- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-03
- Bylos Nr.
- e2-2275-1101/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03341-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Matusevičiūtė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Corectus“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“
- Advokatai
- Kristina Česnauskienė
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Rasai Kaupinytei, Neringai Pratapaitei, Tatjanai Gribanovai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Corectus“ ieškinius atsakovui akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, If P&C Insurance AS, atstovaujamas If P&C Insurance AS filialo, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Corectus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ 10 000,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (el. dok. Nr. CBP-16304/2023).
2. Ieškinio faktiniame pagrinde, kuris patikslintas 2024 m. sausio 8 d. pateiktais rašytiniais paaiškinimais, nurodoma, kad 2023 m. gegužės 22 d. įvyko avarija šilumos tinklų trasos atkarpoje, esančioje (duomenys neskelbtini) tarp pastatų Nr. 20a, 20 b. ir 22, (duomenys neskelbtini). Ieškovas dėl šios avarijos neteko šilto vandens tiekimo į jam nuosavybės teise priklausantį pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame veikia viešbutis, dėl ko sutriko ieškovo vykdoma veikla pastate. Ieškovas pasamdė trečiąjį asmenį uždarąją akcinę bendrovę „Caterva“ avarijos padariniams likviduoti bei sumokėjo pastarajam asmeniui 10 000,00 Eur už trasos vamzdžių keitimą ir kitų būtinų darbų atlikimą. Ieškovo nuomone, už padarinius, kilusius dėl avarijos, yra atsakingas atsakovas, kadangi avarija kilo toje trasos dalyje, kuri nepriklauso ieškovui; atsakovas yra atsakingas už vamzdžių priežiūra. Ieškovo teigimu, tarp bylos šalių 2019 m. rugpjūčio 7 d. sudaryta Šilumos pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. S-1257 buvo sutarta tik dėl šilumos pirkimo; joks nekilnojamasis turtas ieškovui nebuvo perleistas. Ieškovas pažymi, kad trasos dalis, kurioje įvyko avarija, nėra inventorizuota ir viešame registre įregistruota kaip nekilnojamasis daiktas, todėl ši trasos dalis negalėjo būti perleista ieškovui; atsakovas yra atsakingas už įrengtos trasos tinkamą priežiūrą (el. dok. Nr. CBP-16304/2023, DOK-3942/2024).
Atsiliepimas
3. Atsakovas akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikė atsiliepimą, prašydamas ieškinį atmesti (el. dok. Nr. DOK-189356/2023).
4. Atsiliepime nurodoma, kad bylos šalys 2019 m. spalio 1 d. pasirašė Šilumos perdavimo tinkle nuosavybės, priežiūros ir tiekimo-vartojimo ribų nustatymo aktą, kuris yra neatskiriama tarp bylos šalių 2019 m. rugpjūčio 7 d. sudarytos Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. S-1257 dalis. Pastarajame akte šalys sutarė dėl atsakovo atsakomybės ribos už atitinkamą šilumos tinklų atkarpos dalį pagal schemą. Atsakovo nuomone, avarija įvyko toje šilumos tinklų atkarpos dalyje, už kurios priežiūrą atsakovas pagal šalių sudarytą aktą nebuvo atsakingas. Atsakovas pažymi, kad aktu nebuvo sutarta dėl nuosavybės teisės perleidimo į šilumos tinklų dalį, o tik sutarta dėl šilumos trasos ribos, iki kurios atsakingas atsakovas. Atsakovo teigimu, avarijai įvykus ne toje trasos dalyje, už kurios priežiūrą atsakingas atsakovas, pastarojo civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas neįrodė (el. dok. Nr. DOK-189356/2023).
Šalies argumentai
5. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Corectus“ pateikė dubliką, kuriame iš esmės antrino ieškinio faktiniam pagrindui; prašė ieškinį tenkinti (el. dok. Nr. DOK-196412/2023)
Atsiliepimas
6. Atsakovas akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikė tripliką, kuriame iš esmės antrino atsiliepime išdėstytiems atsikirtimams į ieškinį, ir prašė ieškinį atmesti (el. dok. Nr. DOK-202229/2023).
7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, If P&C Insurance AS, atstovaujamas If P&C Insurance AS filialo, pateikė atsiliepimą, nurodydamas, kad palaiko atsakovo poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo (el. dok. Nr. DOK-19432/2023).
8. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2024 m. balandžio 17 d. nutartimi prie šios civilinės bylos buvo prijungta kita civilinė byla Nr. e2-7739/2024 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Corectus“ patikslintą ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Šalies argumentai
9. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Corectus“ ieškiniu, kurį tikslino du kartus, prašo pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2019 m. rugpjūčio 7 d. Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. S-1257 priedo - 2019 m. spalio 1 d. Akto punktus Nr. 1-2 (el. dok. Nr. DOK-50696/2024).
10. Patikslinto ieškinio faktiniame pagrinde nurodoma, kad ginčijamo akto turinys yra neaiškus ir prieštaringas, nes pavadinime minimi šilumos perdavimo tinklai, o preambulėje – įrenginiai, todėl ieškovas daro išvadą, kad akte turėjo būti aptariami tik pastate esantys šilumos įrenginiai, o ne šilumos perdavimo tinklai ir vamzdynas. Be to, priešingai nei reikalaujama Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme, ginčijamame akte ieškovas kaip vartotojas nebuvo informuotas apie šilumos tiekimo organizavimo tvarką; nepaaiškinta, kad atsakovas neprižiūrės trasos dalies nuo įpjovos 92255-02; atsakovas nenurodė, kad ši trasa jam nepriklauso ir neįvardino kas yra atsakingas už šios trasos dalies priežiūrą, remontą. Ieškovas pažymi, kad šilumos trasos dalis, kurioje įvyko avarija, yra skirta aptarnauti objektą adresu (duomenys neskelbtini), tačiau yra už pastato adresu (duomenys neskelbtini), ir jo sklypo ribų – (duomenys neskelbtini) gatvėje; teritorija išklota trinkelėmis ir viešame registre nėra įregistruotos nuosavybės teisės į ją. Ieškovas, įvertinęs tarp bylos šalių sudarytos sutarties pavadinimą, sprendžia, kad šalys sudarė pirkimo-pardavimo sandorį dėl šilumos, tačiau nuosavybės teise neperėmė ir nevaldo jokios šiluminės trasos, esančios (duomenys neskelbtini). Ieškovo manymu, ginčijame akte yra neteisėtai nurodyta šilumos tiekimo-vartojimo riba ties įpjova 92255-02, o ne ties pastato (duomenys neskelbtini), išore, kur yra įrengtas apskaitos prietaisas. Ieškovo manymu, būtent prie šio pastato išorinės sienos, kur yra įvadas, yra faktinė priežiūros ir tiekimo vartojimo vieta vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu. Ieškovo teigimu, ginčijamu aktu nustačius trasos nuosavybę ties įpjova Nr. 92255-02 ieškovui bei atitinkamai priežiūros ir tiekimo vartojimo ribą, bei apie tai neinformavus ieškovo, buvo pažeistos ieškovo kaip vartotojo teisės, nes ieškovas nebūtų su tokiomis sąlygomis sutikęs. Ieškovas pažymi, kad atsakovo sutartyje dėl šilumos tiekimo su akcine bendrove „Lietuvos geležinkeliai“ atsakovas įsipareigojo savo lėšomis ir jėgomis prižiūrėti trasą nuo įpjovos 92255-03 iki pastato (duomenys neskelbtini) ir toliau iki pastato (duomenys neskelbtini), nors ši trasos dalis nuosavybės teise registruota Vilniaus miesto savivaldybės vardu (el.dok. Nr. CBP-3338/2024, DOK-41618/2024, DOK-50696/2024).
Atsiliepimas
11. Atsakovas akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikė atsiliepimą, prašydamas prijungtą patikslintą ieškinį atmesti (el. dok. Nr. DOK-64857/2024).
