Kauno apygardos teismo sprendimas

2019-04-15 · Civilinė byla Nr. 2A-452-601/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-01-31Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2019-04-15Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-15
Bylos Nr.
2A-452-601/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-22743-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintautas Koriaginas, Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas
Ieškovas
S. V.
Trečiasis asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-452-601/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22743-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2.; 3.3.1.18.2.; 3.3.1.20. (S)
Kauno apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Gintauto Koriagino,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. V. patikslintą ieškinį atsakovams antstolei A. A. ir (duomenys neskelbtini) namams dėl turtinės ir neturtinės žalos, palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas S. V., patikslinęs ieškinio reikalavimus, Kauno apylinkės teismo prašė: 1) priteisti solidariai iš atsakovų antstolės A. A. ir (duomenys neskelbtini) namų 69,32 Eur turtinei žalai atlyginti, 120 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti; 2) priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad antstolė A. A. 2015 m. balandžio 2 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) namams pavedė išskaityti 115,86 Eur dydžio baudą valstybės naudai. (duomenys neskelbtini) namai vykdydami antstolės patvarkymą 2015–2016 m. laikotarpiu iš viso išskaitė iš ieškovo sąskaitos 69,32 Eur. Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-10864-475/2016 nutraukė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) suėjus išieškojimo senaties terminui, todėl 69,32 Eur iš ieškovo sąskaitos išskaičiuoti neteisėtai. Be to, ieškovo nuomone, antstolės A. A. veiksmai, nukreipiant išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), bei (duomenys neskelbtini) namų administracijos veiksmai vykdant antstolės A. A. patvarkymą ir nukreipiant išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos 1 minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), yra neteisėti.

3. Anot ieškovo, dėl antstolės A. A. taikyto arešto piniginėms lėšoms, jis daugiau nei 400 dienų negalėjo nusipirkti būtiniausių buičiai, higienai priemonių, rašymo priemonių. Pažymėjo, kad jis yra 66 metų amžiaus, jam diagnozuota daug sunkių susirgimų, todėl dėl savo sveikatos būklės negali dirbti įkalinimo įstaigoje, o senatvės pensija jam nėra paskirta. Jokių kitų pajamų ir jokio kito turto jis neturi, išskyrus lėšas, kurias gavo į sąskaitą, esančią įkalinimo įstaigoje, todėl tiek (duomenys neskelbtini) namai išskaitydami, tiek antstolė A. A. priimdama lėšas į savo depozitinę sąskaitą, pažeidė teisės normas. Dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, ieškovas S. V. nuolat jautė skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, negalėjo judėti, kas sumažino galimybę bendrauti, negalėjo tinkamai maitintis, įsigyti vaistų ir būtinųjų higienos priemonių, dėl ko blogėjo jo sveikata, t. y. tokiu būdu patyrė neturtinę žalą.

Atsiliepimas

4. Atsakovė antstolė A. A. atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodė, kad ji turėjo teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į ieškovo, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias lėšas, kadangi ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog jo asmeninėje sąskaitoje esančios lėšos yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Be to, antstolės atlikti veiksmai laikytini teisėtais, kadangi jie nebuvo skundžiami per įstatymo nustatytą terminą. Nepaisant to, įstatymais reglamentuota, kad atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinimas bausmę atliekančių asmenų minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas, todėl net ir areštavus ieškovo pinigines lėšas, jo būtinieji poreikiai (duomenys neskelbtini) namuose buvo patenkinti ir ieškovui neturtinė žala neturi būti priteisiama. Ieškinyje nurodyti motyvai dėl amžiaus ar ligų taip pat neturėtų būti nagrinėjami, kadangi vykdymo procese teisės aktai nenumato jokių išimčių dėl skolininko amžiaus, be to, ieškovo vardinamos ligos nėra žinomos ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas jokių duomenų apie tai nepateikė.

5. Atsakovas (duomenys neskelbtini) namai atsiliepime prašė ieškovo ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pataisos namams atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad antstolės patvarkymą dėl išieškojimo iš pareiškėjui priklausančių lėšų vykdė vadovaudamasis CPK ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymu, t. y. negalėjo atsisakyti vykdyti antstolės patvarkymų ir elgėsi teisėtai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė S. V. iš antstolės A. A. 69,32 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (69,32 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo (2017 m. rugpjūčio 16 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; likusioje dalyje ieškinį atmetė.

