavo. Pažymėtina, kad 2007-05-11 žemės nuomos sutartyje, sudarytoje tarp ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. Z., derliaus nuėmimo klausimas pasibaigus žemės nuomos sutarties terminui nebuvo išspręstas. Šioje sutartyje derliaus klausimas aptartas tik sutarties nutraukimo prieš terminą atveju. Kartu teismas pažymi, kad nėra aiškus ir 2007-05-11 žemės nuomos sutarties galiojimo terminas. Iš sutarties 4 p. matyti, kad ji sudaryta 5 (penkerių) metų laikotarpiui - iki 2011 m. gruodžio 1 d. Apygardos teismo manymu tokia aplinkybė sudaro pagrindą manyti, kad žemės sklypų nuoma susijusios teisės ir pareigos galėjo pereiti naujam žemės sklypų savininkui ( 2007-015-11 žemės nuomos sutarties 12 p.). Be to, apygardos teismas sutinka su 2012-09-19 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarime išdėstytais kitais argumentais, susijusiais su tuo, kad yra požymių, jog 2007-05-11 žemės nuomos sutartis gali būti laikoma neterminuota, todėl šio klausimo neišsprendus civilinio proceso tvarka nėra galimybės spręsti apie R. V. veiksmų neteisėtumą ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ nupjaunant kviečius, kuriuos bendrovė pasėjo.

Įvertinus nurodytas aplinkybes apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas negalėjo konstatuoti, kad R. V. ( ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“) nukūlė kviečius be teisėto pagrindo ir dėl to yra reikalinga atlikti ikiteisminį tyrimą. Susidariusioje situacijoje tokios aplinkybės nustatymas pirmiausia spręstinas civilinio proceso tvarka ir tik nustačius kieno nuosavybės teisės buvo pažeistos, kokia tvarka turi būti sprendžiamas kilęs ginčas, galima spręsti dėl nusikalstamos veikos požymių būvimo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina.

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro skundą tenkinti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą: J. M. skundo dėl 2012-09-19 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Evaldo Šidlausko ir 2012-08-14 Panevėžio apskrities VPK Panevėžio rajono policijos komisariato tyrėjo A. Š. nutarimų panaikinimo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.