Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, susituokęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)" automechaniku, gyvenantis deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

A. G. 2025-01-28 apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį SKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė 2.55 promilių neblaivumą.

16. Vairuotojų registro įrašo duomenimis A. G. turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2021-11-19, kategorijos AM, B1, B, C, C1 (b. l. 48-49).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

20. Kaltinamasis A. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius). Nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, yra baigtas. Byloje yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

22. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017 ir vėlesnės).

23. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl A. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. A. G. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius), anksčiau neteistas (b. l. 91-93), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, per vienerius metus administracine tvarka nebaustas (b. l. 94-95). Byloje nėra duomenų, kad A. G. prieš tai kada nors būtų vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus, todėl spręstina, kad jo padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinio pobūdžio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. G. dirbantis (b. l. 79-98). Nusikalstama veika žala nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Teismo posėdyje A. G. savo elgesį vertino itin kritiškai ir tik neigiamai, nebandė pateisinti savo veiksmų. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo nuoširdžia atgaila, išreikšta teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamojo A. G. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad A. G. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

24. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.

25. Byloje A. G. laiduotoja prašo būti paskirta kaltinamojo sutuoktinė L. G.. Pateiktame prašyme ir teismo posėdyje L. G. išreiškė nuomonę galinti daryti įtaką kaltinamajam, kad jis daugiau nenusikalstų. Ji nurodė kritiškai vertinanti sutuoktinio elgesį, negalinti jo pateisinti, pasiryžusi padėti užtikrinti, jog kaltinamojo teisės aktų reikalavimus pažeidžiantis elgesys nepasikartotų ateityje. Nėra pagrindo netikėti, jog kaltinamasis su sutuoktine artimai bendrauja, palaiko ir padeda vienas kitam, atsižvelgia į nuomonę ir pastabas. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog ji, kaip kaltinamojo sutuoktinė, gyvendama kartu, gali daryti įtaką savo sutuoktiniui. L. G. neteista (b. l. 127), administracinių nuobaudų neturi (b. l. 125), byloje pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pasirašyta darbuotojo charakteristika išskirtinai teigiamai charakterizuoja L. G. (kruopšti, savarankiška, atidi, pareiginga, sąžininga, atsakinga ir t. t.). Šie L. G. charakterizuojantys duomenys rodo, kad ji yra brandi asmenybė, turinti didelę gyvenimišką patirtį ir susiformavusias asmenines vertybes. Kaltinamasis ir laiduotoja kartu gyvena 15 metų, o santuokoje – 13 metų ir augina 14 metų vaiką. Tai rodo, kad jie saistomi tvirtais asmeniniais ryšiais, juos sieja glaudūs santykiai. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja L. G. yra verta teismo pasitikėjimo.

26. Teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog yra tikslinga atleisti kaltinamąjį A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal L. G. laidavimą be užstato, įvertinus teigiamas laiduotojos asmenines savybes, byloje pateiktus dokumentus dėl finansinių įsipareigojimų (b. l. 130-134), šeimoje esant išlaikytiniui, ir baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis). Laidavimo terminas nustatytinas 1 metams (BK 40 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

27. Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

28. Atsižvelgiant į A. G. padaryto nusikaltimo pobūdį, veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, nustatytą neblaivumo laipsnį (2.55 promilių), jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, vadovaujantis aktualia teismų praktika, teismas sprendžia A. G. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams (BK 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo dienos, t. y. 2025-01-28 (b. l. 58-61), apie tai pranešant VĮ ,,Regitra“. Termino trukmė siejama su nusikalstamos veikos padarymo metu nustatytu sunkiu (2.55 promilių) girtumo laipsniu.

29. BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis).

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-136-699/2018, 2K-81-676/2019). Transporto priemonės konfiskavimas už BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą yra imperatyvus, išskyrus atvejus, kai yra nustatytos akivaizdžiai išskirtinės aplinkybės, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas nagrinėjamu atveju būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. BK 72 straipsnio 5 dalis numato, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Spręsdami dėl šios normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus. Pirma, byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir konfiskuoti ne patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Antra, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020)

31. Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja išimčių, kai turto (jo vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimas neskiriamas. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad teismai, taikydami aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, turi įvertinti šios priemonės taikymo proporcingumą, t. y. už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-262-489/2017, 2K-80-511/2018).