7. Teismas nustatė, kad neteisėti antstolės A. A. veiksmai buvo konstatuoti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi, todėl turi prejudicinę reikšmę šiai bylai ir iš naujo neįrodinėtini. Nepaisant to, teismas antstolės veiksmus, priimant ginčijamą patvarkymą, neteisėtais konstatavo dar ir tuo aspektu, kad antstolė išieškojimą nukreipė į visas skolininko sąskaitoje esančias lėšas, nenurodydama, kad areštuojamos tik lėšos (turtas), viršijančios CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą sumą (1 MMA). Taigi, anot teismo, dėl neteisėtų antstolės A. A. veiksmų, (duomenys neskelbtini) namai išskaičiavo iš ieškovo sąskaitos 69,32 Eur sumą; atsisakyti vykdyti antstolės patvarkymą pataisos namai negalėjo, todėl elgėsi teisėtai. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas nenustatė būtinųjų sąlygų žalai atlyginti pataisos namų atžvilgiu, todėl sprendė, kad nėra pagrindo solidariosios atsakomybės kilimui. Teismo vertinimu, ieškovas žalą patyrė būtent dėl atsakovės A. A. neteisėtų veiksmų, kuri ir turi atlyginti ieškovui patirtą turtinę žalą.

8. Kita vertus, teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė civilinės atsakomybės sąlygų, nulėmusių neturtinės žalos atsiradimą. Teismo įsitikinimu, atsakovės neteisėti veiksmai pareiškėjo atžvilgiu nepalietė aukščiausių ir labiausiai įstatymo ginamų teisinių vertybių, o pasireiškė pareiškėjo tam tikrais nepatogumais. Šiuo atveju ieškovas maisto produktais ir higienos priemonėmis buvo aprūpintas pagal valstybės išgales kaip ir kiti nuteistieji. Byloje nėra jokių duomenų apie ieškovo emocinius išgyvenimus, dvasines kančias, stresą ir juo labiau apie kokius nors psichikos sutrikimus ar kitus susirgimus, patirtus dėl piniginių lėšų arešto.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovas S. V. Kauno apygardos teismo prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš antstolės A. A., (duomenys neskelbtini) namų ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos neturtinę žalą už kiekvieną parą (virš 400 parų) po 333 Eur, t. y. iš viso 120 000 Eur, o taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodė, kad atsakovų ir trečiojo asmens neteisėtais veiksmais jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Pažymi, kad dėl neteisėtai areštuotos jo sąskaitos pataisos namuose ir nurašytos 69,32 Eur dydžio sumos, virš 400 parų, buvo suvaržytos jo galimybės pataisos namų parduotuvėje įsigyti būtiniausių daiktų (tualetinio popieriaus, higienos priemonių), maisto produktų, vitaminų, kas sukėlė jam dvasinius išgyvenimus, fizinį ir moralinį skausmą, sukrėtimą, pažeminimą ir pan.

Atsiliepimas

10. Atsiliepime atsakovė antstolė A. A. prašo skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovo apeliacinis skundas neturėtų būti nagrinėjamas, nes praleisti visi įstatyme imperatyviai nustatyti sprendimų apskundimo apeliacine tvarka terminai. Pažymi, kad vykdydama 2018 m. gegužės 8 d. jai pateiktą įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą, S. V. 2018 m. gegužės 17 d. pervedė 71,94 Eur sumą, tame tarpe 2,62 Eur metinių palūkanų nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. iki 2018 m. gegužės 14 d. Jeigu teismas nuspręstų nagrinėti pateiktą apeliacinį skundą, atsakovės teigimu, šis skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Atsakovės nuomone, ieškovas elgiasi nesąžiningai ir bando be pagrindo pasipelnyti tuo pačiu bandydamas sumenkinti atsakovės, kaip valstybės įgaliojimus turinčio pareigūno, statusą. Akcentuoja, kad jos veiksmai vykdant vykdomąjį dokumentą nepažeidė tai dienai galiojusių teisės aktų ir teismų formuojamos praktikos. Pažymi, kad ieškovo nurodyti motyvai dėl amžiaus ar ligų neturėtų būti nagrinėjami, kadangi vykdymo procese teisės aktai nenumato jokių išimčių dėl skolininko amžiaus, o ieškovo vardinamos ligos taip pat nėra žinomos vykdomojoje byloje, t. y. apie jas jokių duomenų S. V. antstolei nepateikė.

