- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-16
- Bylos Nr.
- 1A-457-462-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Remigijus Preikšaitis (pirm.), Dalius Jocys, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- L. J., T. Š.
- Advokatai
- Aurelija Rulevičė
- Kategorijos
- 1.1.4.5.1Bendrininkų grupė (BK 25 str. 2 d.)
Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-457-462/2009
Teisėja Diana Navickienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.5.1.; 1.1.8.1.
2009 m. spalio 16 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. J. ir T. Š. apeliacinius skundus dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2009-08-04 nuosprendžio, kuriuo L. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams ir 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009-04-30 iki 2009-05-02 ir nuo 2009-05-02 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
T. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams ir 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009-04-30 iki 2009-05-02 ir nuo 2009-05-02 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. J. ir T. Š. nuteisti už tai, kad įsibrovė į patalpą ir pavartodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą:
jie 2009 metų balandžio 29 dieną, apie 22 val., kartu su dviem nenustatytais asmenimis, veikdami bendrininkų grupe, daugiabučio namo, esančio Atžalyno g. 1, Vydmantų k., Kretingos r., laiptinėje užpuolė A. B.. T. Š. sudavęs A. B. vieną kartą kumščiu į veidą ir pareikalavęs atiduoti pinigus bei mobiliojo ryšio telefoną, kartu su L. J. įsibrovė į B. I. V. priklausantį butą, esantį Atžalyno g. 1–2, Vydmantų k., Kretingos r., sumušė, pavartoję fizinį smurtą – T. Š. vieną kartą įspyrė B. I. V. į pilvą bei L. J. sudavė B. I. V. vieną smūgį į krūtinę ir ne daugiau kaip du smūgius kumščiu į veidą, dėl to B. I. V. pargriuvo ant žemės ir tuo metu L. J. jėga nuo B. I. V. kaklo nuplėšė ir pagrobė 300 litų vertės auksinę grandinėlę su 100 litų vertės auksiniu kryžiuku, po to L. J. sudavė A. B. du smūgius kirviu į galvą, apieškoję butą pagrobė B. I. V. priklausančius 400 litų, 200 litų vertės magnetolą „Philips“, iš viso pagrobė nukentėjusiajai B. I. V. priklausančio 1000 litų vertės turto. Dėl pavartoto fizinio smurto A. B. ir B. I. V. buvo padaryti sužalojimai, atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis L. J. prašo pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2009-08-04 nuosprendį ir jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš plėšimo į vagystę bei paskirtą bausmę sušvelninti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog nukentėjusiajai B. I. V. į pilvą nespyrė, tikslo įvykdyti plėšimą neturėjo, nežinojo, ką rengiasi daryti kiti nusikaltime dalyvavę asmenys, auksinės grandinėlės neplėšė, magnetolos ir pinigų neėmė, bute esančių daiktų neišmėtė. Teigia, kad buvo priverstas gintis nuo nukentėjusiosios ir atimti iš jos kirvį, kadangi ji norėjo užpulti ir sužaloti jį. Nuteistasis L. J. pažymi, kad pripažino savo padarytus veiksmus ir dėl jų gailisi, susitaikė su nukentėjusiąja, kuri jam atleido.
Apeliaciniame skunde nuteistasis T. Š. prašo pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2009-08-04 nuosprendį, kadangi neteisingai paskirta bausmė, ir ją sušvelninti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusiųjų parodymai nesutampa, jie nori juos apšmeižti. Nesutinka su tuo, kad iš nukentėjusiosios B. I. V. pagrobė 400 litų bei grotuvą „Philips“, o iš nukentėjusiojo A. B. reikalavo pinigų bei mobiliojo ryšio telefono.
Nuteistųjų gynėjos prašo apeliacinius skundus tenkinti.
Prokurorė prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų L. J. ir T. Š. kaltės. Jų įvykdytą nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.
Nuteistųjų L. J. ir T. Š. kaltę dėl plėšimo padarymo įrodo nuoseklūs nukentėjusiųjų B. I. V. ir A. B. parodymai ikiteisminio tyrimo ir teismo metu, asmens parodymų atpažinti protokolas (t. 1, b. l. 60–63, 111–114), įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 7–10, 11–12), daiktų pateikimo protokolas ( t. 1, b. l. 17, 18), taip pat objektyvūs įrodymai – specialisto išvada Nr. G-678/09 (03), kuria nustatyta, kad nukentėjusiajai B. I. V. buvo padaryti sužalojimai: veido sumušimas ir poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, muštinė žaizda nosies nugarėlėje, poodinė kraujosruva ant kairiosios krūties. Sužalojimai, dėl kurių B. I. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, galėjo atsirasti nemažiau kaip dėl dviejų smūgių. Taip pat specialisto išvada Nr. G-679/09 (03), kuria nustatyta, kad nukentėjusiajam A. B. buvo padarytos muštinės žaizdos ant viršugalvio, kurios galėjo atsirasti dėl dviejų smūgių. Dėl šių sužalojimų A. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Kolegija tiki nukentėjusiųjų parodymais, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodant fizinio smurto pavartojimo bei turto pagrobimo faktą bei įvardijant pagrobtus daiktus nukentėjusiųjų paaiškinimai yra nuoseklūs ir detalūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, be to, atitinka objektyvias faktines bylos aplinkybes. Juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, liudytojos I. K. parodymai. Netikėti ar abejoti jais kolegija neturi pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nukentėjusioji B. I. V. nuo pirminio apklausos momento, tai yra jau rašant protokolą–pareiškimą, nurodė, kad iš jos buvo pagrobta 400 litų vertės auksinė grandinėlė, piniginė su 400 litų, 200 litų vertės magnetola, iš viso padaryta 1000 litų turtinė žala (t. 1, b. l. 2).