32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. G. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę pripažino, davė išsamius parodymus apie įvykio aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos duomenimis, A. G. praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad A. G. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų, nes jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemingo, priešingo teisei elgesio rezultatas. Dėl padarytos nusikalstamos veikos sunkių pasekmių nekilo. Automobilis yra registruotas L. G. vardu (b. l. 20-21), kurį ji, kaip patvirtino posėdžio metu, ir vairuodavo, todėl jo konfiskavimas šiuo atveju būtų neproporcinga, netikslinga baudžiamojo poveikio priemonė, kuri suvaržytų ne tik A. G., bet ir jo šeimos teises ir teisėtus interesus, sukeltų neproporcingai dideles pasekmes, nesuderinamas su šios poveikio priemonės tikslais ir principais, neatitiktų jo asmenybės ir nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau, nei reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant bendro prevencinio tikslo – daryti prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, nagrinėjamu atveju tikslingesnis transporto priemonės vertės, o ne paties automobilio konfiskavimas. Byloje pateiktos kreditavimo sutartys su įmokų mokėjimo grafikais (b. l. 130-134) patvirtina, kad atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens šeima turi pakankamai didelių ir ilgalaikių finansinių įsipareigojimų, todėl įsigyti kitą automobilį būtų finansiškai sunku. VšĮ ,,Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad, vidutinė automobilio vertė rinkoje yra 1650 Eur su PVM (b. l. 23). Pažymėtina, jog konfiskuotino turto vertės klausimas turi būti vertinamas kompleksiškai su kitais bylos duomenimis, taip pat ir su aplinkybėmis, susijusiomis su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu, kaltininko asmenybe ir ar tokios vertės turto konfiskavimas nebūtų nepakeliama finansinė našta nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Įvertinus aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo tikslus ir principus galima pasiekti konfiskuojant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 1650 Eur, kas nepažeistų teisingumo ir proporcingumo principų.

33. A. G. turi pakankamą transporto priemonių vairavimo stažą (vairuotojo pažymėjimas išduotas 2004 m), yra suaugęs, žinantis kelių eismo taisykles, neabejotinai suvokė, kad draudžiama vairuoti transporto priemones būnant neblaiviam, sąmoningai pasirinko šių nuostatų nesilaikyti, todėl jam turi būti taikomos atitinkamos poveikio priemonės. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės yra atleistinas pagal laidavimą ir išvengs dalies neigiamų padarinių bei suvaržymų, kuriuos gali sukelti baudžiamosios atsakomybės taikymas, dirbantis, siekiant paveikti kaltinamąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, jam taip pat tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1000 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

34. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 58-65), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

35. Nuosprendžiui įsiteisėjus, A. G. vairuotojo pažymėjimas perduotinas jį išdavusiai institucijai.

36. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) 2025-03-24 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam A. G. vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.2.1 punktu antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 160,42 Eur.

37. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą. Kadangi VGTPT parinktas advokatas teikė valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą A. G. nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme pagreitinto proceso tvarka, kai pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą gynėjo dalyvavimas yra būtinas, todėl esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, VGTPT prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo A. G. atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298straipsniais, 304 – 305 straipsniais, 307, 313 straipsniais,

nusprendžia:

A. G., padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1, 2 dalimis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 metų laidavimo terminą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti A. G., kad jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai L. G., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu paskirti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025-01-28. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, A. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę išieškoti automobilio SKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1650 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 71 straipsniu, paskirti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą 20 MGL (1000 Eur), ją lygiomis dalimis sumokant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. G. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

A. G. išduotą vairuotojo pažymėjimą perduoti jį išdavusiai institucijai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. G. netenkinti.

Išaiškinti A. G., kad nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 1650 Eur automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimas“ ((būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6610): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nei Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nenumato galimybės nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismui nusprendus išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nuosprendį paskelbęs teismas, nuosprendžio vykdymą šioje dalyje perduoda vykdyti nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui, kuris išieškojimą vykdo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Kaltinamasis matydamas, jog neturi galimybės iš karto sumokėti visos išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi galimybę kreiptis į antstolį, kuris vykdo išieškojimą, ir individualiai suderinti išieškotinos sumos mokėjimo terminus.

Išaiškinti A. G., kad nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, mokama į Teisingumo ministerijos banko sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Sumokėjus įmoką, tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų Širvintose raštinei.

Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.