- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-16
- Bylos Nr.
- e2A-453-340/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-41618-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė, Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Heuverlingo chemijos grupė LT“, uždarajai akcinei bendrovei „Interselektie“
- Ieškovas
- R. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Heuverlingo chemijos grupė LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. G. gamybinės–komercinės firmos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Interselektie“ („Heuverlingo chemijos grupė LT“) dėl skolos, delspinigių priteisimo ir įpareigojimo grąžinti turtą arba priteisti jo vertę pinigais, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė R. G. gamybinė–komercinė firma kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama jos naudai iš atsakovės priteisti 4225,32 Eur nuomos mokesčio skolą, 27,04 Eur delspinigių, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo, 1 495,00 Eur bylinėjimosi išlaidų bei įpareigoti atsakovę per 10 dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo grąžinti ieškovei nurodytos ieškinyje komplektacijos statybos įrangą (modulinių pastolių Layher Allround), o tuo atveju, jei nustatytu terminu įranga nebus grąžinta – išieškoti iš atsakovės ieškovės naudai įrangos vertę – 8 850,00 Eur. Nurodo, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2016-05-20 buvo sudaryta Statybos mechanizmų ir įrangos nuomos sutartis, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei vieną komplektą modulinių pastolių. Įrangos priėmimo–perdavimo akte išvardinta, kiek ir kokių detalių sudaro įrangos komplektą. Praėjus vienam mėnesiui po nuomos sutarties sudarymo atsakovė išsinuomotų pastolių negrąžino ir telefonu pranešė, kad pastoliai jai yra reikalingi neapibrėžtam terminui, todėl sutartis tapo neterminuota. Remiantis nuomos sutartimi atsakovė privalo sumokėti nuomos mokestį per 14 darbo dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos, tačiau iki šiol nėra apmokėtos ieškovei pateiktos sąskaitos faktūros bei negrąžinta įranga. Ieškovė 2017-10-25 pranešė atsakovei, jog nutraukia nuomos sutartį nuo 2017-12-01 ir pareikalavo grąžinti išsinuomotą įrangą. Atsakovė informavo, jog ieškovės reikalavimų netenkins.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Heuverlingo chemijos grupė LT“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė neturi pareigos mokėti reikalaujamos nuomos mokesčio sumos, kadangi jau nuo 2016 metų rugsėjo mėn. pradžios pastolių nebeturi savo žinioje dėl galimai įvykdytos pastolių vagystės iš atsakovei priklausančios teritorijos. Bendrovės direktoriui nesant Lietuvoje už įrangą buvo paskirtas atsakingu vienas iš bendrovės darbuotojų, kuris galimai leido pasiimti įrangą tretiesiems asmenims. Dėl šio įvykio buvo paduotas pareiškimas policijai. Atsakovė turėtų būti atleista nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą, remiantis CK 6.212 straipsnio 1 dalies bei CK 6.502 straipsnio 1 dalies pagrindu, numatančiu išimtį tais atvejais, kai nuomininkas įrodo, kad daiktas prarastas ne dėl nuomininko kaltės. Šiuo atveju laikytina, jog po to, kai išnuomotas turtas buvo pavogtas, neliko teisinio pagrindo vykdyti sutartinę prievolę mokėti nuomos mokestį. Bendrovė negali nei valdyti, nei naudotis nuomos objektu, todėl nesant jos neteisėtiems veiksmams neprivalo mokėti nuomos mokesčio ir atlyginti kitų su tuo susijusių nuostolių. Ieškovei nuo 2017-03-21 buvo žinoma apie pastolių dingimą bei, kad atsakovė jų nebeturi savo žinioje, jais faktiškai nebesinaudoja. Pažymėtina, jog žinodama šiuos faktus, ieškovė aplinkybę dėl pastolių dingimo (vagystės) ignoravo, pati nesiėmė jokių veiksmų, kaip jų savininkė atsiimti iš neteisėto trečiųjų asmenų valdymo, o toliau neteisėtai skaičiavo nuomos mokestį. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės alternatyviu reikalavimu – išieškoti iš atsakovės ieškovės naudai įrangos vertę 8 850,00 Eur, kadangi įrangos vertė paskaičiuota su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM), nors ieškovė PVM atsiima. Grąžintinos įrangos vertė turėtų būti skaičiuojama be PVM. Be to, nurodoma vertė, kuri buvo apskaičiuota sutarties sudarymo metu, neatspindi tikrosios įrangos vertės šiai dienai ir negali būti laikoma objektyvia. Ieškovė, reikalaudama pastolių vertės, kuri buvo nustatyta Nuomos sutartyje, nepateikia kitų objektyvių įrodymų, pagrindžiančių šios įrangos vertę įsigijimo metu, nepaskaičiuoja įrangos nusidėvėjimo, siekia tokiu būdu už naudotus pastolius gauti didesnį atlyginimą nei naujų pastolių įsigijimo savikaina. Nurodė, kad prašoma priteisti suma už suteiktas teisines paslaugas yra per didelė, atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga, parengtas procesinis dokumentas nėra didelės apimties.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-02-12 sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovės UAB „Heuverlingo chemijos grupė LT“ ieškovei R. G. gamybinei–komercinei firmai 4 225,32 Eur nuomos mokesčio, 27,04 Eur delspinigių, 6 (šešių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017-11-22, iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo, 1 495,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; įpareigojo atsakovę UAB „Heuverlingo chemijos grupė LT“ per 10 dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo grąžinti ieškovei R. G. gamybinei–komercinei firmai statybos įrangą: vieną komplektą modulinių pastolių Layher Allround, kuris susideda iš 24 vienetų AR stovų LW 4 metrų; 12 vienetų AR stovų LW 2 metrų; 8 vienetų AR stovų LW 1 metro; 72 vienetų AR O – skersinių LW 2,57 metro; 70 vienetų AR O – skersinių LW 0,73 metro; 40 vienetų AR U – skersinių LW 0,73 metro T14; 12 vienetų ZB padų – domkratų 60; 24 vienetų AR įstrižainių LW 2.57 x 2 metro; 2 vienetų AR įstrižainių LW 1,09 x 2 metro; 12 vienetų AR įstrižainių LW 0,73 x 2 metro; 12 vienetų KP jungčių kietų 19 milimetrų SW; 12 vienetų KP jungčių lanksčių 19 milimetrų SW; 12 vienetų AR jungčių su pleištine galva 19 milimetrų WS; 6 vienetų BE U – paklotų su kopėčiomis 2,57 metro; 8 vienetų BE U – paklotų plieninių 2,57 x 0,32 metro, o tuo atveju, jei nustatytu terminu įranga nebus grąžinta – išieškoti iš atsakovės UAB „Heuverlingo chemijos grupė LT“ ieškovės R. G. gamybinės–komercinės firmos naudai įrangos vertę – 8850,00 Eur.
4. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad atsakovė, kaip nuomininkė, nevykdė sutartimi prisiimtų ir pagal įstatymą numatytų nuomininko pareigų, neinformavo apie įrangos galimą praradimą, laiku nesikreipė į teisėsaugos institucijas, neinicijavo sutarties nutraukimo anksčiau laiko, nebendradarbiavo su kita sandorio šalimi, todėl nesąžiningai bando perkelti nuomotojui pareigą išsaugoti įrangą, kurią pati galimai prarado, nors turėjo rūpintis jos išsaugojimu, siekdama išvengti prisiimtų sutartimi pareigų pažeidimo. Teismas nurodė, kad patikimų įrodymų, kad įranga prarasta, jos atsakovė nebeturi savo žinioje, nėra, todėl teismas nematė teisinio pagrindo netenkinti alternatyvių ieškinio reikalavimų.
