Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevčienės ir Henriko Sadausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. Š. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovės sprendimas priimtas remiantis diskrecijos teise, neįvertinus pateiktų įrodymų. Atsakovė sprendimą turėjo pagrįsti pateiktų įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pareiškėjo nuomone, VTEK turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečiu atveju esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Pareiškėjo manymu, atsakovė, priimdama sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, turėjo išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti ir įvertinti pareiškėjo nurodytus faktus, Departamento direktoriaus M. Š. viešus pasisakymus apie neplaninius Bendrovės patikrinimus ir taikomas sankcijas.

Pareiškėjo nuomone, Komisijos argumentai dėl įrodymų vertinimo turi būti aptarti sprendime, nurodant įrodymus, kuriais grindžiamos išvados, ir argumentus, dėl kurių juos atmeta. Skundžiamas sprendimas, pareiškėjo manymu, naikintinas, kadangi atsakovė neįsigilino į kreipimosi esmę; netinkamai vertino pateiktas faktines aplinkybes bei esančius įrodymus, dėl ko nepagrįstai nusprendė nepradėti tyrimo; netinkamai taikė materialines teisės normas.

Informaciją apie sprendimą VTEK išsamiai ir motyvuotai išdėstė 2018 m. liepos 12 d. rašte Nr. S-2897-(2.5) ir pateikė elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).

Atsakovė, apsvarsčiusi paklausimą ir tarnybinės veiklos Departamente dokumentus, 2018 m. birželio 27 d. posėdyje priėmė kolegialų sprendimą, jog neturi pakankamo faktinio pagrindo tvirtinti, kad M. Š., nustojus eiti Departamento direktoriaus pareigas, įsidarbinant Bendrovės vadovu, turėtų būti taikomi Įstatymo 18 straipsnyje numatyti ribojimai.

Pažymi, kad kaip galimą Įstatymo 18 straipsnio reikalavimų pažeidimo įrodymą pranešėjas VTEK pateikė Departamento direktoriaus 2017 m. vasario 3 d. įsakymu patvirtintą 2017 m. ūkio subjektų patikrinimo aktą ir kelias nuorodas į spaudos publikacijas. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad M. Š. Komisijai 2018 m. birželio 20 d. pateiktos informacijos bei tarnybinių Departamento dokumentų apimtis ir jų turinys buvo išsamesni, palyginti su tuo, ką Komisija 2018 m. liepos 3 d. gavo iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini). Atsiliepime atsakovė pažymi, kad aplinkybės, kurias VTEK vertino priimdama skundžiamą sprendimą, tuo metu jai buvo ne tik žinomos, bet ir išsamiai bei visapusiškai išnagrinėtos 2018 m. birželio 27 m. posėdyje. Apie posėdyje priimtą sprendimą, adresuotą M. Š., įformintą 2018 m. birželio 27 d. raštu Nr. S-2492-(2.5), pranešėjas (duomenys neskelbtini) buvo informuotas skundžiamu 2018 m. liepos 12 d. VTEK raštu.

Pareiškėjas kaltina atsakovę neteisėtu neveikimu ir, neturėdamas konkrečių faktinių duomenų siekia, jog VTEK dėl M. Š. atliktų administracines procedūras, kurios potencialiai galėtų apriboti šiam asmeniui Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamas subjektines teises laisvai pasirinkti darbą, nesant aiškių tokį ribojimą galinčių pateisinti faktinių ir teisinių pagrindų.

Atsakovė tvirtina, kad motyvuotu sprendimu realizavo savo teisę 2018 m. liepos 3 d. pranešimo pagrindu tyrimo dėl trečiojo suinteresuotojo asmens elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms nepradėti.

Akcentuoja, kad sprendimas buvo priimtas 2018 m. liepos 11 d., o M. Š. Bendrovės vadovo pareigas pradėjo eiti 2018 m. liepos 24 d. VTEK sprendimo priėmimo metu pastarasis ėjo Departamento vadovo pareigas. Pasak atsakovės, 2018 m. liepos 3 d. pranešimu pareiškėjas prašė įvertinti trečiojo suinteresuotojo asmens elgesio atitiktį specialiems Įstatymo reikalavimams, nesant Įstatymo nuostatų pažeidimo sudėties.

