Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. I. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-911-924/2017 pagal ieškovo V. I. ieškinį atsakovui Kauno vandens sporto ir turizmo klubui „Žuvėdra“ dėl valdybos narių susirinkimo nutarimo panaikinimo, trečiasis asmuo A. S.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas ieškinyje prašė pripažinti negaliojančiu atsakovo Kauno vandens sporto ir turizmo klubo „Žuvėdra“ 2016 05 23 valdybos narių susirinkimo nutarimą pašalinti V. I. iš klubo narių, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad nutarimas priimtas įgaliojimų neturinčių asmenų, kadangi valdybos nariai Klubo įstatų nustatyta tvarka nebuvo perrinkti; siekiant ieškovui užkirsti galimybę ginti savo kaip klubo nario teises kitoje civilinėje byloje ir dalyvauti procese; jokių pretenzijų dėl klubo nario mokesčių nemokėjimo nėra gavęs.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašė civilinę bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu. Įstatų 4.6 punktas numato, kad pašalintas Klubo narys valdybos sprendimą gali apskųsti narių susirinkimui, kurio nutarimas yra galutinis. Kreipimasis į teismą galimas tik pasinaudojus išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Be to, 2016 05 23 valdybos narių susirinkimo nutarimo panaikinimas nesukels jokių teisinių pasekmių, nes 2017 03 04 įvykusiame Kauno vandens sporto ir turizmo klubo „Žuvėdra“ visuotiniame narių susirinkime nutarta šio ginčijamo sprendimo nepanaikinti, t. y. dėl V. I. pašalinimo iš Klubo narių buvo priimtas galutinis sprendimas.

Trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko, palaikė atsakovo išreikštą poziciją.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 12 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2-911-924/2017 nutraukė. Priteisė iš ieškovo atsakovui 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei 3,26 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad Kauno vandens sporto ir turizmo klubo „Žuvėdra“ 2016 05 23 klubo nariai vienbalsiai nutarė pašalinti ieškovą V. I. iš klubo narių už klubo įstatų 4.5.2 punkto pažeidimą, t. y. be pateisinamos priežasties ilgiau kaip šešis mėnesius nemokant nario mokesčio, ir 4.5.3 punkto pažeidimą, t. y. savo veikla kompromituojant klubą ir jo veiklą, klube skleidžiant melagingus duomenis apie klubo visuotinių susirinkimų bei klubo valdybos susirinkimų nebuvimą, melagingai nurodant, kad nuo 2005 metų nevyko nei vienas klubo valdybos susirinkimas ir nei vienas klubo visuotinis susirinkimas, pažeidimus.

Teismas nurodė, jog CK 2.46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys veikia pagal savo steigimo dokumentus, įstatus, steigimo sandorį arba įstatymų numatytais atvejais – bendruosius nuostatus. Vadovaujantis CK 2.82 straipsnio 1 dalimi, juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai. Atsakovo veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas ir klubo įstatai. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad asociacijos įstatuose nustatoma asociacijos organų struktūra, kompetencija, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka. Kauno vandens sporto ir turizmo klubo „Žuvėdra“ įstatų 4.6 punkte yra numatyta, kad klubo valdybos sprendimu pašalintas iš klubo narys valdybos sprendimą gali apskųsti narių susirinkimui, kurio nutarimas yra galutinis. Todėl ieškovas turėjo vadovautis įstatų nustatyta tvarka ir iš pradžių kreiptis į klubo narių visuotinį susirinkimą. Dėl to teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo argumentą, kad teisės aktai nenustato jam pareigos pasinaudoti ikiteismine ginčų sprendimo tvarka.

2017 03 04 įvykusiame Kauno vandens sporto ir turizmo klubo „Žuvėdra“ visuotiniame narių susirinkime, kuriame paties klubo iniciatyva taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl 2016 05 23 klubo valdybos narių susirinkimo nutarimo pašalinti V. I. iš klubo narių panaikinimo, nutarta šio ginčijamo sprendimo nepanaikinti. Todėl, teismas sutiko su atsakovu, kad, net ir teismui patenkinus ieškinio reikalavimą, ieškovo galimai pažeistos teisės ir teisėti interesai nebūtų apginti, kadangi liktų galioti 2017 03 04 visuotinio narių susirinkimo metu priimtas nutarimas tuo pačiu klausimu, kuris pagal klubo įstatus yra galutinis bei kuris įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Kadangi ginče dėl 2016 05 23 klubo valdybos narių susirinkimo metu priimto nutarimo buvo priimtas galutinis sprendimas, o ieškovas šio nutarimo neginčijo, todėl teismas, vertindamas, kad bet koks teismo priimtas sprendimas dėl 2016 05 23 valdybos narių susirinkimo nutarimo nesukurtų ginčo šalims teisių bei pareigų, sprendė, kad byla nenagrinėtina teisme pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir bylą nutraukė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas atskirajame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš esmės pirmos instancijos teismui. Nurodo šiuos argumentus:

