Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-02-22 · Civilinė byla Nr. e2-4496-673/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-22
Bylos Nr.
e2-4496-673/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ša
Ieškovas
Kauno teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
E. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4496-673/2018Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00023-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 2.6.10.5.2.17.;2.6.39.2.2.; 3.1.7.6.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2.

(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 22 d.

Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė, rašytinio proceso tvarka už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui E. G. dėl žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 1014,70 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Ieškovė prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai 2018 m. vasario 2 d. – asmeniškai (CPK 123 str. 1 d.). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad Kauno teritorinė ligonių kasa, vykdydama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę, nustatė, kad nuo 2016-09-17 iki 2016-10-01 atsakovui buvo suteiktos ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nors atsakovas tuo metu nebuvo apsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo žalą dėl asmens gydymo. Remiantis draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, privalomuoju sveikatos draudimu atsakovas buvo draustas iki 2016-08-31 ir nuo 2016-10-01. Sveikatos draudimo įmoka už atsakovą per 2016 m. rugsėjo mėnesį nebuvo sumokėta.

Privalomasis sveikatos draudimas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuoja draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, kurie šio Įstatymo 17 straipsnio 2–11 dalyse nurodyti asmenys (išskyrus draudėjus), kurių privalomasis sveikatos draudimas galioja šio Įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, bei šio straipsnio 4 dalyje nurodyti valstybės lėšomis draudžiami asmenys, kurių privalomasis sveikatos draudimas galioja šio Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustoja mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme nustatyta, jog ši garantija neatleidžia nuo prievolės laiku sumokėti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Asmuo, kuriam, remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, buvo suteiktos ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos, nesumokėjęs draudimo įmokos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir laiku, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1-9 dalimis, nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų, ieškovas įgyja teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo atlyginti šias išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 papunkčio c papunktis). Todėl jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustoja mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso, jis turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-20 nutartis Nr. 3K-3-351/2011).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovas neįvykdė Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta pareiga), todėl konstatuotina, kad tokiu būdu atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovui, neturinčiam apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo suteiktos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos (atsakovo gauta nauda). Atsakovui suteiktų ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kainos dalis (1014,70 Eur) sudaro žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Atsakovo naudos (asmens sveikatos priežiūros paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jo įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais. Taigi byloje nustatytos visos atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnis – 6.249 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovui atsirado prievolė atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų atlyginęs visą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistina 1014,70 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis.). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinas 23,00 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 279, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 1014,70 Eur (vieno tūkstančio keturiolikos eurų 70 ct) žalą, žalos atlyginimą sumokant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), „Swedbank”, AB, banko kodas 73000.

Priteisti iš atsakovo E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 23,00 Eur (dvidešimt trijų eurų 00 ct) žyminį mokestį valstybei (išieškotojas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, įmokos kodas - 5660).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja /pasirašyta elektroniniu parašu/ Laima Šablevičienė