12. Atsiliepime nurodoma, kad ginčijamas aktas buvo sudarytas vadovaujantis įstatymo leidėjo imperatyviomis normomis ir patvirtintomis formomis, pagal kurias toks aktas yra neatsiejama šilumos pirkimo-pardavimo sutarties dalis. Ieškovas laisva valia sudarė aktą ir prieš pasirašydamas susipažino su jo turiniu, tačiau pretenzijų nereiškė. Ieškovas netinkamai interpretuoja teisės normas, nes pagal įstatymo leidėjo įtvirtintą sąvoką „šilumos įrenginys“ į ją patenka ir šilumos perdavimo tinklai, o ne vien tik pastato įrenginiai. Įstatymo leidėjas nėra įtvirtinęs imperatyvo, reikalaujančio ginčo akte aptarti šilumos tiekimo organizavimą. Įstatymo leidėjas nedraudžia šalims nustatyti ginčo akte atsakomybių ribas bei šilumos tiekimo-vartojimo ribą kitoje vietoje negu šilumos pirkimo-pardavimo vieta. Atsakovas pažymi, kad ieškovas yra ūkio subjektas ir nepriklauso pažeidžiamų vartotojų grupei. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad susitarime dėl šilumos pirkimo-pardavimo, sudarytame su akcine bendrove „Lietuvos geležinkeliai“, atsakovas dėl šilumos atkarpos (nuo įpjovos ŠK-92255-02 iki įpjovos ŠK 92255-03), dėl kurios byloje vyksta ginčas, taip pat neprisiėmė atsakomybės. Atsakovas, įvykdęs šilumos tinklų rekonstrukciją, įskaitant ir ginčo atkarpoje, ir patiesęs naujus vamzdžius, įstatymų nustatyta tvarka sieks būti pripažintas naujų vamzdžių savininku (el. dok. Nr. DOK-64857/2024).
13. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsilipime prašo dėl ieškinių reikalavimų spręsti teismo nuožiūra. Pažymi, kad šilumos tinklų dalies, kurioje įvyko avarija, nuosavybės teise nevaldo, šios atkarpos pripažinimo bešeimininke procedūra nėra pradėta; atsakovas yra informavęs savivaldybę, kad vasarą pradės šilumos tinklų rekonstrukciją, į kurią pateks ir ginčo atkarpa (el. dok. Nr. DOK-65770/2024).
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismo posėdyje, vykusiame 2024 m. vasario 8 d., žodinius paaiškinimus davė liudytojai, kurie yra atsakovo darbuotojai. Liudytojas V. J. inter alia paaiškino, kad atlikinėjant hidraulinius bandymus, įvyko avarija; paaiškėjus, kad tas šilumos tinklas, kuriame įvyko avarija, neinventorizuotas, liudytojas gavo ribų nustatymo aktą, iš kurio pamatė, kad tas ruožas priskirtas ieškovui. Liudytojas R. C. inter alia paaiškino, kad prieš vykstant likviduoti avarijos jis paprašė atsakovo pateikti aktą, kuriame buvo pažymėtos ribos ir nurodytas ieškovas kaip atsakingas asmuo už tą vietą.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu atmetamas.
15. Nagrinėjamu atveju bylos dalyje dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia kilo ginčas, ar pastarasis sandoris prieštarauja kuriai nors iš ieškovo įvardintų imperatyviųjų teisės normų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme (toliau – ŠŪĮ).
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.
17. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-684/2019, 17 punktas). Teismai, pripažindami sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, procesiniame sprendime turi nurodyti ne tik CK 1.80 straipsnį, bet ir konkrečią imperatyvią įstatymo normą, kuriai sandoriai prieštarauja, nes, to nepadarius, teismų procesiniai sprendimai būtų nepakankamai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2012; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-421/2020, 41 punktas).
18. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu kaip prieštaraujantį imperatyvioms normoms dalį sandorio, tai yra 2019 m. rugpjūčio 7 d. Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. S-1257 priedo Nr. 1, sudaryto 2019 m. spalio 1 d. Šilumos perdavimo tinklų nuosavybės, priežiūros ir tiekimo-vartojimo ribų nustatymo akto du punktus: 1) punktą Nr. 1, kuriame nurodyta tekstas: „Šilumos perdavimo tinklų nuosavybės, priežiūros ir tiekimo-vartojimo ribų schema:“ ir pateikta atitinkama schema, ir 2) punktą Nr. 2, kuriame nurodytas tekstas: „Šilumos perdavimo tinklų nuosavybės, priežiūros ir tiekimo-vartojimo riba nustatoma ties šilumos perdavimo tinklų nuosavybės riba (schemoje pažymėta raudona linija [...]) – įpjova ŠK-92255-02“ (el. dok. Nr. CBP-16304/2023 priedas pavadinimu „corectus- Sutarties S-1257.pdf“).
