Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-03-19 · Byla Nr. ATP-126-135/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-19
Bylos Nr.
ATP-126-135/2015
Teisminio proceso Nr.
4-31-3-0665-2014-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Bronius Zalaga
Kategorijos
  • 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-126-135/5
Teisminio proceso Nr.: 4-31-3-0665-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 50.1.1;79.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 19 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. V. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarimo, kuriuo R. V. nubausta pagal ATPK 187 str. 2 d. 86 Eur bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. nubausta už tai, kad 2014 m. lapkričio 21d., 10 val., (duomenys neskelbimai) seniūnijos patalpose, Šiaulių AVPK Pakruojo rajono PK VPS PP tyrėjui A. L. pasakydama: „Dink iš seniūnijos, nes aš negaliu žiūrėti į tavo snukį“, įžeidė policijos pareigūno A. L. garbę ir orumą ir padarė Lietuvos ATPK 187 str. 2 d. numatytą pažeidimą.

Šalies argumentai

R. V. apeliaciniu skundu prašo ištirti byloje esančius įrodymus ir nutraukti jos atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylą nesant jos veiksmuose pažeidimo sudėties.

Skunde nurodo, kad teismas nevykdė pareigos visapusiškai ir nešališkai išnagrinėti visų byloje surinktų įrodymų, pašalinti prieštaravimų, nurodyti, kodėl vienais įrodymais tiki, o kitais – ne. Pažymi, kad byloje esantis A. L. tarnybinis pranešimas, R. S., L. Š., V. P., E. I. rašytiniai paaiškinimai nepatvirtina pažeidimo esmės. Teigia, kad teisme A. L. vienaip aiškino aplinkybes, o R. Š. paliudijo apie jos (R. V.) emocijas, o V. P. buvo verčiama liudyti, kad buvo įėjęs seniūnas tuo metu, kai A. L. atbėgo iš paskos į jos kabinetą.

Apeliantės teigimu, ji pažeidimo nepadarė, o pats tyrėjas A. L., neturėdamas teisėto pagrindo, viršijo savo pereiginius įgaliojimas bandydamas suvaržyti jos laisvę melagingai nurodymas, kad turi ją atvesti į aplinkos apsaugos agentūrą. Nurodo, kad teismas netyrė skirtingų paties pareigūno paaiškinimų, nevertino aplinkybės, kad pareigūnas neturėjo jokios teisės suvaržyti jos laisvę, grasinti panaudoti jėgą ir ją persekioti pablogėjus sveikatai, nepasišalindamas iš ne jo kabineto tuo metu, kai medikai apžiūrėjo ją, teikė medicininę pagalbą, taip žemindamas jos garbę ir orumą, pažeisdamas privatumą. Apeliantė kelia klausimą, kokiu teisiniu pagrindu policijos pareigūnas turėjo teisę be jos sutikimo domėtis jos sveikatos būkle, nes ji jo neprašė, ir pažeidinėti jos konstitucines teises. Nurodo, kad teismas nevertino pareigūno veiksmų dėl jo tariamai teisėtų veiksmų, kurių metu jis buvo įžeistas.

Nurodo, kad teismas iš administracinio kaltinimo išjungė aplinkybę - teisėto policijos pareigūno reikalavimo vykti į Šiaulių regiono apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūrą nevykdymą, nes reikalavimas buvo neteisėtas, tačiau nevertino ATPK 187 str. 2 d. pažeidimo sudėties, kuri turi du objektus - pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas ir pareigūno garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Atsižvelgdama į tai, apeliantė sprendžia, jog byla dalyje dėl pareigūno teisėto reikalavimo nevykdymo turėjo būti nutraukta nesant būtinųjų pažeidimo sudėties sąlygų.

Dėl kaltinimo, jog ji įžeidė pareigūno garbę ir orumą, apeliantė nurodo, jog tai buvo jos nuomonė, o pareigūnas prie jos priekabiavo, persekiojo svetimų asmenų akyse, domėjosi jos sveikata ir kūnu tuo metu, kai felčerė atliko būtinas procedūras. Pažymi, kad ji turi neįgalumą, jos sveikata yra bloga, ji negali nervintis, o pareigūnas ją nepagrįstai gąsdinimo sulaikyti ir panaudoti prieš ją jėgą. Tvirtina, kad ji įėjo ne į pareigūno kabinetą, o į seniūnijos darbuotojų, todėl pareigūnas neturėjo jokios teisės jos persekioti. Mano, kad ji turėjo teisėtą pagrindą liepti pareigūnui išeiti iš kabineto, nes ji jame laukė medikų ir skambino sūnui. Nurodo, kad svetimam vyrui neturi rūpėti moters sveikata, jei tai nėra susiję su tiesioginių pareigų vykdymu. Teigia, kad jai buvo bloga matant šalia stovinčio pareigūno veidą, jos emocinė būklė buvo nestabili.