Atsakovė tvirtina, kad pareiškėjo nuomonė, jog Komisija privalėjo pradėti tyrimą dėl šio asmens pagal realiai neegzistuojančius faktus, yra visiškai nepagrįsta.

Atsakovė tvirtina, jog neturi faktinių duomenų, kad M. Š., kaip Departamento direktorius, nuo 2017 m. liepos 24 d. iki 2018 m. liepos 24 d. pats asmeniškai būtų tiesiogiai vykdęs Bendrovės veiklos priežiūrą ir kontrolę. Departamento direktoriaus 2018 m. sausio 26 d. įsakymu buvo patvirtintas, o 2018 m. balandžio 13 d. įsakymu koreguotas Departamento ūkio subjektų patikrinimo planas 2018 m., kuriame išvardinta beveik 1 000 ūkio subjektų, tarp kurių ir Bendrovė. Nagrinėjamu atveju ūkio subjektų, tarp jų ir Bendrovės, veiklos patikrinimus vykdė atsakingi Departamento Kontrolės organizavimo skyriaus, pavaldaus Departamento direktoriaus pavaduotojui, darbuotojai. Duomenų, kad tokius veiksmus būtų tiesiogiai ir asmeniškai atlikęs trečiasis suinteresuotasis asmuo, atsakovė neturi. Atsiliepime atkreipia dėmesį, kad pastarojo pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos, įpareigojančios jį vykdyti konkrečių ūkio subjektų tiesioginę veiklos priežiūrą bei kontrolę. Šias pareigas ėjęs asmuo yra atsakingas už Departamento darbo organizavimą. Pasak atsakovės, pareiškėjo teiginiai, kad iki įsidarbindamas Bendrovės generalinio direktoriaus pareigose, M. Š. galėjo vykdyti tiesioginę minėtos bendrovės veiklos priežiūrą ir kontrolę, yra nepagrįsti.

Akcentuoja, kad pareiškėjo nuostata dėl trečiojo suinteresuotojo asmens yra jo asmeninis nusistatymas ir nėra jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo. Pažymi, kad pareiškėjas apie jo pranešimo išnagrinėjimą buvo informuotas. Sprendimu pareiškėjo teisės ar teisėti interesai nebuvo pažeisti. Pažymi, kad atsakovė pagal jai suteiktą diskreciją priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą nepradėti tyrimo M. Š. atžvilgiu. Taip pat pažymi, kad jo vykdomos funkcijos Departamente nebuvo tiesiogiai susijusios su Bendrovės veikla ir jos priežiūra. Akcentuoja, kad atsakovė surinko informaciją iš Aplinkos ministerijos bei Departamento, vertindama trečiojo suinteresuotojo asmens pareigų pobūdį. Akcentavo, kad jo siekis įsidarbinti buvo nulemtas objektyvių aplinkybių ir į pareigas Bendrovėje buvo paskirtas po konkurencingos atrankos procedūros.

Nurodo, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie priimtą Sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas ginčija VTEK sprendimą, kuriuo nepradėtas tyrimas dėl M. Š., teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad trečiasis suinteresuotasis asmuo 2018 m. birželio 20 d. kreipėsi į VTEK dėl išaiškinimo, ar prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo viešųjų ir privačių interesų konfliktui kilti (t. I, b. l. 51–54) bei pateikė papildomus duomenis (b. l. 55–105).

2018 m. liepos 3 d. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), kurio adresatas E. B. pateikė VTEK prašymą įvertinti M. Š., kurį, kaip nurodoma, Bendrovės valdyba 2018 m. birželio mėnesį galimai nusprendė priimti į Bendrovės generalinio direktoriaus pareigas, elgesio atitiktį Įstatymo 18 straipsnio nuostatoms (t. I, b. l. 113, 114–115).

Atsakovė 2018 m. liepos 12 d. Sprendime nusprendė tyrimo nepradėti, motyvavo tuo, kad Komisijai apie M. Š. nepateikta konkrečių faktinių duomenų, iš kurių būtų galima pagrįstai manyti, jog šio asmens veiksmai gali prieštarauti Įstatymo 18 straipsnio reikalavimams.

