Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2013-10-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-621-363/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-10-22
Bylos Nr.
A2.6.-621-363/2013
Teisminio proceso Nr.
4-33-3-00519-2013-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irena Šeškauskienė
Pažeidėjas
D. R.
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-621-363/2013Proceso Nr. 4-33-3-00519-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3. (S)
PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2013 m. spalio 22 d.Plungė
Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Šeškauskienė,sekretoriaujant Daivai Akavickienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Plungėje, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste - LR ATPK) 126 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad D. R., 2013 m. liepos 20 d., apie 01.00 val., Plungės m., ties Stoties g. (duomenys neskelbtini) namu, vairavo automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 1,23 prom. girtumas. Tokiais veiksmais D. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. R. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje automobilio jis nevairavo. Tą vakarą A. Š., kuris kartu su kitais asmenimis, M. Č. ir V. G., atvažiavo automobiliu Renault Espace ir pasiėmė jį iš namų, vėliau dar pasiėmė T. J. ir J. G., ir visi kartu vyko prie ežero, kur gėrė alkoholį, o kai pradėjo tempti, visi važiavo į Stoties gatvę. Įvažiavę į kiemą paleido V. G., kuris nuėjo į Stoties g. (duomenys neskelbtini) namą. Tada A. Š. vežė jį namo, bet tik išvažiavus iš kiemo, M. Č. liepė važiuoti atgal, A. Š. apsisuko ir važiavo atgal, sustojo, susinervino, išlipo iš automobilio ir išėjo, pastatęs automobilį Stoties g. (duomenys neskelbtini)0 namo kieme šalia krūmų. Nepastebėjo kaip pareigūnai privažiavo, atidarė mašinos duris ir paklausė kas vairavo, nes vairuotojo vietoje niekas nesėdėjo. Pareigūnas pamatė jį ir pasakė, kad vairavo jis. Jis tuo metu sėdėjo gale, o pareigūnas atsidaręs duris pradėjo teigti, kad matė kaip jis peršoko į galą. Nurodo, kad gal išlipęs iš automobilio buvo susinervinęs, tačiau jis nevairavo mašinos, nors pareigūnas teigia, kad vairavo. Pareigūnai negalėjo jo matyti, kaip jis peršoką į automobilio galą, kadangi šis automobilis yra klijuotas veidrodiniais langais, per kuriuos nieko nesimato, mašina elektros apšvietimu toje vietoje nebuvo apšviesta. Mano, kad pareigūnai yra suinteresuoti jį nubausti, nes su pareigūnu E. G. yra turėjęs konfliktą areštinėje. Be to dėl kojos sužalojimo jis negalėjo vairuoti automobilio bei peršokti į automobilio galą.

Liudytojas E. G. parodė, kad patruliavo Stoties gatvėje ir pastebėjo, kad iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo išsuko automobilis Renault Espace, v/n (duomenys neskelbtini) kuris pamatęs juos įsuko greitai į 20 namo kiemą. Įjungę švyturėlius automobilį stabdė ir pats asmeniškai matė, kad už vairo sėdėjo D. R., kurį gerai žino iš matymo, nes jis ateina atsižymėti į policijos įstaigą. Sustojus automobiliui ir jam priėjus, D. R. jau buvo iš vairuotojo sėdynės peršokęs į galą ir teigė, kad nevairavo. Visi automobilyje buvę vaikinai buvo nusiteikę gan agresyviai. D. R. jiems atsisakė pūsti į alkotesterį, dar sakė kad koją skauda, reikalavo medikų, nors prieš tai, išlipęs iš automobilio, vaikščiojo normaliai. Ligoninėje jam nustatė lengvą girtumą ir grįžus iš ligoninės jam buvo surašytas protokolas. Automobilis buvo mėnulio apšviestas, o D. R. buvo atsisukęs veidu ir aiškiai matė, kad peršoko, juos skyrė gal apie 20 m atstumas, kai suko į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Matė, kad D. R. buvo už vairo ir dingo į galą tarp T. J. ir J. G. ir apsimetė, kad miega. Kaltinamąjį pažįsta iš to laiko, kai dirbo Plungės areštinėje, jis buvo uždarytas už išprievartavimą. Konfliktų su juo neturėjo, gana normalus vaikinas buvo. Priežasčių jį apkalbėti neturi. Nurodo, kad priekinis automobilio stiklas nėra veidrodinis, kiti gal kažkiek. Priekinėje sėdynėje, atsuktoje į galą, sėdėjo M. Č., o kiti du –J. G. ir T. J., sėdėjo gale.