Teismas neteisingai aiškino ir taikė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme institutą. Privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarką turi numatyti ne klubo „Žuvėdra“ įstatai, o įstatymai. Nei CPK, nei LR asociacijų įstatymas, nei kiti įstatymai neįtvirtina nuostatos, kad asociacijos ir jos narių ginčai privalomai būtų nagrinėjami išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Nors juridiniai asmenys veikia pagal savo steigimo dokumentus – įstatus, tačiau įstatai neįgyja įstatymo galios ir jų nuostatos negali prieštarauti imperatyvioms teisės aktų normoms. Todėl teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo spręsti, jog klubo įstatuose įtvirtinta ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarka.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad teismo sprendimas dėl 2016 05 23 klubo valdybos narių susirinkimo skundžiamo nutarimo nesukeltų materialinių teisinių padarinių, nes liktų galioti 2017 03 04 įvykusiame susirinkime priimtas galutinis sprendimas. Apelianto nuomone, teismas nuvertina teismo sprendimo galią, nes šiuo atveju tiek teismas, tiek visuotinis susirinkimas sprendė dėl to paties valdybos nutarimo galiojimo.

Visuotinis klubo narių 2017 03 04 susirinkimas nepriėmė jokio sprendimo dėl pareiškėjo pašalinimo iš klubo narių, nes neturėjo teisės spręsti ir nesprendė klausimo dėl klubo nario V. I. pašalinimo, šio klausimo sprendimas nebuvo numatytas darbotvarkėje, todėl narių susirinkimo sprendimas, kuriuo buvo paliktas nepakeistas skundžiamas valdybos narių nutarimas, nesukelia jokių savarankiškų teisinių pasekmių. Klubo įstatų 8.2 punkto 1 dalyje įtvirtinta klubo valdybos kompetencija priimti ir šalinti klubo narius. Taigi, tik klubo valdybos sprendimas pašalinti iš klubo narių sukėlė teisines pasekmes klubo nariui, ir tik nuo tokio sprendimo priėmimo momento.

Teismas neturėjo teisinio pagrindo nutraukti bylą remdamasis CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nurodydamas, kad byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, nes klubo įstatų 4.6 punktas įtvirtina klubo nario teisę apskųsti klubo narių susirinkimui klubo valdybos sprendimą pašalinti jį iš klubo narių. Taigi, narių susirinkimas turi teisę spręsti dėl valdybos sprendimo pagrįstumo tik esant pašalinto klubo nario skundui. Ieškovas neteikė skundo narių susirinkimui dėl valdybos susirinkimo nutarimo, todėl šis neturėjo teisinio pagrindo spręsti ir nesprendė dėl jau pašalinto nario pašalinimo iš klubo narių. Teismas privalėjo spręsti klausimą iš esmės, nes ieškovas pasinaudojo savo teise į teisminę gynybą ir apskundė teismui jo teises pažeidusį 2016 05 23 valdybos narių susirinkimo nutarimą, ir pareigos minėtą sprendimą skųsti narių susirinkimui neturėjo.

Nepagrįstai priteistos visos atsakovo prašomos bylinėjimosi išlaidos. Teismas turėjo eliminuoti išlaidas, susijusias su pagrindiniu reikalavimu, kurį atsakovas geranoriškai įvykdė ir 2017 03 04 suorganizavo visuotinį klubo narių susirinkimą.

Atsakovas atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti, nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

10.1. Ieškovo pozicija, kad Klubo įstatų 4.6 punkto formuluotė „Klubo valdybos sprendimu pašalintas iš klubo narys valdybos sprendimą gali apskųsti narių susirinkimui, kurio nutarimas yra galutinis“, neįpareigoja kreiptis į visuotinį narių susirinkimą, o tik suteikia tokią teisę, prieštarauja LR Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punktui, numatančiam, kad asociacijos įstatuose turi būti nurodyta asociacijos narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos. Įstatų 4.6 punkto formuluotė numato nutarimų apskundimo tvarką, kuria ieškovas nepasinaudojo, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepasinaudojo ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka.

10.2. Nepagrįstas skundo argumentas, kad 2017 03 04 visuotinis narių susirinkimas neturėjo teisės ir nesprendė klausimo dėl ieškovo pašalinimo iš klubo narių. Visuotinis narių susirinkimas yra aukščiausias klubo organas, kuris pagal savo kompetenciją, kaip teisingai nurodė Kauno apylinkės teismas, gali revizuoti bei naikinti kitų valdymo organų (valdybos) priimtus sprendimus.

10.3. Nepagrįstas skundo argumentas, kad teismas, nutraukdamas bylą ir nenurodydamas į kurią instituciją ieškovas turi kreiptis, pažeidė CPK 294 straipsnio 1 dalį. Teismas nutartyje nurodė, kad valdybos nutarimą ieškovas turėjo teisę skųsti visuotiniam narių susirinkimui, o visuotinio narių susirinkimo nutarimai yra skundžiami teismui CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais. Ieškovas per 3 mėnesius nepateikė ieškinio teismui dėl 2017 03 04 klubo narių visuotinio susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, todėl teismo sprendimas dėl valdybos susirinkimo nutarimo nesukels ieškovui materialinių teisinių pasekmių, nes galioja aukštesnio valdymo organo (visuotinio klubo narių susirinkimo) nutarimas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 straipsniu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria civilinė byla nutraukta CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra pagrįsta ir teisėta.