Sprendimas grindžiamas VTEKĮ 24 straipsnio dalimi, kurioje nurodyta, kad jeigu pareiškėjas nepateikia duomenų, be kurių neįmanoma pradėti pranešimo tyrimo, taip pat jeigu pranešimo tekstas yra neįskaitomas, pranešimas netiriamas.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog VTEKĮ 24 straipsnis nustato Komisijos diskreciją spręsti klausimą dėl jai adresuoto pranešimo apie tariamai padarytus teisės pažeidimus priėmimo nagrinėti iš esmės (žr. 2011 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-137/2011). Komisijai, gavusiai suinteresuoto asmens pranešimą (skundą), jame pateikti duomenys turi būti pakankami konstatuoti, kad yra valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų asmeninis suinteresuotumas (moralinis įsipareigojimas) dalyvauti priimant atitinkamą sprendimą ar dalyvauti jį priimant (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1601/2013).

Taigi, Komisijai turi būti pateikti pakankami ir akivaizdūs duomenys, jog valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys galimai pateko į interesų konfliktą.

Pagal Įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 2 dalį privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas. Viešieji interesai – visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai (2 str. 3 d.). Interesų konfliktą Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis apibrėžia kaip situaciją, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais.

Pareiškėjas savo kreipimąsi grindė tuo, jog M. Š., eidamas Departamento direktoriaus pareigas, tiesiogiai kontroliavo Bendrovę.

VTEK šiuo aspektu įvertino ne tik pareiškėjo pateiktus duomenis, bet ir tai, kad pats trečiasis suinteresuotasis asmuo 2018 m. birželio 20 d. raštu kreipėsi į VTEK dėl galimo interesų konflikto, prašydamas išaiškinti, ar jo galimas įsidarbinimas Bendrovėje neprieštarautų Įstatymo 18 straipsnio nuostatoms. M. Š. pateikti dokumentai buvo įvertinti ir atsakovė priėjo prie išvados, kad neturi pakankamo pagrindo manyti, jog trečiajam suinteresuotajam asmeniui, nustojus eiti pareigas Departamente ir pradėjus dirbti Bendrovėje vadovu, turėtų būti taikomi Įstatymo 18 straipsnyje nustatyti ribojimai (t. I, b. l. 8–50).

Taigi, paties pareiškėjo pateikti duomenys, t. y. publikacijos spaudoje dėl neplaninių patikrinimų atlikimo bei jo vertinimas dėl Departamento į 2017 m. ūkio subjektų įtraukimo į patikrinimo planą ir teminį Bendrovės patikrinimą, nebuvo tokie išsamūs ir pakankami nuspręsti pradėti tyrimą.

Teismas sutinka su Komisijos išvada, kad apie M. Š. pareiškėjas nepateikė konkrečių faktinių duomenų, iš kurių būtų galima pagrįstai manyti, jog šio asmens veiksmai gali prieštarauti Įstatymo 18 straipsnio reikalavimams. Pareiškėjo nuomonė dėl Bendrovės direktoriaus paskyrimo pažeidus pastarojo straipsnio reikalavimus yra jo įsitikinimas, kuris šiuo atveju nepagrįstas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad trečiojo suinteresuotojo asmens dalyvavimą Bendrovės vadovu lėmė objektyvaus veiksnio, t. y. Departamento reorganizavimu ir jo pareigybės panaikinimu.

Teismo vertinimu, atsakovė turėjo teisinį pagrindą vertinti paties M. Š. VTEK 2018 m. birželio 20 d. pateiktą detalią informaciją sprendžiant klausimą dėl Įstatymo 18 straipsnio taikymo, ir, pareiškėjui nepateikus konkrečios informacijos, pagrindžiančios jo prašymą, išskyrus pateiktą Departamento direktoriaus 2017 m. vasario 3 d. įsakymu patvirtintą 2017 m. ūkio subjektų patikrinimo aktą ir kelias nuorodas į spaudos publikacijas, nepradėti tyrimo.

Be kita ko, apie M. Š. adresuotą 2018 m. birželio 27 d. raštą Nr. S-2492-(2.5) pranešėjas (duomenys neskelbtini) buvo informuotas skundžiamu VTEK sprendimu. Dėl pastarajame Komisijos rašte pateikto aplinkybių tyrimo ir vertinimo pareiškėjas nenurodė jokių argumentų.

