- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-17
- Bylos Nr.
- ATP-260-175/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-01067-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algerdas Urbšys
Kauno apygardos teismo teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. K. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016-01-21 nutartimi G. K. skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės (toliau – institucija) 2015-12-10 nutarimo, kuriuo G. K. pripažinta padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 124¹ str. 8 d. ir nubausta subendrinta 28 Eur bauda, atmestas. G. K. nubausta už tai, kad ji 2015 m. lapkričio 28 d., apie 13.15 val., (duomenys neskelbtini) vairavusi automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojusi kairėje kalio pusėje, leido savo sūnui atidaryti automobilio duris į važiuojamosios dalies pusę prieš tai neįsitikinusi, kad tai bus saugu ir netrukdys kitiems eismo dalyviams, ir dėl to šiomis kliudė pravažiuojančio automobilio kairį veidrodėlį ir kairės pusės sparną. Be to, ji tikrinančiam pareigūnui nepateikė civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Tuo ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16, 52, 148 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde G. K. prašo pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016-01-21 nutartį ir panaikinti institucijos nutarimą dalyje dėl KET 52, 148 p. pažeidimo. Skunde teigiama, kad minėti KET punktų pažeidimai inkriminuoti nepagrįstai. G. K. tvirtina, kad ji, sustojusi kelkraštyje ir norėdama sūnų išlaipinti į važiuojamosios dalies pusę, išlipo iš automobilio ir įsitikino, kad važiuojamoji dalis yra laisva į abi puses nuo stovinčio automobilio. Tada pasakė sūnui, kad gali išlipti ir žengė už stovinčio automobilio galo nusisukdama nuo važiuojamosios dalies. Žengusi porą žingsnių, išgirdo barkštelėjimą. Atsigręžusi pamatė pro jos automobilį ta pačia kryptimi spėjusį pravažiuoti automobilį, kuris tolo dideliu greičiu važiuojamosios kelio dalies viduriu. Prie savo automobilio pamatė iš kažkur byrančias šukes. Automobilio durelės buvo uždarytos, sūnus sėdėjo toje pačioje vietoje automobilyje. Paklausus sūnaus, kas atsitiko, šis atsakė, kad pralėkusi mašina kažką kliudė. Apgadinimų ant savo automobilio nepastebėjo. Grįžo pravažiavęs automobilis ir išlipo nepažįstamas jaunuolis. G. K. paklausė, ar jam kas atsitiko, į ką jaunuolis atsakė, kad nusimušęs savo automobilio veidrodėlį. Jaunuolis pareikalavo sumokėti. Kadangi ji KET nepažeidė, o jaunuolis pats pažeidė KET 99, 119, 127, 128 p. taisykles, sumokėti atsisakė ir iškvietė policiją. Institucijos nutarime nurodytos aplinkybės, kad buvo pažeisti KET 148, 52 p., neatitinka tikrovės, todėl dėl jų pažeidimo yra nubausta nepagrįstai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą institucija prašo G. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016-01-21 nutartį.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl byloje esančių įrodymų vertinimo. Apeliantės įsitikinimu, ji ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo nepadarė, todėl yra nubausta nepagrįstai. Išvadų dėl ATPK 124¹ str. 8 d. numatyto pažeidimo G. K. neginčija.
Pagal ATPK 256 str. nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, kurios argumentuotos ir logiškai pagrįstos. Teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, skundžiama nutartimi paliko galioti institucijos nutarimą, kuriuo G. K. buvo nubausta pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 124¹ str. 8 d. Įvertinus skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinį, joje išdėstytus G. K. skundo atmetimo motyvus, abejoti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarties teisėtumu ar pagrįstumu, remiantis vien tik G. K. apeliacinio skundo argumentais, aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo.
ATPK 127 str. 2 d. numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Administracinio teisės pažeidimo byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad 2015-11-28, apie 13.15 val., (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas M. G. vairuojamas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) G. K. skunde tvirtina, kad ji KET reikalavimų nepažeidė, nes prieš leisdama sūnui išlipti į važiuojamąją kelio dalį įsitikino, kad tai saugu ir netrukdys kitiems eismo dalyviams, tačiau tokie jos paaiškinimai neatitinka byloje esančiais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių, kurias skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas išsamiai aprašė, tinkamai įvertino ir jų pagrindu padarė motyvuotas išvadas. Automobilio „VW Passat“ apgadinimai nagrinėjamoje byloje nustatyti ir užfiksuoti neginčijamai. Iš esmės pati G. K. taip pat neneigia, kad minėtas automobilis buvo apgadintas administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje vietoje ir laiku. Apklausiama teismo posėdyje G. K. patvirtino, kad automobiliui „VW Passat“ pravažiuojant pro jos automobilį, išgirdo bumbtelėjimą. Prie jos automobilio buvo išbirusių šukių. Be to, teismo posėdyje G. K. patvirtino ir tai, kad bumbtelėjimas pasigirdo tuo metu, kai jos automobilio galinėje sėdynėje sėdėjęs sūnus pravėrė automobilio dureles. Šie apeliantės paaiškinimai atitinka ir automobilio „VW Passat“ vairuotojo M. G. nurodytas aplinkybes, kad jam važiuojant pro šalį, vaikas atidarė stovinčio automobilio galines dureles ir numušė jo vairuojamo automobilio veidrodėlį. Įvertinus paminėta, nekelia abejonių apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad G. K. nesilaikė KET 52, 148 p. numatytų reikalavimų ir tai sąlygojo eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis, kilimą. Skundo argumentas, kad M. G. pats pažeidė KET reikalavimus (KET 99, 119, 127, 128 p.), nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir nepašalina G. K. atsakomybės už pačios padarytus KET pažeidimus. Faktinių duomenų apie tai, kad nagrinėjamoje situacijoje automobilio „VW Passat“ vairuotojas būtų pažeidęs KET ir tai būtų sąlygoję tiriamo eismo įvykio kilimą, administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Priešingai, byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo visapusiškai išanalizuotų ir įvertintų įrodymų visuma neabejotinai nustatyta, kad G. K. padarytas KET 52, 148 p. pažeidimas buvo pagrindine priežastimi, lėmusia eismo įvykį. Skunde dėstomi argumentai, kurie iš esmės yra analogiški ir skundo dėl institucijos nutarimo argumentams, apylinkės teismo nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį keisti ar naikinti. Vien tai, kad G. K., vertindama faktinę situaciją, savo veiksmų nelaiko pažeidžiančiais KET reikalavimus, apylinkės teismo nutartyje padarytų išvadų nedaro neteisėtomis ar neatitinkančiomis byloje surinktais įrodymais nustatytų faktinių eismo įvykio aplinkybių.
Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad apylinkės teismo nutartis, kuria atmestas G. K. skundas dėl institucijos 2015-12-10 nutarimo, yra teisėta ir pagrįsta, procesinių pažeidimų tiriant ir vertinant byloje surinktus įrodymus nepadaryta. Tenkinti G. K. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir skundžiamą nutartį naikinti ar ją keisti aukštesnysis teismas neturi objektyvaus pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., 302¹³ str.,
nutaria:
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą ir G. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.