Kauno apygardos teismo nutartis

2016-12-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1471-238/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-12-15
Bylos Nr.
1S-1471-238/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
M. C.
Kategorijos
Nr. 1S-1471-238/2016
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. C. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. 93-726 taikyti nuteistajam M. C. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. C. nuteistas Japonijos Čibos apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal Japonijos Stimuliatorių kontrolės įstatymo 41 straipsnį ir Muitinės įstatymo 69-11, 109 straipsnį, jam paskirta 11 metų laisvės atėmimo su pataisos darbais bausmė ir 5 000 000 jenų bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi Japonijos Čibos apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. nuosprendis suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė sumažinta iki 10 metų laisvės atėmimo, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia – 2010 m. rugsėjo 27 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugsėjo 27 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 11 mėnesių 21 diena (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2016 m. spalio 6 d.).Komisijos 2016 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 93-726 nutarta nuteistajam M. C. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų 11 mėnesių 21 dienos paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad atlikus pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vertinimo rezultatas yra 17 balų, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotino nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo M. C. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis M. C. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals ir padarė pakankamą pažangą mažinat nusikalstamo elgesio riziką, pagrindo nėra.Skunde nuteistasis M. C. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. 93-726, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į teigiamai jį charakterizuojančius faktus – jam nuo 2016 m. gegužės 18 d. yra suteikta teisė išvykti už pataisos įstaigos ribų, šiuo metu dirba statybininku, taip pat 2016 m. spalio 7–10 dienomis buvo išleistas trumpalaikei išvykai į namus socialiniams ryšiams palaikyti. Jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką įrodo ir tai, kad jis nuo 2016 m. lapkričio 18 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, o pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra tik 17 balų. Nuteistojo M. C. skundas tenkinamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš LR BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo išeina, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.LR BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, LR BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (LR BPK 360 straipsnio 2 dalis).Aukštesniojo teismo vertinimu, Komisija išnagrinėjo visus duomenis ir tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti LR BVK 157 straipsnio nuostatas. Spręsdama klausimą dėl M. C. lygtinio paleidimo, Komisija atsižvelgė į tai, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką rezultatas yra 17 balų, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl siūlė teismui nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad nuteistasis buvo du kartus skatintas už gerą darbą, elgesį, o drausmine tvarka nebaustas. Priešingai, nei nurodo apylinkės teismas, nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia teismui pagrįstai manyti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistojo elgesiui turėjo teigiamą poveikį. Nagrinėjamu atveju ypatingas dėmesys atkreiptinas ir į tai, kad nuteistasis anksčiau neteistas, atsakomybę dėl padaryto nusikaltimo prisiima, savo vaidmens nemažina ir nesiteisina, taip pat, nors ir yra vienas jo elgesiui neigiamą įtaką galintis daryti kriminogeninis veiksnys, tačiau nustatyti net trys pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai – gyvenimo sąlygos, galimybė įsidarbinti, socialiniai ryšiai. Svarbu pažymėti ir tai, kad nuteistasis dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, paleidus turės gyvenamąją vietą ir galimybę įsidarbinti, o finansiniai įsipareigojimai nedideli – 4,59 Eur, taip pat, jo teigimu, nuo 2016 m. lapkričio 18 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. M. C. nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 17 balų iš 168 galimų, tai rodo itin žemą nusikalstamo elgesio riziką o nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, tai leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis M. C. yra minimaliai pavojingas visuomenei.Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti M. C. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė padarytam vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimui, už kurį, be kita ko, jam netgi nebuvo skirta nuobauda, tačiau tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių M. C. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, jeigu jis įvykdys visus įstatymo keliamus reikalavimus, juo labiau įvertinus ir tai, kad, remiantis naujuoju LR BVK 157 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vadovaujamasi ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, kadangi lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir ste­bi­mas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimai gali nulem­ti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą neatliktai laisvės atėmimo baus­mei atlikti. Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Komisija nutarime taikyti nuteistajam M. C. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrįstai atsižvelgė į žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant – nuteistojo pataisos plane numatytų nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonių vykdymą, nuobaudų nebuvimą, suteiktus paskatinimus ir kitas anksčiau paminėtas aplinkybes. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistojo M. C. nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartis naikintina, o dėl skundo priimtinas naujas sprendimas – patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2016 m. spalio 10 d. nutarimas Nr. 93-726 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. C..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. C. skundą tenkinti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2016 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. 93-726 taikyti nuteistajam M. C. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

M. C. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos jam neatlikus 3 (trejų) metų 9 (devynių) mėnesių 12 (dvylikos) dienų laisvės atėmimo bausmės ir, vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktu, nustatyti šias pareigas:

per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Kęstutis DargužisJurgis KiškisDanguolė Šiugždinytė