Teismo nuomone, šioje byloje svarbi ir ta faktinė aplinkybė, kad trečiasis suinteresuotasis asmuo Bendrovės vadovo pareigas pradėjo eiti 2018 m. liepos 24 d., pareiškėjas į VTEK kreipėsi 2018 m. liepos 3 d. (vėliau ir 2018 m. liepos 9 d.), o skundžiamas sprendimas buvo priimtas 2018 m. liepos 11 d. Taigi, Komisijos sprendimo priėmimo metu trečiasis suinteresuotasis asmuo dar ėjo Departamento vadovo pareigas. Pasak atsakovės, 2018 m. liepos 3 d. pranešimu pareiškėjas prašė įvertinti M. Š. elgesio atitiktį specialiems Įstatymo reikalavimams, kai pastarasis dar nėjo Bendrovės vadovo pareigų, t. y. nesant Įstatymo nuostatų pažeidimo sudėties.

Atsakovės ir trečiojo suinteresuotojo asmens įsitikinimu, ginčijamas sprendimas nepažeidžia pareiškėjo teisių ar jo teisėtų interesų.

Pažymėtina, kad VTEK statusą, veiklos teisinius pagrindus, sudarymo tvarką, kompetenciją ir organizacinę struktūrą reglamentuoja VTEKĮ, kurio 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Komisija yra Lietuvos Respublikos Seimo įsteigta ir jam atskaitinga kolegiali asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje priežiūros institucija. Minėto įstatymo 17 straipsnyje apibrėžti VTEK įgaliojimai. Pagal Įstatymo 20 straipsnį, VTEK tiria pranešimus ir skundus (toliau – pranešimai) dėl asmenų veikos atitikties teisės aktų reikalavimams, nurodytus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose, išskyrus pranešimus dėl valstybės ir savivaldybių institucijų (kaip kolegialių institucijų) veiklos, prokurorų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. VTEK netikrina teismų priimtų sprendimų, nutarimų, nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo. VTEKĮ 28 straipsnyje reglamentuojama tyrimo tvarka, o to paties įstatymo 29 straipsnyje – galimi VTEK priimami sprendimai.

Taigi, iš minėtų įstatymo nuostatų matyti, kad atsakovė priėmė sprendimą netirti pateikto pranešimo (VTEKĮ 24 straipsnio 5 dalis) ir šiuo atveju neatliko tyrimo iš esmės bei nepriėmė vieno iš galimų priimti sprendimų, įtvirtintų Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje (1–6 punktai).

Pareiškėjo skundo argumentai, kad atsakovė netinkamai naudojosi diskrecijos teise yra nepagrįsti. Teismas pabrėžia, kad atsakovė tinkamai naudojosi jai suteiktais įgaliojimais bei suteikta diskrecijos teise sprendžiant dėl tyrimo pradėjimo pagal pareiškėjo pateiktą pranešimą.

Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju Komisija nepradėjo tirti pranešime nurodytų aplinkybių ir nepriėmė jokių Įstatymo 24 ir 29 straipsniuose nurodytų sprendimų. Teismo vertinimu, ginčijamas Sprendimas yra informacinio pobūdžio raštas, kuriame nėra jokių imperatyvaus pobūdžio nurodymų ir jis nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių bei neturi įtakos jo materialinėms teisėms ar pareigoms, o tokios aplinkybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3, 5 ir 23 straipsnių nuostatą reiškia, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjas neturi reikalavimo teisės dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo ir išvestinio reikalavimo įpareigoti Komisiją atlikti tyrimą pateikto pranešimo pagrindu.

Teismas prieina prie išvados, kad ABTĮ 5 straipsnio ir 23 straipsnio 1 dalies taikymo prasme nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo nurodyto teisės pažeidimo ir apginti jo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose nustatytų būdų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas turi teisę ginti viešąjį interesą.

Be to, pareiškėjui ginčijamame sprendime buvo išaiškinta galimybė kreiptis į VTEK pakartotinai, nurodant konkrečius duomenis ir aplinkybes. Iš teismui pateikto atsakovės rašto (t. II, b. l. 25) matyti, kad pareiškėjas tokia teise naudojosi.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau nustatyta, konstatuoja, kad VTEK priėmė sprendimą pagal jai suteiktą kompetenciją, apie jį pareiškėją informavo, o pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčo baigtimi, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.