Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2015-03-26 · Byla Nr. A2.6.-1007-718/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-03-26
Bylos Nr.
A2.6.-1007-718/2015
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00736-2015-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Pažeidėjas
A. Š.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1007-718/2015Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00736-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3. (S)
Registro objektas ROIK: 07-15-9093948KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. kovo 26 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Jurgitai Jakumaitei, Vilmai Petraitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pensininkas, nebaustas administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. 2015-02-19, apie 20.34 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „ Nissan Patrol“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus tarpo iš šono, dėl ko kliudė stovintį automobilį. Įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. A. Š. iš eismo įvykio vietos, nepranešęs apie eismo įvykį policijai, pasišalino. Šia veika A. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į bylos nagrinėjimą atvyko, pripažino padaręs pažeidimą, gailisi. Paaiškino, kad įvykio dieną vairavo sūnui priklausantį automobilį, apie 20.00 val. ieškojo vietos, kur automobilį pastatyti. Smūgio nepajuto, apie eismo įvykio sužinojo iš sūnaus sekančią dieną. Jo klausa yra nusilpusi, dėl to smūgio galėjo negirdėti. Girdėjo kažkokį triukšmą, bet pagalvojo, kad atsitrenkė į bordiūrą. Tuo metu buvo tamsu, buvo daug automobilių. Kelio danga buvo duobėta.

Liudytojas R. A., Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro specialistas, parodė, kad iš VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Vaidaugų g. apgadintas automobilis „Mersedes“, kaltininkas iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Nuvykus į įvykio vietą automobilio apgadinimai nufotografuoti. Apžiūrint aplinkinius kiemus aptiktas džipas Nissan, kurio apgadintas priekinis bamperis dešinėje pusėje bei nuplėštos dešinės pusės sparnų apdailos, kurios rastos eismo įvykio vietoje, prie automobilio „Mersedes“. Nissan automobilio ir „Mersedes“ automobilio apgadinimai sutapo. Nustatė Nissan vairavusį asmenį. Jis atvyko į Kelių policijos biurą paaiškino, kad kliudė stovintį automobilį, tačiau iš eismo įvykio vietos nuvažiavo nejutęs kad kontaktavo su kita transporto priemone dėl didelių jo vairuojamos transporto priemonės gabaritų. Abu automobiliai buvo apgadinti, „Mersedes“ automobilis buvo apgadintas daugiau. Liudytojo manymu, vairuotojas turėjo pajusti kontaktą su kitu automobiliu.

Tokias pat aplinkybes R. A. nurodė savo tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 7, 8).

Apgadinto automobilio Mercedes Benz 250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė J. S. 2015-02-19 paaiškinime nurodė, kad 2015-02-19, apie 20.20 val., būdama namuose išgirdo stiprų garsą, panašų į trenksmą, kuris sklido iš lauko. Prie namų, adresu (duomenys neskelbtini), laiko savo automobilį Mercedes Benz 250. Pažiūrėjusi pro langą pamatė apgadintą savo automobilį. Eismo įvykio sukėlusio automobilio jai nebebuvo. Išbėgusi į lauką prie automobilio pamatė, kad jos automobilio apgadintas dešinės pusės šonas, sudaužytas žibintas, šalia mėtėsi automobilio detalės. Eismo įvykį matė kaimynė, nurodė pasišalinusio automobilio modelį. Tai buvo sidabrinės spalvos Nissan visureigis, valstybinių numerių ji nepastenėjo. Netrukus jos sūnus J. S. aptiko pažeidėjo automobilį, stovintį Bandužių gatvėje prie 19-o namo (b.l. 14).

Taigi, A. Š. kaltė, be jo paties prisipažinimo, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 3), foto lentelėmis (b.l. 14-16), policijos pareigūno tarnybiniais pranešimais (b.l. 7, 8), apgadintos transporto priemonės valdytojos J. S. rašytiniu paaiškinimu (b.l. 13), eismo įvykio vietos schema ( b.l. 9) ir kita bylos medžiaga.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo akcentavo, kad jo klausa yra nusilpusi, todėl galėjo susidūrimo garso ir negirdėti. Girdėjo kažkokį nežymų garsą, bet pagalvojo, kad atsitrenkė į bortelį. Be to, buvo tamsus paros metas, stovėjo daug automobilių. Atkreiptinas dėmesys, kad nepalankios vairavimo sąlygos nepašalina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybės. Kelių eismo taisyklių 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Net ir esant tokioms vairavimo sąlygoms, A. Š. turėjo būti ypatingai atidus, atsižvelgti į esamus sveikatos sutrikimus, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių.

Remiantis byloje surinktais duomenimis, A. Š. veikoje yra administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., sudėtys, nes jis vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus šoninio atstumo iki stovinčio automobilio ir į jį atsitrenkė, iš eismo įvykio vietos pasitraukė. A. Š. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą. A. Š. kaltė įrodyta pilnai, jam skirtinos administracinės nuobaudos.

A. Š. kaltu prisipažino pilnai, pateikė nuoseklius paaiškinimus. A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs pažeidimus bei tai, kad teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos būtent ir numato asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

A. Š. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, nesukėlė sunkių pasekmių. Eismo įvykio metu automobiliui Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti nežymūs apgadinimai. A. Š. prisipažino kaltu, davė parodymus iš esmės atitinkančius faktines įvykio aplinkybes, išgyvena dėl savo elgesio ir gresiančios administracinės nuobaudos, nuoširdžiai gailisi. Kita vertus, administracinis teisės pažeidimas išaiškintas ne paties A. Š., o atsitiktinio liudytojo, mačiusio įvykį, dėka. A. Š. yra senyvo amžiaus, pensininkas, nurodė, kad gauna 350 eurų pensiją, gyvena su žmona, kuri gauna senatvės pašalpą, kitų pajamų ar santaupų neturi, anksčiau administracine tvarka nebaustas, kitos jį neigiamai charakterizuojančios medžiagos byloje nėra.

Visos šios aplinkybės nepašalina A. Š. padarytų teisės pažeidimų pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau teismo nuomone yra pagrindas švelninti atsakomybę. Pripažintina, kad būdamas senyvo amžiaus, esant streso būklės, administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Š. galimai netinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją, padarytų apgadinimų pobūdį, dėl ko iš įvykio vietos pasišalino nepranešęs apie tai policijai. Be to, pažeidimai nėra piktybiški ar savanaudiško pobūdžio. Visos šios teismo nustatytos iš esmės išimtinės aplinkybės, rodo, kad nuobaudos tikslai šioje byloje gali būti pasiekti ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskyrus ATPK 130 str. 1 d. numatytą nuobaudą – baudą, švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta jos minimali riba. Kita vertus, paskyrus A. Š. ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią administracinę nuobaudą - baudą, jis prarastų galimybę tinkamai aprūpinti save būtiniausiomis prekėmis, t.y. būtų pažeisti jo socialiniai santykiai. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas netrumpinamas, siekiant administracinės nuobaudos tikslų ir siekiant padėti A. Š. išvengti administracinių teisės pažeidimų recidyvo ateityje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., 293 str.,

nutaria:

A. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą baudą – 28,00 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, skirti administracinę nuobaudą – baudą 290,00 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, A. Š. skirti galutinę administracinę nuobaudą – baudą 290,00 Eur (dvejų šimtų devyniasdešimties eurų) su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030. Priešingu atveju, bauda bus išieškoma priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laimutė Venckuvienė