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismas, įvertinęs patikslinto ieškinio dalyką ieškinio faktinio pagrindo kontekste, daro išvadą, kad ieškovo tikslas pripažinti negaliojančiu tą akto dalį, kurioje, ieškovo manymu, buvo sutarta dėl šilumos perdavimo tinklų nuo įpjovos ŠK-92255-03 iki įpjovos ŠK-9255-02 perdavimo ieškovo nuosavybėn ir priežiūrai.
20. Teismas iš patikslinto ieškinio turinio nustatė, kad ieškovas ginčijamą akto dalį, kurią prašo pripažinti negaliojančia, laiko prieštaraujančia šešioms imperatyvioms Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ŠŪĮ) normoms: 1) Pastato šildymo ir karšto vandens sistema – pastate įrengtas techninių priemonių kompleksas, skirtas į pastatą perduotai arba pastate gaminamai šilumai ir (ar) karštam vandeniui į patalpas pristatyti. Nuo tiekėjo tinklų ji atribojama pastato įvadu. (ŠŪĮ 2 straipsnio 24 punktas); 2) Šilumos pirkimo-pardavimo vieta ir tiekimo-vartojimo riba nustatomos šilumnešio vamzdynų vietoje, kurioje tiekėjo įrenginiai sujungti su vartotojo nuosavybės arba vartotojų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais. (ŠŪĮ 11 straipsnio 2 dalis); 3) Šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. (ŠŪĮ 12 straipsnio 1 dalis); 4) Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinės sąlygos (ŠŪĮ 19 straipsnis); 5) Šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjai informuoja vartotojus apie teikiamas paslaugas, paslaugų teikimo sąlygas, paslaugų kainas, prijungimo prie sistemų kainas bei sąlygas ir numatomus sutarčių sąlygų pakeitimus. (ŠŪĮ 22 straipsnio 1 dalis); 6) Šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas privalo užtikrinti šilumos ir (ar) karšto vandens perdavimo tinklų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus (ŠŪĮ 28 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
21. Dėl ginčijamos akto dalies prieštaravimo pirmajai ieškovo įvardintai imperatyviajai normai, įtvirtintai ŠŪĮ 2 straipsnio 24 punkte, teismas pažymi, kad pastarojoje įstatymo normoje yra įtvirtinta pastato viduje esančios šilumos tiekimo sistemos sąvoka. Tuo tarpu ginčijamame akte pavaizduotos šilumos vamzdynų schemos, einančios už pastato išorinės sienos (bei nepavaizduotos jokios pastato vidaus vamzdynų schemos); taip pat ginčijamo akto punkte Nr. 3 detalizuoti būtent už pastato išorinės sienos einantys penki šilumos vamzdžiai. Vadinasi, (priešingai nei kelia prielaidą ieškovas) šalys ginčijamame akte aiškiai tarėsi dėl civilinės atsakomybės pasiskirstymo prižiūrint būtent tą šilumos perdavimo tinklo dalį, kurią sudaro šilumos tiekimo vamzdynai, einantys už išorinės pastato ribos. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ŠŪĮ 2 straipsnio 24 punkte įtvirtinta imperatyvi norma nėra skirta apibrėžti tai vamzdynų sistemos daliai, dėl kurios bylos šalys tarėsi. Dėl šios priežasties ieškovo argumentai dėl ginčijamos sandorio dalies prieštaravimo pastarajai imperatyviajai normai atmetami kaip nepagrįsti.
