- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-02-23
- Bylos Nr.
- e1-468-446/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02767-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Kaltinamasis
- D. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros ((duomenys neskelbtini)) prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2021 m. kovo 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 4 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis D. K. 2023 m. sausio 21 d. apie 14 val. 15 min (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje, tyčia du kartus delnu sudavė į veidą savo sugyventinei G. N., tuo sukėlė savo šeimos nariui - nukentėjusiajai G. N. - fizinį skausmą.
Kaltinamasis D. K. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad su G. N. kartu pragyveno apie ketverius metus, turi dukrą. 2023 m. sausio 21 d. apie 14 val. jis buvo namuose, buvau išgėręs alkoholio ir jautėsi stipriai apsvaigęs. Sugrįžus G. N., tarp jų kilo konfliktas. Jie susipyko, konflikto metu pirma G. N. sudavė jam vieną kartą delnu į veidą, dėl to skausmo jis nejautė. Jis nesusivaldė ir taip pat sudavė G. N. vieną kartą dešinės rankos delnu į veidą. Nuo smūgio ji nenugriuvo, tik nugara atsirėmė į sieną. Ar dar kartą jis jai sudavė į veidą, neprisimena, tačiau neneigia, kad galėjo suduoti. Viskas įvyko buto koridoriuje. G. N. išeinant iš buto, laiptinėje jis savo dešinės kojos pėda iš nugaros pastūmė ją, kad greičiau išeitų. Jis nematė, ar nuo jo pastūmimo G. nugriuvo. Stūmimo metu avėjo šlepetes. Tai ne pirmas kartas, kai jis smurtauja prieš G. N., gailisi taip pasielgęs (e. b. l. 118-120).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo D. K. kaltė įrodyta.
Nukentėjusioji G. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. sausio 21 d. apie 14 val. 15 min namuose, buto koridoriuje kilo žodinis konfliktas tarp jos ir neblaivaus sugyventinio D. K.. Ji nesusivaldė dėl jo išsakytų įžeidžiančių žodžių jos atžvilgiu, vieną kartą delnu nestipriai sudavė jam į kairį žandą. Tada D. du kartus delnu sudavė jai į kairį skruostą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, kurį juto apie pusvalandį laiko, sužalojimų jokių nepatyrė, tik buvo nežymiai paraudęs, patinęs skruostas, patinimas ir paraudimas kitos dienos ryte jau buvo dingęs. Jie toliau pykosi, ji pati provokavo konfliktinę situaciją. Jai išėjus iš buto į laiptinę, D. K., savo ranką uždėjęs jai ties krūtine, ją pastūmė. Jai nusisukus ir lipant laiptais, pajuto nugaros srityje, kairės pusės šone nestiprų smūgį - pastūmimą, kaip suprato, jis bandė jai koja spirti į nugarą, tačiau jam to padaryti nepavyko, smūgio koja nebuvo, tiesiog jis savo pėdą prilietė prie jos nugaros, dėl šių veiksmų jai fizinis skausmas nebuvo sukeltas, jokių sužalojimų nepadaryta. Kodėl pirminės apklausos metu sakė, kad jis spirdamas į nugarą jai sukėlė trumpam skausmą, nežino, gal tiesiog susinervino ir pagauta emocijų susimaišė ir ne taip pasakė. Dėl D. K. veiksmų, t. y. delnu suduotų dviejų smūgių į veidą, civilinio ieškinio nereikš. Dėl šio įvykio ji jokių nusiskundimų sugyventinio atžvilgiu nebeturi (e. b. l. 61-64).
Iš bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašo apžiūros protokolo (e. b. l. 56-57) matyti, kad bendrajam pagalbos centrui paskambinusi G. N. prašė policijos pagalbos, nes ją muša neblaivus sugyventinis, kuris trenkė jai ranka per veidą, spyrė į nugarą, nori, kad sugyventinį išvežtų.
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (e. b. l. 7-11), įvykio vietos apžiūros protokolo ir foto nuotraukų (e. b. l. 21-29), asmens apžiūros protokolo ir foto nuotraukų (e. b. l. 30-37), greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės (e. b. l. 38-39) matyti, kad 2023 m. sausio 21 d. po G. N. telefoninio pranešimo bendrajam pagalbos centrui apie smurtą namuose į įvykio vietą – (duomenys neskelbtini) – vyko Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai, kuriems G. N. nurodė, kas žodinio konflikto metu, buto koridoriuje, jos sugyventinis D. K. du kartus dešine ranka trenkė jai į kairės pusės veido skruostą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Jai išeinat iš buto, laiptinėje pastūmė ją, lipant laiptais žemyn spyrė jai vieną kartą į nugaros kairės pusės šoną, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Pas teismo medicinos ekspertą apžiūrai nevyks. Prašo įstatymų nustatyta tvarka nubausti D. K. dėl jai sukelto fizinio skausmo. Apžiūrint G. N. kūną, jai sutikus, matomas kairės pusės žando patinimas ir nežymus paraudimas, nugaros srityje akivaizdžių sužalojimų nesimato, kitose matomose kūno vietų sužalojimų nerasta. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai G. N. užfiksavo nežymiai patinusį kairį skruostą.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių, o subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis D. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus žodiniam konfliktui, smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę G. N., su kuria kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, du kartus delnu sudavė į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.
Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo neteisėtiems veiksmams, todėl girtumas laikytinas atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina ir tai, kad jis nusikalsto turėdamas neišnykusių teistumų už analogišką tyčinį nusikaltimą, kas sudaro nusikaltimų recidyvą ir yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (e. b. l. 161-162).
Kaltinamojo D. K. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, praeityje jis buvo teistas daug kartų, tačiau teistumai išnykę, turi vieną neišnykusį teistumą už analogišką nusikaltimą, padarytą prieš tą patį asmenį (e. b. l. 80-91), tačiau kaltę jis pripažino, gailisi nusikaltęs, nukentėjusiosios atsiprašė, nukentėjusiajai sudavė du smūgius, nepadarydamas sužalojimų, sukeldamas trumpalaikį skausmą, kas rodo nedidelį jo nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl jam skirtina vidutinio griežtumo bausmė – laisvės apribojimas. Kadangi nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, teistas už analogišką nusikaltimą, todėl skirtina prokurorės siūloma artima vidutinės trukmės laisvės apribojimo bausmė. Kaltinamojo D. K. neteisėta veika susijusi su alkoholio vartojimu, padaryta prieš šeimos narį, sukeliant fizinį skausmą, todėl, manytina, kad kaltinamojo elgesio koregavimui teigiamos įtakos turės draudimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas paskyrimas. Atsižvelgiant į tai, kad jis niekur nedirba, jis įpareigotinas visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
BK 48 straipsnyje, kuris numato laisvės apribojimo bausmę ir kartu su šia bausmes skirtinus įpareigojimus, nėra numatyto įpareigojimo būti namuose nustatytu laiku, įpareigojimas būti namuose taip pat nėra baudžiamojo poveikio priemonių sąraše. Prokurorė, pašydama paskirti kaltinamajam įpareigojimą būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., šio įpareigojimo skyrimo nemotyvavo, nenurodė, kokią teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui turėtų tokio įpareigojimo skyrimas. Esant tokioms aplinkybėms, įpareigojimas būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. neskirtinas.
Kaltinamasis D. K. prisipažįsta esąs kaltas, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Laikinojo sulaikymo laikas nuo 2023 m. sausio 21 d. 15 val. iki 2023 m. sausio 22 d. 13 val. 35 min, t. y. viena diena, įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamajam D. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmę įskaityti vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigoti pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Išaiškinti D. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.