Šalies argumentai

Apeliantė prašo perklausyti teismo posėdžio garso įrašą, nes protokolas surašytas neišsamiai. Teigia, kad teismas ne objektyviai vertino liudytojų parodymus, nevertino liudytojų, kurie tiesiogiai matė įvykį, parodymų, o prieštaringais paliudijimais grindė savo sprendimą. R. V. nuomone, teismas turėjo įvertinti ir tai, kad jai administracinis teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas medicinos įstaigoje. Mano, kad teismas privalėjo priimti atskirą nutartį dėl pareigūno pareigybinių įgaliojimų viršijimo, nes A. L. jos atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus.

Teigia, jog tai, kad ji paprašė pareigūno išeiti iš kabineto kai jai buvo tikrinama sveikata, nieko įžeidžiančio nėra, o ji savo nuomonę išsakė iš nevilties ir susijaudinimo. Tvirtina, kad neįžeidė pareigūno garbės ir orumo, todėl yra nepagrįstai nubausta, o teismas privalėjo įvertinti tai, kad pareigūnas grasino neteisėtai panaudoti jėgą, ją sulaikyti, taip pat tai, kad suvaržė jos laisvę sekdamas iš paskos, neteisėtai priekabiaudamas, domėdamasis jos sveikata, spoksodamas į ją, kai jai buvo tikrinama sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino tinkamai ir pagrįstai pripažino R. V. kalta padarius Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. numatytą pažeidimą.

R. V. kaltė įrodyta bylos duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1 b. l.), tarnybiniu pranešimu (2 b. l.), nukentėjusiojo A. L. (59-60 b. l.), liudytojų R. S. (60 b. l.), V. P. (60-61 b. l.), R. M. (61-62 b. l.), R. Š. (62 b. l.) parodymais.

Administracinėn atsakomybėn patrauktos R. V. apeliacinio skundo argumentas, kad ji policijos pareigūno neįžeidė, o tik išreiškė savo nuomonę apie jį – nepagrįstas. Teismo posėdyje apklaustas nukentėjusysis ir liudytojai patvirtino, jog nagrinėjamo įvykio metu R. V. konfliktavo su pareigūnu, su juo kalbėjo nemandagiai, buvo susinervinusi, jie suprato, kad R. V. atsisako vykdyti kažkokį pareigūno reikalavimą. Iš pirmosios instancijos teismo posėdyje duotų liudytojų R. S., V. P., R. M., R. Š. parodymų matyti, kad jie neprieštaravo nukentėjusiojo pareigūno A. L. nurodytoms aplinkybėms, o liudytoja R. M. teismui patvirtino, jog R. V. pareigūnui pasakė, jog ,,negaliu žiūrėti į tavo snukį“. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių liudytojai turėtų pagrindą apkalbėti pažeidėją. Tokių duomenų nepateikė ir R. V., todėl apylinkės teismui nebuvo pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais.

Pažeidėja skunde nurodė, kad teismas, pašalindamas iš kaltinimo aplinkybę ir nustatydamas, jog įvykio metu policijos pareigūno reikalavimas pristatyti R. V. 2014-11-17 10 val. į Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūrą nebuvo teisėtas, nevertino, kad jos (R. V.) veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto LR ATPK 187 str. 2 d. Su tokiu skundo argumentu teismas nesutinka.

ATPK 187 str. 2 d. numatyta, kad policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, –užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.

Iš šio straipsnio formuluotės matyti, kad ATPK 187 str. 2 d. yra numatytos dvi savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iš veikų požymius, t. y. arba pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, arba jo garbės ir orumo įžeidimą. Pirmuoju atveju pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N62 – 841/2006). Antruoju atveju turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N12-634/2005) ir gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse.

Šiuo atveju iš nustatytų aplinkybių matyti, kad R. V. atsakomybei pagal LR ATPK 187 str. 2 d. pakako R. V. konfliktinio ir nepagarbaus kalbėjimo su nukentėjusiuoju viešoje aplinkoje bei žodžių ,,negaliu žiūrėti į tavo snukį“ išsakymo.