Liudytoja D. Š. parodė, kad liepos 20 d. dirbo su vyr. patruliu E. G. ir policijos rėmėju H. P.. Tą dieną vykdant prevenciją tikrinti apsvaigimą nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, pastebėjo iš Stoties g. (duomenys neskelbtini) namo kiemo išsukantį automobilį Renaul Espace. Įjungė garso ir šviesos signalus, kad jį sustabdyti ir patikrinti. Automobilis buvo apšviestas tarnybinio automobilio šviesomis. Kai įjungė garso signalus, automobilis greitai įsuko į Stoties g. (duomenys neskelbtini) namo kiemą ir visą laiką automobilis buvo apšviestas, niekas durų nebuvo atidaręs, niekas nebėgo ir matė, kaip iš vairuotojo pusės vairuotojas greitai persėdo ant galinės sėdynės, o kad kas išlipęs bėgtų to tikrai nebuvo. Visi jaunuoliai sėdėjo gale ir buvo gana agresyviai nusiteikę ir labai įžūliai su jais kalbėjo, niekas neprisipažino kas vairavęs, nors jie visi matė, kad vairavo būtent D. R., visi asmenys buvo pristatyti į policijos komisariatą. D. R. atsisakė tikrintis blaivumą, sakė, kad jam skauda koja, nors iki tol labai puikiai vaikščiojo, buvo iškviesti medikai ir jis buvo išvežtas į ligoninę ir ligoninėje jam jau nustatė lengvą girtumą. D. R. ji nepažįsta, jokių konfliktų nėra turėjusi, jokių asmeninių nusistatymų prieš jį neturi.

Liudytojas H. P. parodė, kad įvykio dieną buvo vykdoma prevencijos priemonė išsiaiškinti apsvaigusius vairuotojus. Važiuodami Stoties gatve pastebėjo automobilį, kuris pasisuko, ar atsitiktinai, ar pamatęs policiją, pasisuko ir iš vairuotojo vietos vairuotojas peršoko į galinę sėdynę tarp dviejų asmenų. Galinė automobilio dalis buvo tamsintais stiklais, įsijungus ilgas šviesas ir švyturėlius, švyturėliai gana stiprūs, gale matėsi 2 žmonių siluetai. Jie važiavo vienas prieš kitą, automobilis Renault Espace suko į dešinę iš Stoties g. (duomenys neskelbtini) kiemo į (duomenys neskelbtini), o jie tada privažiavo iš galo. Posūkio metu matė, kad už vairo sėdėjo D. R., jį žino iš matymo. Automobilis dar pavažiavo 10-15 metrų, nes ten akligatvis ir niekur toli nenuvažiuosi. Sustojus mašinai, automobilio gale atsirado 3 siluetas. Sustabdžius automobilį jis priėjo iš keleivio pusės, automobilio gale sėdėjo du asmenys gale ir vienas priekyje keleivio sėdynėje, o D. R. sėdėjo gale viduryje. Nors jie visi 3 matė kas vairavo, tačiau klausė kas sėdėjo už vairo, visi automobilyje esantys asmenys neigė vairavę automobilį. Nurodė, kad neturi jokių priežasčių D. R. apkalbėti.

Liudytojas A. Š. parodė, kad įvykio dieną jis vairavo automobilį. Tą dieną, buvo penktadienis, apie 1 val. nakties, su juo kartu buvo M. Č., V., kurio pavardės nežino, T., vėliau pasiėmė D. R., po to J. ir kartu važinėjosi po miestą, vartojo truputį alkoholio. Stoties gatvėje sustojo prie T namų, paleido V, kuris išėjo namo, paskui norėjo D. R. vežti namo, bet M. Č. liepė apsisukti ir važiuoti atgal, tai truputį apsižodžiavo, išlipo, metė mašinos raktelius į galą ir išėjo namo. Į Stoties gatvę atvažiavo nuo miesto pusės, M. Č. sėdėjo priekyje atsisukęs priekinę sėdynę į galą, D. R. sėdėjo gale per vidurį, J ar kairėje, ar dešinėje pusėje. Automobilis buvo duotas M. Č., V ir T, jie važinėdavosi su šia mašina į darbą, o jei nebūdavo kam vairuoti, jis juos nuveždavo į darbą, nes M. Č. neturėjo teisių. Kur policijos pareigūnai buvo ir iš kur jie parvažiavo nematė, nes jo jau nebebuvo.

Liudytojas V. G. parodė, kad įvykio dieną, parėję iš darbo sugalvojo nuvažiuoti prie ežero. Nuvažiavo pas D. R., po to pas J. G. ir pas T. J.. Nusipirkę degtinės pabaliavojo, ir tiksliai nežino kiek buvo valandų, naktį grįžo į stoties g. (duomenys neskelbtini) namo kiemą, nuėjo paprašyt cigaretės. Kai rūkė, sakė, kad atvažiavo policija, skambino, bet niekas nekėlė ragelio, nuvažiavo patys pažiūrėti. Kas tuo metu vairavo auto jis nematė.

Nustatyti ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, teismas gali tik remdamasis įrodymais (LR ATPK 256 str.).

LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d., kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

LR ATPK 126 str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) girtumas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad D. R. kaltė dėl jam inkriminuotų pažeidimų padarymo įrodyta. Tai, kad D. R. 2013 m. liepos 20 d., apie 01.00 val., Plungės m., ties Stoties g. (duomenys neskelbtini) namu, vairavo automobilį būdamas neblaivus, patvirtina byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas, D. R. testo alkoholiui protokolas, iš kurio matyti, kad jam 2013-07-20 02.30 min. nustatytas 1,23 prom. girtumas, pranešimas dėl D. R. nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, policijos pareigūnų E. G., D. Š. tarnybiniai pranešimai bei jų parodymai teismo posėdžio metu ir policijos rėmėjo H. P. parodymai, VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninė raštas dėl informacijos apie D. R. sveikatos būklę pateikimo, J. G., T. J. ir M. Č. blaivumo testai.

Teismas neturi jokio pagrindo netikėti liudytojų E. G., D. Š. ir H. P. parodymais, tiek byloje esančiuose tarnybiniuose pranešimuose tiek duotais teismo posėdžio metu, kurie yra nuoseklūs ir visiškai sutampantys. Visi jie vieningai nurodė, jog 2013 m. liepos 20 d., apie 01.00 val., Plungės m., pamatė iš Stoties g. (duomenys neskelbtini) namo kiemo išsukantį automobilį Renaul Espace, įjungė garso ir šviesos signalus, kad jį sustabdyti ir patikrinti. D. R. nurodyta aplinkybę, bei į bylą pateiktos automobilio foto nuotraukos, kad automobilis yra apklijuotas veidrodine plėve, nėra permatomas ir tokiu būdu policijos pareigūnai negalėjo matyti kas vairavo transporto priemonę, paneigia E. G., D. Š. ir H. P. parodymai, kuriuose nurodyta, kad automobilį Renault Espace jie pamatė atvažiuojantį priešais, ir jam sukant į dešinę pusę, tarnybinio automobilio ilgosiomis šviesomis bei įjungtais švyturėliais apšvietę priešais esantį automobilį Renault Espace, jie atpažino D. R., kurį pažįsta, kaip policijos komisariate periodiškai atvykstantį užsiregistruoti asmenį, o E. G. kaltinamąjį pažįsta iš to laiko, kai dirbo Plungės areštinėje. Kad kas nors išlipęs iš automobilio bėgtų, nematė.

Teismas nesutinka su D. R. nurodyta aplinkybe, jog byloje esančių kitų 3 liudininkų parodymai yra sutampantys, nėra skirtingi. Priešingai, kartu važiavęs liudytojas M. Č. byloje esančiame paaiškinime nurodė, kad A. Š. atvežė jį ir D. R., J ir T į Stoties gatvę automobiliu Renault Espace, paliko juos ir pats kažkur išvažiavo. Kartu buvęs liudininkas T. J. byloje esančiame paaiškinime parodė, kad jiems grįžtant į miestą, jis miegojo ant galinės sėdynės ir kiek girdėjo automobilį vairavo A. Š., kuris, pamatęs policijos pareigūnus, palikęs automobilį pabėgo. Pats A. Š. parodė, kad apsižodžiavęs su M. Č. išlipo, metė mašinos raktelius į galą ir išėjo namo. Minėtų liudytojų parodymai yra prieštaringi ir nesutampantys, keliantys abejonių, jie laikytini suinteresuotais bylos baigtimi asmenimis, siekiančiais padėti draugui D. R. išvengti gręsiančios administracinės atsakomybės.

D. R. nurodyta aplinkybė, kad jis negalėjo vairuoti automobilio bei peršokti į automobilio galą, kadangi jam yra diagnozuotas kaulo nesuaugimas ir sveikatos būklė nėra sportiška, taip pat atmestina kaip nepagrįsta, nes kaip matyti iš VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninės 2013-09-03 rašto Nr. V3-566, D. R. buvo atvykęs 2013-07-17 medicininei apžiūrai su ramentais ir mindamas koją, tačiau nors ir vaikščiojo su ramentais, vairuoti jis jau apžiūros metu, t.y. 2013-07-17, galėjo, vadinasi galėjo persėsti ir ant automobilio galinės sėdynės.

Nors D. R. ir neigia padaręs šį teisės pažeidimą, teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, tai vertina kaip asmens siekimą išvengti gręsiančios administracinės atsakomybės bei pasirinktą gynybinę versiją. Todėl darytina išvada, kad D. R. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už LR ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą.

Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į tai, kad nėra D. R. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Skiriant nuobaudą teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis LR ATPK 30 str.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

D. R. pripažinti kaltu pagal LR ATPK 126 str. 1 d. ir jį nubausti 1250 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą-ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6030.

Įrodymą apie sumokėtą baudą privalu per pirmąsias 20 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos pateikti Plungės rajono apylinkės teismui į 1 kabinetą (Laisvės al. 4, Plungė).

Vėliau įrodymas apie sumokėtą baudą turi būti pateikiamas institucijai surašiusiai protokolą, priešingu atveju, pasibaigus baudos mokėjimo bendram 40 dienų laikotarpiui, bauda bus išieškoma priverstinai.

Atsižvelgdamas į patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu teismas ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį.

Teisėja (parašas) Irena Šeškauskienė