- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-26
- Bylos Nr.
- 1A-169-60-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Emilija Akelienė (pirm.), Algimantas Smolskas, Egidijus Jonas Grigaravičius
- Nuteistasis
- V. L.
- Advokatai
- Stasė Kupčiūnienė
Teisėjas Rimantas Grigas Baudžiamoji byla Nr. 1A-169-60/2009
Pranešėja Emilija Akelienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.
2009 m. kovo 26 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Emilijos Akelienės, teisėjų, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Algimanto Smolsko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam V. L., jo gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Pritaikius Lietuvos Respublikos Baudžiamojo 75 straipsnį, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant V. L. bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. L. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2008-10-08 apie 21.30 val., būdamas policijos tarnybiniame automobilyje (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini) pasiūlė 300 litų kyšį Kauno apskrities VPK viešosios policijos patrulių rinktinės 2-o būrio patruliams V. Š. ir A. V., siekdamas, kad šie nevykdytų savo pareigos ir nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo už jo padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, pinigus padėdamas tarnybiniame automobilyje (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) tarp priekinių sėdynių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 29 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Apelianto teigimu, teismas neteisingai įvertino įrodymus. Jis teigia, kad, būdamas labai sunkiame girtumo stovyje, sėdėdamas pareigūnų automobilyje, apgirto dar labiau, nesuprato situacijos ir pinigus davė už tai, kad būtų parvežtas namo. Skunde nuteistasis nurodo, kad pareigūnų parodymai apie įvykio aplinkybes yra nenuoseklūs ir abstraktūs, prieštaraujantys vieni kitiems- jie nevienodai nurodo, kiek kartų jis siūlė pinigus, kiek kartų jie perspėjo jį to nedaryti. Nuteistojo manymu, turi reikšmės ir ta aplinkybė, kad liudytojai, policijos pareigūnai, teigė, jog neįtarė, kad jis yra tokiame sunkiame girtumo laipsnyje, todėl, jų manymu, galėjo nesuprasti, ką daro. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai atmetė prašymą atlikti ekspertizę, atsakant į klausimą, ar jis, būdamas neblaivus, galėjo suprasti savo veiksmus, todėl ši aplinkybė nėra įrodyta.
Apeliacinės bylos nagrinėjimo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė šį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. L. skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas pilnai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog V. L. kaltas, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje.
Atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį atsiranda tam, kas tiesiogiai ar netiesiogiai pasiūlė (pažadėjo ar davė) kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, jei kyšio vertė daugiau kaip 250 MGL arba jei asmuo šią veiką padarė, siekdamas neteisėtos paperkamo asmens veikos, vykdant įgaliojimus.
Apeliantas neginčija faktinės aplinkybės, kad , būdamas girtas, esant sunkiam girtumo laipsniui, vairavo transporto priemonę ir buvo policijos pareigūnų sulaikytas. Šios aplinkybės nustatytos objektyviai, tinkamai užfiksuotos procesine tvarka. Teismo nustatytomis aplinkybėmis, sulaikę transporto priemonę vairuojantį girtą asmenį, policijos pareigūnai privalėjo imtis veiksmų, kad girtas asmuo nebevairuotų transporto priemonės, o dėl vairavimo girtam jam būtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Kitokie policijos pareigūnų veiksmai, vykdant jų įgaliojimus, būtų buvę neteisėti.
Pirmieji policijos pareigūnų veiksmai nuteistojo nebuvo nei įtakojami, nei ginčijami teisme. Pareigūnai paėmė automobilio užvedimo raktelius, iškvietė transporto priemonę, kuri nuvežė nuteistojo automobilį.
Nuteistasis taip pat neginčija aplinkybės, kad policijos patruliniame automobilyje rasti 300 litų, 200 ir 100 litų kupiūromis yra jo, tačiau neigia savo tyčią siūlyti šiuos pinigus policijos pareigūnams už tai, kad nebūtų nubaustas už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, tai yra, kad policijos pareigūnai, vykdydami įgaliojimus, elgtųsi neteisėtai.
Nusikaltimas, numatytas Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, padaromas veikiant tiesiogine tyčia, būtent šį sudėties elementą nuteistasis neigia, teigdamas, kad dėl girtumo jis nesiorientavo situacijoje ir pinigus davė tam tikslui, kad būtų parvežtas namo.
Kaltė, jos forma ir turinys priklauso nusikaltimo sudėties subjektyviajai pusei ir įrodinėjama ne objektyviais kriterijais, bet įrodinėjant asmens psichinį santykį su padaryta veika.
Vertindamas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nuteistojo kaltės formą ir turinį. Nežiūrint sunkaus girtumo, nuteistasis suprato, kad, girtas vairuodamas automobilį, yra sulaikytas policijos pareigūnų ir kad bus už tai baudžiamas. Tokią išvadą galima daryti iš to, kad, būdamas vairuotojas, nuteistasis žinojo Kelių eismo taisyklių reikalavimus, suprato, kad yra stabdomas policijos pareigūnų, todėl pakluso reikalavimui sustoti, stabdomas sustojo, sustojęs įjungė avarines šviesas, pateikė dokumentus. Tas aplinkybes patvirtino ir liudytojai, policijos pareigūnai, ir pats nuteistasis. Be to, nuteistasis vykdė ir kitus teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus, atsisėdo į policijos automobilį, policijos pareigūnams rodė vietą, kur galimai apgadino kitas transporto priemones. Visas aplinkybes, susijusias su įvykiu, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuteistasis nurodė pats, taigi, jas atsiminė, kas rodo, kad jis veikė, būdamas sąmoningas. Tokios nustatytos aplinkybės paneigia galimybę, kad nuteistasis buvo patologinio girtumo būsenoje. Netgi teigdamas, kad pinigus -300 litų – jis policijos pareigūnams davė, norėdamas, kad šie jį parvežtų namo, nuteistasis vis tiek pripažįsta, jog jis siekė, kad už pinigus policijos pareigūnai, vykdydami įgaliojimus, atliktų neteisėtus veiksmus- pažeidėją pristatytų ne į policijos komisariatą administracinio teisės pažeidimo surašymui, o į namus.
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai ir išsamiai argumentavo, kodėl padarė išvadą apie tai, kad nuteistasis veikė tiesioginės tyčios forma, šios teismo išvados yra teisingos.
Tai, kad pareigūnai nurodė, jog per savo darbo laikotarpį nebuvo susidūrę su vairuojančiu tokio sunkaus girtumo laipsnio asmeniu, nekeičia nei nuteistojo veikos kvalifikavimo, nei nuteistojo kaltės įrodytumo. Veikos kvalifikacijai neturi reikšmės ir tai, kokio intensyvumo ar primygtinumo buvo siūlymas paimti pinigus, kiek kartų jis buvo išreikštas. Apie tai, ar nuteistasis suvokė savo veiksmus, teismas pasisakė spręsdamas nuteistojo kaltės formos klausimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
nuteistojo V. L. apeliacinį skundą atmesti.