Ir nors apylinkės teismas šiuo atveju nustatė, kad įvykio metu, t.y. 2014-11-21 pareigūno A. L. reikalavimas R. V. vykti į Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūrą nebuvo teisėtas, nes minėta įstaiga policijos pareigūnų reikalavo R. V. pristatyti 2014-11-17, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš A. L. parodymų teisme matyti, kad jis iki 2014-11-21 reikalavimo pristatyti R. V. į agentūrą dar nebuvo įvykdęs, nes nuvykęs kelis kartus į jo gyvenamąją vietą vis jos nerasdavo, todėl jo nurodymas įvykio dieną R. V., jog ji privalo vykti į agentūrą, turėto teisėtą pagrindą. Atsižvelgiant į tai, apeliantės skundo argumentas, kad pareigūnas A. L. be jokio teisėto pagrindo jai pasakė, jog ji privalo atvykti į Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūrą, ką apeliantė skunde įvardijo kaip ,,priekabiavimą“ ir ,,persekiojimą svetimų asmenų akyse“, atmetamas kaip nepagrįstas.

Apeliantė taip pat pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra surašytas pažeidžiant procesines normas, nes protokolas jai buvo surašytas medicinos įstaigoje.

Apklaustos liudytojomis teisme pareigūnės L. Š. ir L. M. paaiškino, kad protokolas buvo surašomas policijos komisariate tuo metu, kai R. V. lankėsi policijos komisariato kitame kabinete pas kitą pareigūną, ji buvo paprašyta vėliau užeiti į kabinetą pas pareigūnę L. Š., tačiau R. V. to nepadarė, o išėjo į polikliniką. Pasak pareigūnių, jos į polikliniką vyko dėl to, kad dar kartą informuotų R. V., jog ji privalo atvykti pas pareigūnę L. Š. ir duoti paaiškinimus, susipažinti su jai inkriminuojamu pažeidimu, tačiau R. V. su pareigūnėmis nebendravo, kviečiama atvykti atsisakė, todėl pareigūnės sugrįžo į komisariatą, pabaigė surašyti protokolą ir vėl vyko į polikliniką, tačiau R. V. atsisakė pasirašyti protokolą, teigdama, kad ji nieko nepažeidė ir niekur nepasirašys, pareigūnės tai užfiksavo protokole ir tarnybiniame pranešime (1, 4, 63, 64 b. l.).

Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo 2014-11-24 Nr. 75P-22109780-14 (1 b. l.) matyti, kad apeliantės parašo, patvirtinančio, jog ji yra supažindinta su protokolo turiniu ir ATPK 272 str. nustatytomis teisėmis nėra. ATPK 260 str. 4 d. numatyta, kad, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsisako suteikti žinias apie save arba pasirašyti protokolą, tai įrašoma protokole. ATPK 260 str. 5 d. numatyta, kad surašant protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškinamos jo teisės ir pareigos, numatytos šio kodekso 272 straipsnyje, ir tai pažymima protokole. Kaip matyti iš minėto protokolo, jame įrašyta, kad R. V. atsisakė duoti paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, taip pat atsisakė pasirašyti, kad su protokolu susipažino, kad jai žinoma apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Tai apklaustos pirmosios instancijos teisme patvirtino ir policijos pareigūnės (63, 64 b. l.). Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad R. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas atitinka ATPK 260 str. numatytus reikalavimus, o tai, kad R. V. apie jai surašomą protokolą buvo informuota medicinos gydymo įstaigoje, atsižvelgiant į jos pačios nenorą vykti į policijos komisariatą, nelaikoma esminiu proceso pažeidimu, lemiančiu skundžiamo nutarimo neteisėtumą.

Apygardos teismas sutinka su Kelmės rajono apylinkės teismo padaryta išvada, kad pakanka surinktų įrodymų, pagrindžiančių R. V. kaltę. R. V. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 187 str. 2 dalį, nes ji Klovainių seniūnijos patalpose Šiaulių AVPK Pakruojo rajono PK VPS PP tyrėjui A. L. pasakydama: „Dink iš seniūnijos, nes aš negaliu žiūrėti į tavo snukį“, įžeidė policijos pareigūno A. L. garbę ir orumą, ir tokiu būdu padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 dalyje.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Kelmės rajono apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Naikinti ar keisti šį apylinkės teismo nutarimą nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

R. V. apeliacinio skundo netenkinti ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Bronius Zalaga