5. Teismas nurodė, kad šioje byloje teisiškai nereikšmingi atsakovės atsikirtimai dėl įrangos vertės, kadangi šalys tokią įrangos vertę aiškiai nustatė dvišalėje sutartyje, jokių pastabų dėl įrangos vertės ir ginčo iki pareikalavimo ją grąžinti nebuvo. Sutartis galiojanti, nenuginčyta, todėl teismas nematė teisinio pagrindo revizuoti šalių sudarytos sutarties sąlygą dėl įrangos vertės, kuri yra aiški. Teismas nurodė, kad tai, jog ieškovė yra PVM mokėtoja ir turi teisę į PVM atskaitą, nesudaro pagrindo iš atsakovės priteisti mažesnę, nei sutartimi šalių sutartą, negrąžintos įrangos vertę, kadangi teisėtai įsigyjant daiktą turi būti sumokami atitinkamai visi mokesčiai, o teismai neturi pareigos priteistiną sumą vertinti bylos šalims kaip mokesčių mokėtojams galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu.
6. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, esant įrodytoms atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygoms, teismas ieškinį tenkino bei priteisė iš atsakovės skolą už įrangos nuomą už laikotarpį iki nuomos sutarties nutraukimo ir įpareigojo atsakovę grąžinti išsinuomotą įrangą nustatytu terminu; įrangos nustatytu terminu negrąžinus, priteisė iš atsakovės ieškovei šalių sutartą įrangos vertę (CPK 178, 185 str., CK 6.499 str. 3 d.).
Šalies argumentai
7. Teismas taip pat laikė pagrįstu ieškovės reikalavimą priteisti 27,04 Eur delspinigių už prievolės įvykdymo termino praleidimą, kurių paskaičiavimas pateiktas ieškinyje ir atsakovė iš esmės prieštaravimų dėl skaičiavimo nepateikė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Interselektie“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Heuverlingo chemijos grupė LT“) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Atsakovė neturi pareigos mokėti reikalaujamos 4225,32 Eur nuomos mokesčio sumos, kadangi jau nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio pradžios pastolių nebeturi savo žinioje dėl įvykdyto nusikaltimo. Dėl dingusių pastolių buvo kreiptasi į teisėsaugos institucijas. Atsakovės žiniomis, ikiteisminio tyrimo veiksmai yra atliekami, tikslinamos pareiškime nurodytos aplinkybės, nustatinėjami kalti asmenys dėl pastolių dingimo, galimos vagystės aplinkybės.
Atsiliepimas
8.2. Atsakovė nesutinka su teismo išvada, jog atsakovės atsikirtimai dėl išnuomotų pastolių praradimo dėl trečiųjų asmenų veiksmų (galimos vagystės) teisiškai nereikšmingi, kadangi nuomininkas atsako už daikto praradimą, jeigu neįrodo, kad taip atsitiko ne dėl jo ar kitų asmenų, kuriems jis nuomotojo leidimu suteikė naudojimosi teisę ar galimybę naudotis išsinuomotu daiktu (CK 6.502 str. 1 d.). Padarydamas tokią išvadą teismas tinkamai neįvertino atsakovės pateiktų paaiškinimų, susijusių su pastolių dingimu, tuo pačiu, šiuo klausimu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.
8.3. Teismas rėmėsi CK 6.499 straipsnio 1 dalimi, nors turėjo vadovautis CK 6.502 straipsnio 1 dalimi, numatančia išimtį tais atvejais, kai nuomininkas įrodo, kad daiktas prarastas ne dėl nuomininko kaltės. Teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus konstatuodamas, kad atsakovės elgesys nebuvo apdairus ir rūpestingas siekiant išsaugoti turtą. Teismas nenurodė, kuo pasireiškė atsakovės ir jo darbuotojų nerūpestingumas ir neapdairumas. Laikytina, jog atsakovė turi būti atleista nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą, remiantis CK 6.212 straipsnio 1 dalimi, bei CK 6.502 straispnio 1 dalimi, numatančia išimtį tais atvejais, kai nuomininkas įrodo, kad daiktas prarastas ne dėl nuomininko kaltės.