11. Atsiliepime atsakovas (duomenys neskelbtini) namai prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apylinkės teismas teisingai, visapusiškai, išsamiai vertino ir objektyviai išnagrinėjo visas faktines bylos aplinkybes. Anot atsakovo, akivaizdu, kad pataisos namai elgėsi taip, kaip privalėjo elgtis, todėl pareiškėjo argumentai dėl neteisėtų (duomenys neskelbtini) namų veiksmų turėtų būti atmetami kaip nepagrįsti. Kadangi pataisos namų kompetencijai nėra priskirta tirti antstolių procesinių veiksmų, susijusių su sprendimų vykdymu, teisėtumo, nagrinėjamu atveju neegzistuoja būtinosios sąlygos žalai atlyginti ir, juolab, nėra pagrindo nustatyti solidariosios atsakomybės kilimą. Atsakovo teigimu, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas žalą patyrė dėl atsakovės antstolės A. A. neteisėtų veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

14. Nustatyta, kad 2015 m. balandžio 9 d. (duomenys neskelbtini) namų administracija gavo antstolės A. A. 2015 m. balandžio 2 d. patvarkymą Nr. 0036/06/021162 vykdyti išieškojimą iš apelianto (ieškovo) lėšų (toliau – patvarkymas), esančių pataisos namų įstaigos sąskaitoje. Vykdant patvarkymą iš apelianto (ieškovo) sąskaitos buvo pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą 69,32 Eur (2015-05-19 – 36,43 Eur ir 2015-08-17 – 32,89 Eur). 2016 m. birželio 23 d. (duomenys neskelbtini) namai gavo 2016 m. birželio 20 d. antstolės raštą, kuriame nurodoma nebevykdyti minėto patvarkymo (išieškojimo), nes vykdomoji byla nutraukta (t. 1, b. l. 41). Šiuo, skundžiamu sprendimu, yra konstatuota, jog antstolės veiksmai priimant patvarkymą buvo neteisėti ir nepagrįstai buvo išieškota iš apelianto 69,32 Eur, todėl iš antstolės priteista 69,32 Eur turtinė žala apeliantui (šioje sprendimo dalyje skundo nėra). Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kurioje teismas atsisakė tenkinti jo reikalavimą dėl 120 000 Eur neturtinės žalos priteisimo.

15. Ginčo esmė – ar pagrįstai teismas atsisakė tenkinti apelianto reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Apeliantas nurodo, kad šią neturtinę žalą patyrė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, t. y. dėl neteisėto, daugiau kaip 400 parų (nuo 2015 m. balandžio 2 d. iki 2016 m. birželio 23 d.) jo piniginių lėšų arešto ir išieškojimo vykdymo iš jo sąskaitos, esančios pataisos namuose, dėl ko jis negalėjo pataisos namų parduotuvėje įsigyti būtiniausių daiktų (tualetinio popieriaus, higienos priemonių ir kt.), kas sukėlė jam dvasinius išgyvenimus, fizinį ir moralinį skausmą, sukrėtimą, nepatogumus, pažeminimą ir pan.

16. Pirmosios instancijos teismas netenkino reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo motyvuodamas tuo, kad atsakovės neteisėti veiksmai apelianto atžvilgiu nepalietė aukščiausių ir labiausiai įstatymo ginamų teisinių vertybių, o pasireiškė apelianto tam tikrais nepatogumais. Šiuo atveju apeliantas maisto produktais ir higienos priemonėmis buvo aprūpintas pagal valstybės išgales kaip ir kiti nuteistieji. Byloje nėra jokių duomenų apie ieškovo emocinius išgyvenimus, dvasines kančias, stresą ir juo labiau apie kokius nors psichikos sutrikimus ar susirgimus, patirtus dėl piniginių lėšų arešto.

17. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvada, jog nėra nustatyta civilinei atsakomybei kilti sąlygų, vertinant antstolės neteisėtus veiksmus. Tačiau nepagrįstu laiko apelianto prašymą priteisti neturtinę žalą ir iš atsakovė (duomenys neskelbtini) namų, nes pirmosios instancijos teismas nustatė, jog žalos atsiradimą sąlygojo tik antstolės neteisėti veiksmai, o ne atsakovo (duomenys neskelbtini) namų. Su šia pirmosios instancijos išvada teisėjų kolegija sutinka. Šios nustatytos aplinkybės (antstolės veiksmų neteisįtumas) nėra skundžiamos. Taigi, nenustačius atsakovo (duomenys neskelbtini) namų veiksmų neteisėtumo, nėra galimybės (visų civilinės atsakomybės sąlygų) šio atsakovo atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę.