22. Dėl ginčijamos akto dalies prieštaravimo antrajai ieškovo įvardintai imperatyviajai normai, įtvirtintai ŠŪĮ 11 straipsnio 2 dalyje, teismas pažymi, kad šioje normoje (priešingai nei teigia ieškovas) nėra įtvirtintas draudimas šilumos tiekimo-vartojimo ribą įrengti kitoje vietoje nei tiekėjo įrenginiai jungiasi su vartotojui nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais. Kaip matyti iš ŠŪĮ 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės normos išdėstymo, šilumos tiekimo sutarties šalims yra leidžiama susitarti dėl šilumos tiekimo-vartojimo ribos nustatymo kitoje vietoje negu pirkimo-pardavimo riba, kas reiškia, kad šalims yra leidžiama susitarti, kad šilumos tiekimo-vartojimo riba bus kitoje vietoje nei ten, kur tiekėjo įrenginiai sujungti su vartotojo nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijamo akto dalis, kuria buvo sutarta dėl kitos šilumos tiekimo-vartojimo ribos nei šilumos pirkimo-pardavimo vieta (esančios toje vietoje, kur tiekėjo įrenginiai jungiasi su vartotojui nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais) atitiko ŠŪĮ 11 straipsnio 2 dalies imperatyvias nuostatas, leidžiančias tokį susitarimą tarp šilumos tiekėjo ir vartotojo. Dėl šios priežasties ieškovo argumentai dėl ginčijamos sandorio dalies prieštaravimo pastarajai imperatyviai normai atmetami kaip nepagrįsti.
23. Dėl ginčijamos akto dalies prieštaravimo trečiajai ieškovo įvardintai imperatyviajai normai, įtvirtintai ŠŪĮ 11 straipsnio 2 dalyje, teismas pažymi, kad šioje byloje apskritai nekilo ginčas dėl šilumos vartotojo atsiskaitymo su tiekėju už sunaudotą šilumos energiją. Taigi, ieškovo iškelta prielaida dėl ginčijamos akto dalies prieštaravimo įstatymo normai, apibrėžiančiai kaip apskaičiuojama sunaudotos šilumos kaina, atmetama kaip apskritai nereglamentuojanti teisinių santykių, dėl kurių byloje kilo ginčas.
24. Dėl ginčijamos akto dalies prieštaravimo penktajai ieškovo įvardintai imperatyviajai teisės normai, įtvirtintai ŠŪĮ 22 straipsnio 1 dalyje, teismas pažymi, kad ieškovas neįvardino kokios įstatymo leidėjo įtvirtintos kaip privalomos informacijos jam kaip šilumos vartotojui nepateikė šilumos tiekėjas prieš sudarant ginčijamą aktą. Teismas iš ieškovo argumentų daro išvadą, kad ieškovas klaidinančia/nuslėpta informacija laiko tas ginčijamo akto sutarties sąlygas, kurias jis pats klaidingai suprato, tai yra ieškovas teigia nesupratęs, kad ginčijamu aktu jis tampa atsakingas už tam tikros šilumos tiekimo vamzdyno atkarpos priežiūrą. Teismas, įvertinęs ginčijamo akto turinį, nustatė, kad akto preambulėje buvo aiškiai įvardinta, jog tariamasi būtent dėl pastatų (duomenys neskelbtini) atsakomybės ribų, prižiūrint šilumos įrenginių būklę; punktuose Nr. 1-2 aiškiai aptarta ir pavaizduota vamzdynų atkarpa, už kurios priežiūrą atsakingas šilumos vartotojas, punkte Nr. 3 pateikiamos penkių vamzdžių, kuriuos turi prižiūrėti vartotojas ir kurie pavaizduoti schemoje, charakteristikos. Taigi, teigti, kad nuo ieškovo buvo nuslėpta informacija apie jo pareigą prižiūrėti konkrečią šilumos tiekimo vamzdynų atkarpą ar ji pateikta neaiškiai, nėra jokio teisinio pagrindo. Dėl šios priežasties ieškovo argumentai dėl ginčijamos sandorio dalies prieštaravimo pastarajai imperatyviai normai atmetami kaip nepagrįsti.