8.4. Nors pareiškimas dėl pastolių dingimo buvo paduotas tik 2017-10-26, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog kuomet pastoliai buvo išvežti iš bendrovės teritorijos, bendrovės direktoriaus P. W. G. nebuvo Lietuvoje, todėl pats asmeniškai negalėjo tuo metu pateikti pareiškimo. Be to, jis yra Olandijos pilietis, todėl, esant kalbos barjerui, jis žodžiu įgaliojo vieną iš bendrovės atsakingų darbuotojų pateikti pareiškimą policijai dėl pastolių dingimo, tačiau dėl nežinomų priežasčių (galimai jau buvusių darbuotojų aplaidumo) pareiškimas liko laiku nepaduotas. Tačiau tai nepaneigia paties pastolių dingimo (vagystės) fakto. Vien tai, jog laiku nebuvo paduotas pareiškimas dėl pastolių dingimo nepatvirtina atsakovės, kaip nuomininkės, nesąžiningumo.
8.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes (tiek rašytinius įrodymus, tiek ir šalių paaiškinimus), susijusias su grąžintinos įragos verte, kuri ieškovės vertinimu bei kas buvo nustatyta tarp šalių sudarytos sutarties 1.2.3. punktu sudaro 8850 Eur. Teismas neįvertino to, jog įrangos vertė buvo paskaičiuota prieš pusantrų metų, t, y. Nuomos sutarties sudarymo metu 2016-05-20, kuri neatspindi tikrosios įrangos vertės šiai dienai ir negali būti laikoma objektyvia. Teismas taip pat nieko nepasisakė apie įrangos nusidėvėjimą, tiek jos perdavimo nuomininkui metu, tiek ir jos praradimo metu.
9. Ieškovė R. G. gamybinė–komercinė firma atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės UAB „Heuverlingo chemijos grupė LT“ apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:
9.1. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad išsinuomotą turtą būtų saugojusi uždaroje rakinamoje patalpoje, kad tokioje patalpoje būtų apsauginė signalizacija ar pasamdyti apsaugos darbuotojai, kad būtų paskirtas materialiai atsakingas už turtą asmuo, kad kuris nors atsakovės darbuotojas būtų patrauktas materialinėn atsakomybėn už turto praradimą, tokiu būdu sudarant galimybę bent iš dalies atlyginti žalą. Nors, atsakovės teigimu, turtą ji prarado dar 2016 m. rugsėjo mėn. pradžioje, atsakovė nesiėmė jokių veiksmingų priemonių turtui surasti, kadangi nesikreipė į vagystes tiriančias institucijas iki 2017-10-26, tai yra, ilgiau nei metus laiko. Pažymėtina, kad P. W. G. yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje, čia gyvena jo šeima, ir visiškai neįtikėtina, kad jo buvimas ne Lietuvoje būtų trukęs ištisus metus, o atsakovės ūkinė veikla Lietuvoje būtų vykdyta nesant jokio vadovo.
9.2. Atsakovė nepranešė apie turto praradimą ieškovei ilgiau nei pusę metų, šiurkščiai pažeisdama šalių pasirašytos nuomos sutarties 4.2.7 punktą, o tuo pačiu neįvykdydama ir CK 6.212 straipsnio 3 dalies reikalavimo. Net ir pranešusi (tiktai kilus ginčui dėl nuomos mokesčio skolos), jog nebeturi pastolių dviem elektroniniais laiškais 2017-03-21 ir 2017-03-22, atsakovė paminėjo laiškuose dvi įmones, neva pasisavinusias pastolius, bet net nepaaiškino, kurioje būtent pastoliai yra, kokiu būdu jie ten atsidūrė, kokių priemonių atsakovė ketina imtis turto išreikalavimui. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, jog su išsinuomotu turtu atsakovė elgėsi itin aplaidžiai ir visiškai nesirūpino, jog turtas būtų surastas, net jei jis iš tiesų buvo prarastas be atsakovės vadovo žinios. Taigi atsakovė privalo visiškai atsakyti už išsinuomoto turto praradimą, kaip tai numato CK 6.502 straipsnio 1 dalis.
