Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-03 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2015-06-17, apie 12.34 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje būdamas girtas sėdėjo, nesiorientavo aplinkoje, negalėjo savarankiškai paeiti, t. y. girtas pasirodė viešoje vietoje įžeisdamas žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, kuriam du kartus per metus buvo paskirta administracinė nuobauda už tokius pat veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu V. K. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. V. K. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, alkotesterio parodymų kvitu, administracinio sulaikymo protokolu, pažyma apie galiojančias nuobaudas bei kita bylos medžiaga.

Atmestinas apelianto argumentas, jog apie teismo posėdžio laiką ir datą jam nebuvo tinkamai pranešta, protokole jis nenurodė, jog su pažeidimu sutinka, nenurodė, į teismo posėdį neatvykus, bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog V. K. pasirašė, jog su pažeidimu sutinka, taip pat parašu patvirtino, kad jam pranešta, kada bus nagrinėjam byla teisme. Taigi V. K. apie bylos laiką ir vietą buvo tinkamai informuotas.

Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, apeliantas mano, jog jam paskirta nuobauda yra per griežta, prašo ją pakeisti į baudą.

ATPK 178 str. 4 d. numatytas pažeidimas užtraukia baudą nuo keturiasdešimt trijų iki aštuoniasdešimt šešių eurų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų. Taigi sankcija už apelianto padarytą administracinį teisės pažeidimą yra alternatyvi – bauda arba administracinis areštas. Tuo atveju, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Individualizuojant asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos rūšį bei dydį, be ATPK 20 straipsnio numatytų administracinės nuobaudos tikslų, būtina įvertinti ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pažeidėjo atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, parinkdamas nuobaudos rūšį atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, į tai, jog turi galiojančių administracinių nuobaudų, tokio pobūdžio pažeidimus daro nuolat, baudų nesumoka, darbo neturi.

Iš Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro išrašo (b. l. 12–17) matyti, jog V. K. ne kartą bausta už analogiško pobūdžio pažeidimus, vien per pastaruosius dvejus metus baustas 14 kartų (ATPK 50 straipsnis), Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus duomenimis 2015-07-27 vėl padarė tokį patį pažeidimą. Taigi V. K. anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos – tiek administracinės baudos, tiek administracinis areštas – nebuvo efektyvios, jis ir toliau daro analogiškus teisės pažeidimus, jokių išvadų iš ankstesnių nubaudimų nepadarė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat, kad tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Už administracinį teisės pažeidimą paskirta nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Nuobauda skiriama, siekiant ir prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje, nes, kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, ankstesnėmis V. K. paskirtomis administracinėmis nuobaudomis tokie tikslai pasiekti nebuvo.

Byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių V. K. negalėtų būti skiriamas administracinis areštas (ATPK 29 str. 3 d.), todėl konstatuotina, jog V. K. gali atlikti administracinį areštą. Nors apeliantas teigia, jog teismo skirtas baudas sumokėjo, nuo 2015-01-23 registruotas darbo biržoje, tačiau byloje pateikti duomenys patvirtina, kad jis baudų nemoka, šiuo metu nesumokėta baudų suma sudaro 1025 Eur, duomenų, kad turi legalų pragyvenimo šaltinį, nepateikė.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo pažeidėjui už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 178 str. 3 d., padarymą skirta nuobaudos rūšis ir dydis, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, kaltės formą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, nėra per griežta, atitinka administracinei nuobaudai keliamus tikslus, todėl V. K. paskirtą administracinį areštą keisti į kitą administracinę nuobaudą skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

V. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-03 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama ir galutinė.