Ieškovas ieškinyje prašė pripažinti negaliojančiu atsakovo Kauno vandens sporto ir turizmo klubo „Žuvėdra“ 2016 05 23 klubo valdybos narių susirinkimo nutarimą pašalinti jį iš klubo narių. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinį, tačiau nustatęs, kad ieškinys paduotas ieškovui nesilaikant išankstinės ginčų ne teisme sprendimo tvarkos – valdybos nutarimo neapskundė klubo narių susirinkimui atsakovės įstatuose numatyta tvarka, civilinę bylą nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme.

Apeliantas skunde teigia, kad teismas nepagrįstai spręsdamas, kad klubo įstatuose įtvirtinta ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarka ir todėl bylą nutraukdamas, neteisingai aiškino ir taikė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme institutą.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo apelianto argumentu. CPK 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Ieškovas pasirenka konkretų savo teisių gynimo būdą (CPK 135 str. 1 d. 2 ir 4 p.). Viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra laikymasis tam tikrai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Todėl jei ši sąlyga neįvykdyta, teismas ieškinį palieka nenagrinėtu, kuomet šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 str. 1 d. 1 p.).

Įstatymų leidėjas teisės kreiptis į teismą įgijimo faktą tam tikros kategorijos bylose padaręs priklausomą nuo išankstinės neteisminės bylos sprendimo tvarkos, nepateikia bylų, kuriose ši tvarka privaloma, sąrašo, tačiau nurodo, jog reikalavimas laikytis išankstinės neteisminės bylos sprendimo tvarkos kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įtvirtintas įstatyme ir tik juo pagrįstas (CPK 137 str. 2 d. 3 p.). Įstatymų nuostatos, nustatančios privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką, negali būti aiškinamos plečiamai.

Nagrinėjamu atveju taikytinas LR asociacijų įstatymas, kurio nuostatos nenumato išankstinės neteisminės bylos sprendimo tvarkos. Atsižvelgiant į tai, jog reikalavimas laikytis išankstinės neteisminės bylos sprendimo tvarkos kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įtvirtintas įstatyme, o LR asociacijų įstatymo nuostatos tokios tvarkos nenumato, todėl atmestini atsakovo atsiliepimo argumentai, kad ieškovas nepasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo procedūra ir negalėjo kreiptis į teismą. Pažymėtina, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismine tvarka pripažinti negaliojančiais, jei jie prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Tokį ieškinį gali pareikšti ir juridinio asmens dalyvis, kuriuo šiuo atveju yra ieškovas, turintis teisę ginčyti atsakovo priimtus sprendimus dėl jo pašalinimo iš klubo narių (CK 2.82 str. 4 d).

Atsakovės įstatų 4.6 punktas numato teisę pašalintajam iš būrelio nariui skųsti valdybos nutarimą visuotinam susirinkimui, o pastarojo nutarimus teismui. Nustatyta, jog ieškovas nepasinaudojo klubo įstatų 4.6 punkte numatyta galimybe iš būrelio pašalintam nariui skųsti valdybos nutarimą visuotiniam susirinkimui. Tačiau ieškovas kreipėsi į teismą tikslu apginti savo pažeistas teises, todėl atmestini atsakovo argumentai, jog ieškovas dėl šios priežasties jis negalėjo kreiptis į teismą su ieškiniu. Taip pat atmestini atsakovo argumentai, kad, ieškovui neapskundus teismui 2017 03 04 klubo narių visuotinio susirinkimo nutarimo, teismo sprendimas dėl valdybos susirinkimo nutarimo nesukels ieškovui materialinių teisinių pasekmių, nes susirinkimas nepriėmė jokio naujo nutarimo, o tik patvirtino valdybos nutarimą pašalinti ieškovą iš klubo narių. Teismas vertina, kad ginčas dėl valdybos nutarimo netektų teisinės prasmės ir teismo sprendimas nesukeltų teisinių pasekmių tik tuo atveju, jei 2017 03 04 klubo narių susirinkimas būtų priėmęs nutarimą panaikinti 2016 05 23 klubo valdybos nutarimą pašalinti ieškovą iš klubo narių. Tačiau narių susirinkime nuspręsta priešingai, todėl pripažintina, kad ieškovo teisės nėra apgintos. Atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja (CPK 5 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo Kauno vandens sporto ir turizmo klubo ,,Žuvėdra“ vidaus teisės aktų nuostatos, kad kokie nors juridinio asmens organų sprendimai yra galutiniai (įstatų 4.6 p.), negali paneigti CK 2.82 straipsnio 4 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintos suinteresuoto asmens, šiuo atveju juridinio asmens nario, teisės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl juridinio asmens organo sprendimo. Juolab, kad šiuo konkrečiu atveju yra akivaizdu, jog ieškovas nesutinka su pašalinimu iš klubo narių.

Remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas ieškovo skundo argumentus vertina pagrįstais, todėl jį tenkindamas panaikina Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį ir bylą perduoda nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

Bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, atskirojo skundo argumentai dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių nevertintini.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, 339 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.