9.3. Atsakovė teigia, kad ji neprivalėjo mokėti nuomos mokesčio už laikotarpį, kai išsinuomota įranga ji nebegalėjo naudotis. Su tokia pozicija ieškovė nesutinka, nes CK 6.499 straipsnio 3 dalis numato nuomininkės pareigą mokėti nuomos mokestį tuo atveju, kai nuomininkas išsinuomoto daikto negrąžina. Pažymėtina, kad atsakovė net ir neteikė įrodymų, kurį laikotarpį galimai nesinaudojo išsinuomotu turtu. Jeigu būtų pripažinta, kad atsakovei nebesinaudojant įranga ji neprivalo mokėti nuomos mokesčio, tai ir tuo atveju sprendimas priteisti ieškovei 4 225,32 Eur iš esmės teisingas, nes šitokia pinigų suma gali būti laikoma nuostolių dėl negautų nuompinigių atlyginimu (CK 6.499 straipsnio 3 dalis).
9.4. Jokių įrodymų, kad įrangos vertė neatitiktų nurodytosios sutartyje, atsakovė nepateikė, jokių įrangos kokybės trūkumų nenurodė. Atsakovė yra statybų verslo subjektas, turintis reikiamų specialistų ir nėra jokio pagrindo bei įrodymų pripažinti, kad atsakovė būtų suklaidinta dėl įrangos vertės. Sprendžiant logiškai, ši vertė sutartyje ir buvo nurodyta būtent dėl to, kad galima būtų įrodyti, koks atlyginimas turi būti sumokėtas ieškovei įrangos praradimo atveju; kitokio įrangos vertės įrašymo sutartyje tikslo atsakovė nenurodė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
10. Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Apeliacinis skundas pagrindžiamas argumentais dėl netinkamo bylos faktinių aplinkybių vertinimo, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.
13. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė ir įvertino visus įrodymus, kuriais šalys grindė savo poziciją, paaiškindamas, kuriais įrodymais, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi, pateikė tokio savo vertinimo argumentus.
14. Apeliantė be pagrindo teigia, kad neturi pareigos mokėti reikalaujamos 4225,32 Eur nuomos mokesčio sumos, kadangi jau nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio pradžios pastolių nebeturi savo žinioje dėl įvykdyto nusikaltimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškimas dėl pastolių dingimo buvo paduotas tik 2017-10-26, iki pareiškimo padavimo atsakovė apie pastolių galimą dingimą neinformavo, į ieškovės siunčiamus laiškus neatsakinėjo ir ieškovė apie pastolių galimą vagystę nežinojo.
15. Apeliantė nesutiko su teismo išvada, jog atsakovės atsikirtimai dėl išnuomotų pastolių praradimo dėl trečiųjų asmenų veiksmų (galimos vagystės) teisiškai nereikšmingi, kadangi nuomininkas atsako už daikto praradimą, jeigu neįrodo, kad taip atsitiko ne dėl jo ar kitų asmenų, kuriems jis nuomotojo leidimu suteikė naudojimosi teisę ar galimybę naudotis išsinuomotu daiktu (CK 6.502 str. 1 d.).
16. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo faktinės situacijos teisiniu vertinimu, taip pat sutinka, kad atsakovė neįrodė, jog visų veiksmų, kurių galėtų imtis kiekvienas atidus ir rūpestingas žmogus analogiškoje situacijoje ir nėra pagrindo apkaltinti atsakovę nerūpestingumu. Pažymėtina, kad atsakovė kreipėsi pareiškimą dėl 2016 m. gegužės mėnesį galimai pavogtų pastolių tik 2017-10-26. Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato veiklos skyriaus 2017-11-08 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą seka, kad nėra duomenų, kad kokiam nors konkrečiam asmeniui dėl to būtų pareikšti įtarimai, nėra duomenų, kokiomis aplinkybėmis įvyko pastolių galimą vagystė, t.y. atsakovės teiginiai, kad už pastolių vagystę atsakingas konkretus atsakovės darbuotojas nepagrįsti ikiteisminio tyrimo duomenimis. Aplinkybė, kad atsakovės direktorius, Olandijos pilietis, pastolių dingimo metu nebuvo Lietuvoje ir dėl kalbos nežinojimo ir kitų priežasčių pareiškimas dėl pastolių dingimo buvo paduotas tik 2017-10-26, ne tik nepašalina atsakovės atsakomybę, bet patvirtina teismo išvadas, kad atsakovė veikė nerūpestingai. Direktoriaus teisėto nebuvimo darbe metu nebuvo paskirtas kitas atsakingas už išnuomotą turtą asmuo, pats direktorius šioje situacijoje veikė neapdairiai, neefektyviai. Teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovės elgesys nebuvo apdairus ir rūpestingas siekiant išsaugoti turtą ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.
17. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes (tiek rašytinius įrodymus, tiek ir šalių paaiškinimus), susijusias su grąžintinos įrangos verte, kuri ieškovės vertinimu bei kas buvo nustatyta tarp šalių sudarytos sutarties 1.2.3. punktu sudaro 8850 Eur. Teismas neįvertino to, jog įrangos vertė buvo paskaičiuota prieš pusantrų metų, t, y. Nuomos sutarties sudarymo metu 2016-05-20, kuri neatspindi tikrosios įrangos vertės šiai dienai ir negali būti laikoma objektyvia, nepasisakė apie įrangos nusidėvėjimą, tiek jos perdavimo nuomininkui metu, tiek ir jos praradimo metu.
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. (CPK 178 straipsnis); atsakovė įrodymų apie galimą nusidėvėjimą arba tikrąją įrangos vertę teismui nepateikė. Pažymėtina, kad apeliantė nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertindamas įrodymus, o nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo – teigė, kad ieškovės pateikti įrodymai teismo nustatytų faktų ir aplinkybių neįrodo
19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 263 straipsnis).
20. Dėl esminių skundo argumentų pasisakyta. Kiti – teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
21. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, apelianto šios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str.). Ieškovė patyrė 350 Eur atsiliepimo surašymo išlaidų, prašymas dėl jų priteisimo tenkinamas (CPK 93 str., 98 str. 1 d.).
22. 2018-12-19 ieškovės atsakovė advokatė L. G. pateikė prašymą dėl apeliantės pavadinimo pakeitimo ir baudos apelaintei skyrimo; nurodė, kad dar vykstant bylos procesui pirmosios instancijos teisme atsakovės vadovas ir vienintelis akcininkas 2018-02-21 priėmė sprendimą dėl atsakovės (apeliantės) pavadinimo pakeitimo iš „Heuverlingo chemijos grupė“ į „Interselektie“, tačiau nepateikė duomenų apie bendrovės pavadinimo pakeitimą nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui. Ieškovės vertinimu, tai padaryta tikslu išvengti teismo sprendimo įvykdymo, todėl prašo pripažinti, kad bendrovės pavadinimas pakeistas ir skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrovės pavadinimo pakeitimas įregistruotas viešajame registre ir nereikalauja papildomo primažinimo teismo sprendimu; bendrovės identifikavimui pakanka juridinio asmens kodo. Teisėjų kolegijos vertinimu viešojo registro duomenų nesuteikimas bylą nagrinėjančiam teismui negali būti vertinamas, kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, prašymas dėl baudos skyrimo pagal CPK 95 straipsnį atmestinas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei R. G. gamybinei-komercinei firmai (j. a. k. 163323726) iš atsakovės UAB „Interselektie“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Heuverlingo chemijos grupė LT“) ( j. a. k. 303164883) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.