Vagystę ir plėšimą sieja daug bendrų požymių, tačiau esminis šių nusikalstamų veikų atribojimo kriterijus yra nusikaltimo padarymo būdas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 11 p. nurodyta, kad turto pagrobimas vagystės būdu nuo plėšimo skiriasi tuo, kad kaltininkas savo nusikalstamam sumanymui įgyvendinti nevartoja nei fizinio, nei psichinio smurto, neatima galimybės priešintis. Tais atvejais, kai kaltininkas turtui pagrobti pavartoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, jo veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip plėšimas. Plėšimo metu pavartotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Fizinio smurto padariniai gali būti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistųjų L. J. ir T. Š. veiką kvalifikavo kaip plėšimą. Nuteistasis L. J. sudavė nukentėjusiajai B. I. V. vieną smūgį į krūtinę ir ne daugiau kaip du smūgius kumščiu į veidą, o nukentėjusiajam A. B. du smūgius kirviu į galvą. Nuteistasis T. Š. vieną kartą spyrė nukentėjusiajai B. I. V. į pilvą. Taip nuteistieji nukentėjusiesiems sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą. Nustatyta, kad nuteistieji veikė bendrininkų grupe, nes abu atliko bendravykdžių vaidmenį, todėl turi atsakyti už bendrai padarytą veiką. Pavartoję prieš nukentėjusiuosius fizinį smurtą apeliantai L. J. ir T. Š. užvaldė nukentėjusiosios B. I. V. svetimą turtą. Kolegija daro išvadą, kad nuteistųjų L. J. ir T. Š. nusikalstama veika padaryta prieš nukentėjusiuosius teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d.
Vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistųjų L. J. ir T. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog jie nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupe, nors ir nenustatyti kiti du nusikalstamos veikos dalyviai. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismų išvados procesiniuose baigiamųjų aktų dokumentuose turi būti pagrįstos patikimais, neprieštaringais, pagal įstatymų reikalavimus surinktais įrodymais. Kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad nuteistieji L. J. ir T. Š. nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe, kadangi abu atliko bendravykdžių vaidmenį.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atmeta nuteistųjų L. J. ir T. Š. apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad L. J. nežinojo, ką rengiasi daryti kiti nusikaltime dalyvavę asmenys, o T. Š. nepagrobė 400 litų bei grotuvo „Philips“. Pagal baudžiamosios teisės teoriją ir teismų praktiką veikos padarymo bendrininkų grupe atveju nereikalaujama, kad bendravykdžiai kiekvienas atskirai visiškai įgyvendintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį, nes veikos bendrumas gali pasireikšti ir tuo, kad nusikalstamoje veikoje dalyvaujantys asmenys iš dalies įgyvendina jiems bendrai inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius (pavyzdžiui, siekdami užvaldyti svetimą turtą, vienas plėšimo bendravykdis įremia peilį nukentėjusiajam į kaklą, o kitas – pagrobia nukentėjusiojo turtą). Taip pat pažymėtina, kad bendrininkų susitarimas yra privalomas subjektyvusis bendrininkavimo požymis ir gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, bei įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, iki bus pasiektas norimas rezultatas; jis gali būti tiek išankstinis, tiek spontaniškas, staigus. Esant bendrininkavimui, visi bendrininkai atsako pagal vieną ir tą patį Baudžiamojo kodekso straipsnį, tai yra už bendrus veiksmus, išskyrus, jeigu nustatomas vykdytojo ekscesas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistuosius L. J. ir T. Š. pripažinęs plėšimo bendravykdžiais nurodė, jog jie turi atsakyti už bendrai padarytą veiką.
L. J. ir T. Š. anksčiau teisti du kartus, L. J. – vieną kartą, o T. Š. abu kartus už nusikaltimus nuosavybei, teistumui neišnykus padarė naują tyčinį sunkų nusikaltimą nuosavybei. Šie duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad L. J. ir T. Š. jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nesistengia rasti teisėtą pragyvenimo šaltinį ir keisti nusikalstamą gyvenimo būdą, stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią. Apylinkės teismas teisingai ginčijamu nuosprendžiu nuteistiesiems paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 str. 1 d. numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.
Skirdamas bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir pagrįstai paskyrė bausmę, kuri šiek tiek didesnė, tačiau artima sankcijoje numatytam sankcijoje bausmės vidurkiui, todėl kolegija daro išvadą, jog paskirta bausmė nuteistiesiems L. J. ir T. Š. nėra aiškiai per griežta.
Tenkinti apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Kretingos rajono apylinkės teismo 2009-08-04 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistųjų L. J. ir T. Š. apeliacinius skundus atmesti.