25. Dėl ginčijamos akto dalies prieštaravimo šeštajai ieškovo įvardintai imperatyviajai normai, įtvirtintai ŠŪĮ 28 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kuriame įtvirtinta šilumos tiekėjo pareiga užtikrinti šilumos tinklų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, teismas pažymi, kad šios normos negalima aiškinti atskirai nuo kitų tame pačiame įstatyme įtvirtintų teisės normų. Viena iš tokių yra įtvirtinta ŠŪĮ 19 straipsnio 1-2 dalyse, numatančiose galimybę šilumos pirkimo-pardavimo sutarties šalims individualiai susitarti dėl kitokių sąlygų, įskaitant ir dėl šilumos tiekėjo atsakomybės ribų. Teismas iš ginčijamo akto turinio daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju būtent įstatymo norma, leidžiančia individualiai susitarti dėl šilumos tiekėjo ir vartotojo civilinės atsakomybės ribų už konkrečių šilumos vamzdynų atkarpų priežiūra, ir buvo pasinaudota. Faktinę aplinkybę, kad tokie individualūs susitarimai vyko su šilumos vartotojais patvirtina ir tarp atsakovo bei akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ sudarytas aktas dėl civilinės atsakomybės už naudojimąsi vamzdžiais pasiskirstymą kitomis sąlygomis. Vadinasi, šilumos tiekimo pirkimo- pardavimo sutarties šalims ginčijamoje akto dalyje pasinaudojus įstatymo leidėjo nurodyta teise individuliai susitarti dėl kitokios apimties šilumos tiekėjo civilinės atsakomybės, buvo tinkamai vadovautasi imperatyviomis normomis ir jos nebuvo pažeistos. Dėl šios priežasties ieškovo argumentai dėl ginčijamos sandorio dalies prieštaravimo ieškovo įvardintai šeštajai imperatyviai normai atmetami kaip nepagrįsti.
26. Dėl ginčijamos akto dalies prieštaravimo ketvirtajai ieškovo įvardintai imperatyviajai normai, įtvirtintai ŠŪĮ 19 straipsnyje, kiek jis susijęs su šilumos pirkimo-pardavimo standartinėmis sąlygomis, teismas pažymi, kad pastarojo straipsnio 1-2 dalyse nustatyta pareiga šilumos pirkimo-pardavimo sutartis sudaryti laikantis standartinių sąlygų, kurios gali būti pakeistos individualiomis sąlygomis, nepažeidžiančiomis imperatyviųjų teisės normų ir vartotojų teisių ir interesų. Teismas iš ginčijamo akto turinio padarė išvadą (plačiau žr. teismo sprendimo 25 punkte), kad pastarajame akte buvo būtent sutarta dėl individualių sąlygų, kurios (kaip teismo sprendimo 21-25 punktuose jau konstatuota) nepažeidė imperatyvių normų. Tuo tarpu ieškovo iškelta prielaida, kad ginčijamo akto turinys buvo neaiškus ir prieštaringas, kad ginčijamo akto pavadinimas buvo klaidinantis, taip pat atmesta teismo sprendimo 24 punkte. Taigi, teigti, kad ginčijamo akto turinys yra klaidinantis/neaiškus/prieštaraujantis bei atitinkamai pažeidžiantis šilumos vartotojo interesus nėra jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo argumentus dėl ginčijamos akto dalies prieštaravimo ieškovo įvardintai ketvirtajai imperatyviai teisės normai.
27. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetą ir remdamasis teismo padarytomis išvadomis, konstatuoja, kad ieškovas neįrodė ginčijamo akto dalies prieštaravimo jo įvardintoms imperatyvioms įstatymo normos, dėl ko ieškinio reikalavimas pripažinti ginčijamą akto dalį negaliojančia CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis, 176 straipsnis, 178 straipsnis).
Ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetamas.
28. Nagrinėjamu atveju bylos dalyje dėl ieškovo reikalavimo priteisti turtinę žalą ginčas kilo trimis aspektais. Pirma, ar civilinės atsakomybės už tam tikrą šilumos tiekimo vamzdynų priežiūrą nustatymas šilumos vartotojui neprieštaravo imperatyvioms normoms. Antra, ar bylos šalių sudarytame sandoryje sutarus, kad ieškovas atsakingas už tam tikros šilumos trasos priežiūrą, nebuvo sutarta ir dėl šios trasos nuosavybės perėjimo ieškovui, kas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Trečia, ar šilumos tiekėjas nėra pripažintinas šilumos tiekimo vamzdyno (ginčo atkarpos) savininku, kuriam kyla pareiga prižiūrėti turtą ir atitinkamai atlyginti dėl turto netinkamos priežiūros šilumos vartotojui kilusią turtinę žalą.
29. Vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 3 dalimi sutartinė atsakomybė yra apibūdinama kaip turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis.
30. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimo 15-27 punktuose buvo konstatuota, kad ginčijamame akte įtvirtintas šalių susitarimas dėl šilumos vartotojo ir šilumos tiekėjo civilinės atsakomybės pasiskirstymo, prižiūrint konkrečias šilumos tiekimo vamzdynų atkarpas, neprieštarauja imperatyvioms normos, todėl nėra pagrindo pripažinti jo negaliojančiu. Be to, teismas, įvertinęs ginčijamo akto turinį, nustatė, kad jame (priešingai nei teigia ieškovas) nebuvo sutarta dėl konkrečios šilumos tiekimo vamzdynų atkarpos perdavimo šilumos vartotojo (ieškovo) nuosavybėn. Ginčijamo akto punktuose Nr. 1-2 yra tik aiškiai nurodyta ir vizualiai pavaizduota, iki kurios įpjovos ŠK-92255-02 šilumos tiekimo vamzdynų dalis (atkarpa) yra šilumos tiekėjo nuosavybė; taip pat nurodyta, kad už vamzdyno atkarpos, esančios už įpjovos ŠK-92255-02 priežiūrą, atsakingi yra pastatų (duomenys neskelbtini) savininkai. Tarp bylos šalių nėra ginčo dėl fakto, kad būtent pastarajame vamzdyno ruože ir įvyko avarija, iš kurios ieškovas kildina patirtą turtinę žalą.
31. Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo sprendimo 29-30 punktus), teismas konstatuoja, kad atsakovui, kuris sutartimi nebuvo prisiėmęs prievolės prižiūrėti tą šilumos tiekimo vamzdyno ruožą, kuriame kilo avarija, negali kilti sutartinė atsakomybė atlyginti ieškovui dėl šios avarijos patirtus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.246-6.249 straipsniai).
32. Vadovaujantis CK 6.270 straipsnio 1-2 dalimis asmeniui, kuris yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (valdantis jį nuosavybės teise ar kitokiu teisėtu pagrindu), kyla deliktinė atsakomybė atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą.
33. Nagrinėjamu atveju (priešingai nei teigia ieškovas), į bylą nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių ginčo vamzdynų atkarpos, kurioje įvyko avarija, priklausimą nuosavybės teise atsakovui. Priešingai, byloje esančių įrodymų visetas patvirtina, kad ginčo vamzdynų atkarpa, kurioje įvyko avarija, konkretaus savininko neturi. Tuo tarpu ginčijamu aktu šilumos tiekėjas kaip įstatyminis šilumos sistemos valdytojas (ŠŪĮ 1 straipsnio 1 dalis) susitarė su šilumos vartotoju, kad būtent jis bus atsakingas už ginčo vamzdynų atkarpos, kurioje įvyko avarija, priežiūrą. Taigi, atsakovas negali būti laikomas vamzdyno ruožo, kuriame įvyko avarija, valdytoju, kiek tai susiję su šio vamzdyno priežiūra, nes šią funkciją jis sutartimi buvo perdavęs ieškovui.
34. Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo sprendimo 32-33 punktus), teismas konstatuoja, kad atsakovui nesant ginčo šilumos vamzdyno atkarpos, kurioje kilo avarija, savininku bei priežiūros pareigą sutartimi perleidus ieškovui, atsakovui negali kilti deliktinė atsakomybė atlyginti ieškovui dėl šios avarijos padarytus nuostolius (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.270 straipsnio 1 -2 dalys).
Dėl byloje kilusio ginčo baigties
35. Teismui nustačius, kad bylos šalių sudarytas aktas neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, patikslintas ieškinys dėl akto dalies pripažinimo negaliojančia CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu atmetamas kaip nepagrįstas.
36. Teismui nustačius, kad atsakovui nekyla sutartinė ar deliktinė atsakomybė atlyginti ieškovui patirtą turtinę žalą, atmetamas kaip nepagrįstas ieškinio reikalavimas dėl 10 000,00 Eur turtinės žalos priteisimo (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246-6.249 straipsniai).
37. Teismui atmetus ieškinio materialinį reikalavimą dėl piniginių lėšų priteisimo, atmetamas kaip nepagrįstas ir reikalavimas dėl įstatyminių procesinių palūkanų priteisimo, kurios skaičiuojamos tik nuo teismo priteistų sumų (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
38. Ieškinį atmetus, ieškovui kaip pralaimėjusiai bylą šaliai iš atsakovo nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
39. Valstybei iš ieškovo kaip pralaimėjusios bylą šalies nepriteisiamos teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (8,00 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Corectus“ ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.