18. Dėl antstolio civilinės atsakomybės, kaip tokios, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl antstolio civilinės atsakomybės turi būti taikomos bendrosios CK šeštosios knygos XXII skyriaus nuostatos kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Iš profesinės veiklos kilusios civilinės atsakomybės atvejais turi būti įvertinta tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Omė“ v. antstolis D. J., bylos Nr. 3K-3-328/2008). Tam, kad būtų pagrindas tenkinti nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinio reikalavimą ir taikyti antstolei civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas antstolės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai).

19. Nagrinėjamu atveju antstolės kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), o neteisėti antstolės veiksmai (CK 6.246 str. 1 d.) yra konstatuoti neskundžiamoje teismo sprendimo dalyje.

20. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

21. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Tokios žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo (restitutio in integrum) principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas nustato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, nepatogumus ir kt. Nustatydamas piniginės kompensacijos už neturtinio pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, praradimus dydį, teismas, neperžengdamas šių ribų, vertina individualios bylos aplinkybes ir atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

22. Byloje nėra ginčo, jog apeliantas neteko galimybės jo sąskaitoje esančiais pinigais naudotis dėl antstolės priimto patvarkymo (buvo atimta teisė apsipirkti pataisos namų parduotuvėje), todėl neabejotinai toks antstolės neteisėtu pripažintas veiksmas yra priežastiniame ryšyje su apelianto patirtu nepatogumu, galimybių ribojimu, praradimais (negalėjimu įsigyti higienos priemonių, maisto produktų ir pan.), kas vertintina, kaip neturtinė žala. Taigi, teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliantas patyrė neturtinę žalą, tačiau laiko, jog prašomas priteisti neturtinės žalos dydis (120 000 Eur) akivaizdžiai nepagrįstas. Pažymėtina, kad apeliantas nepateikė jokio pagrindimo, įrodymų (išskyrus savo paaiškinimus) dėl prašomos tokio dydžio neturtinės žalos. Teisėjų kolegija, nustatydama neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad: 1) apeliantas atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, kur jis yra aprūpintas būtinomis pragyvenimui priemonėmis (higienos, maisto ir pan.), 2) nėra nustatyta neigiamų padarinių apelianto sveikatai dėl negalėjimo apsipirkti pataisos namų parduotuvėje, 3) antstolės priimtas patvarkymas neužkirto apeliantui galimybės gauti perdavimus iš laisvės, 4) antstolės veiksmuose nenustatyti tyčiniai veiksmai padaryti apeliantui žalą (žala atsirado dėl netinkamai taikytų įstatymo nuostatų vykdymo procese), 5) neteisėtai išieškota iš apelianto buvo tik 69,32 Eur (turtinė žala, kuri šiam momentui yra atlyginta), 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai, ir sprendžia, kad apeliantui priteistina 100 Eur neturtinė žala.

23. Apelianto ieškinį patenkinus iš dalies, jam iš atsakovės antstolės A. A. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (100 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-08-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., CK 6.210 str. 1 d.).

24. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas (dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo/nebuvimo, nustatant neturtinę žalą), dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą dalyje, kurioje ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestas, todėl šioje dalyje teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį patenkinti iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. 2019 m. kovo 12 d. Kauno apygardos teismo nutartimi apeliantui buvo atidėtas žyminio mokesčio (2 358 Eur) už apeliacinį skundą sumokėjimas. Apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 19,98 Eur išlaidų (t., 2, b. l. 126, t. 3, b. l. 2), susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, spręstinas šių bylinėjimosi išlaidų (2 358 Eur ir 19,98 Eur) valstybei priteisimas. Atsižvelgiant į apelianto patenkintų reikalavimų dalį (169,32 x 100 / 120 069,32 = 0,14 proc.) iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes jos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d.). Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą iš apelianto (ieškovo), teisėjų kolegija atsižvelgia į apelianto sunkią turtinę padėtį, į tai, kad jis atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, nedirbantis, negaunantis senatvės pensijos, kad pirmosios instancijos teisme jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, tačiau apeliacinės instancijos teisme apeliantas dėl jos nesikreipė (pats pateikė apeliacinį skundą ir gynė savo teises), į tai, kad nenustatyta, kad jo procesinis elgesys būtų netinkamas, kad visų priteistų bylinėjimosi išlaidų nebūtų įmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių, ir sprendžia, jog iš apelianto valstybei priteistina 30 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str. 5 d., 7 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą iš dalies panaikinti.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kurioje ieškinys atmestas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš antstolės A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (100 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo (2017-08-16) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš ieškovo S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 30 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė Budžienė Evaldas Burzdikas Gintautas Koriaginas