Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, gynėjui advokatui Algimantui Deguliui, nukentėjusiesiems E. K., P. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, bedarbis, išsiskyręs, be pastovios gyvenamosios vietos, teistas: 1) 1977-03-23 pagal LR BK 92 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 m., 2) 1982-09-03 pagal LR BK 250 str. 1 m. 6 mėn., (veika dekriminalizuota), 3) 1989-06-28 pagal LR BK 16 str., 250 str. 1 d. pataisos darbais 1 m. (veika dekriminalizuota), 4) 1991-06-27 pagal LR BK 146 str. 3 d. 4 m. 3 mėn., 5) 1996-11-07 pagal LR BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. 3 mėn., 6) 1998-11-24 pagal LR BK 16 str. 2 d., 272 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 m., pritaikius LR 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 2 d. 2 p., bausmė sumažinta 1/5, 7) 2004-07-30 pagal LR BK 284 str. 1 d. areštu 30 parų, 8) 2006-03-29 pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn., 9) 2008-04-21, pakeistas Kauno apygardos teismo 2008-06-19 nutartimi, pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 8 mėn., paleistas 2009-11-27 iš pataisos namų atlikus bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. 6 p. 9 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. K. 2010 m. vasario mėn. per 05 - 07 d. laikotarpį, vakare, tiksliau nenustatytu laiku, buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje dėl savanaudiškų paskatų - turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia keturiasdešimt tris kartus peiliu sudavė savo motinai T. K. į kairįjį riešą ir kairiąją plaštaką, kairįjį dilbį, kairįjį žastą, kairįjį petį, dešinįjį dilbį, krūtinės kairiąją pusę, tuo šiai padarydamas daugybines durtines-pjautines žaizdas kairiojo riešo ir plaštakos srityje, kairiojo dilbio užpakaliniame paviršiuje, kairiajame žaste viršutinio ir vidurinio trečdalių riboje, kairiojo peties srityje priekiniame paviršiuje, dešiniajame dilbyje, krūtinės kairėje pusėje su krūtinės sienos, krūtinkaulio, kairės pusės šonkaulių kremzlinių galų, širdies, aortos, kairiojo plaučio, diafragmos ir blužnies pažeidimais, nuo ko T. K. netrukus įvykio vietoje mirė, ir suvokdamas, kad tokiu veikimo būdu – daugybės durtinių sužalojimų padarymu sukelia nukentėjusiajai dideles fizines kančias bei skausmą, itin žiauriai, dėl savanaudiškų paskatų nužudė savo šeimos narį - motiną T. K..

Iš T. K. lavono teismo medicininio tyrimo specialisto išvados Nr. M 146/10 (02) matyti, kad T. K. mirties priežastis yra daugybinės durtinės-pjautinės žaizdos krūtinėje bei aortos, kairio plaučio, širdies, diafragmos, blužnies, krūtinkaulio ir kairės pusės šonkaulių kremzlių pažeidimai. Remiantis įvykio vietoje užfiksuotais lavoniniais reiškiniais tikėtinas T. K. mirties laikas 2-3 paros iki apžiūros. T. K. lavono kraujyje rasta 0,24%o etilo alkoholio. Tokia etilo alkoholio koncentracija girtumu nelaikoma. T. K. lavono vidaus organuose rasta: lorazepamo pėdsakų. Šis medikamentas yra įprastai skiriamas ar net vartojamas be recepto trankviliantas miego kokybei pagerinti ar nerimui slopinti. Jokių kitokių medikamentų ar narkotinių medžiagų vidaus organuose nerasta. T. K. lavone rasti šie sužalojimai: Daugybinės (mažiausiai 36) prieš pat mirtį padarytos durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos krūtinės kairėje pusėje su krūtinės sienos, krūtinkaulio, kairės pusės šonkaulių kremzlinių galų, širdies (mažiausiai 7), aortos (2), kairio plaučio (mažiausiai 22), diafragmos, blužnies (2) pažeidimais. Šios žaizdos padarytos smūgiuojant į krūtinės centrinę dalį, priekinio paviršiaus kairę pusę bei kairį šoną mažiausiai 36 kartus aštriu vienašmeniu įrankiu, turinčiu penties nuožambį su išreikštomis briaunomis, bei pakotę. Visų smūgių į krūtinę metu įrankio geležtė buvo vyraujančiai horizontalioje plokštumoje kūno ašies atžvilgiu, ašmenimis atkreipta į kairę pusę, smūgiuojama beveik statmenai į krūtinę. Labiausiai tikėtina, kad T. K. buvo žalojama gulimoje padėtyje aukštielninka ir kiek ant dešinio šono užpuolikui esant iš kairės. Kiauryminiai krūtinės sienos, širdies, plaučių, aortos bei blužnies sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą ir šiuo atveju tapo mirties priežastimi. Durtinės-pjautinės žaizdos dešiniajame dilbyje (viena kiaurinė žaizda viršutiniame trečdalyje), kairio peties srityje priekiniame paviršiuje (viena akla), kairiajame žaste viršutinio ir vidurinio trečdalių riboje (viena kiaurinė), kairiojo dilbio užpakaliniame paviršiuje (viena akla), kairiojo riešo ir plaštakos srityje (trys kiaurinės). Šie sužalojimai taip pat padaryti prieš pat mirtį vienašmeniu aštriu įrankiu (tikėtina tuo pačiu kaip 5.1. punkte išvardintos žaizdos) su išreikštomis penties nuožambio briaunomis bei pakote septynių trauminių poveikių pasėkoje, tai yra vieno kiaurai per dešinį dilbį, vieno į kairį petį, vieno kiaurai per kairį žastą, vieno aklai į kairio dilbio užpakalinį paviršių, ir trijų kiaurai į riešo srities bei plaštakos nugarinį paviršių. Tikėtina, kad sužalojimai dilbiuose, kairio riešo srityje bei plaštakoje yra gynybinio pobūdžio, tai yra, susidarę rankomis dengiantis ir ginantis nuo suduodamų smūgių. Šios žaizdos gyvam asmeniui, izoliuotai vertinant, atitiktų nesunkų sveikatos sutrikdymą, o šiuo atveju būdamos papildomu išorinio kraujavimo šaltiniu, taip pat prisidėjo prie mirties. Pomirtinių sužalojimų T. K. kūne nekonstatuota. Mirtis ištiko staiga, betarpiškai per kelias minutes po širdies bei aortos sužalojimų. Per šį trumpą laiką T. K. dar galėjo gintis rankomis. Vizualiai vertinant žaizdose užsifiksavę tik plačios grupinės priklausomybės identifikacinės savybės. Žalojančio įrankio identifikacinėm savybėm patikslinti med. kriminalistiniam tyrimui paimta krūtinės kairės pusės odos išpjova su tipingiausiomis žaizdomis, sužalotas krūtinkaulis bei kairės pusės šonkaulių kremzlės. Skaitmeninės sužalojimų padarymo jėgos išraiškos nustatyti negalima, tačiau akivaizdu, kad smūgių būta vidutinės arba didelės jėgos, nes yra kiaurai perdurtas krūtinkaulis, sužalotos šonkaulių kremzlės bei žaizdose stebimi požymiai pilno geležtės panirimo į kūną iki pakotės. Medicininiu požiūriu sužalojimai yra vienodo padarymo laiko ir nustatyti jų sekos negalima. Rūbų audinio pažeidimai atitinka sužalojimus kūne (T. 1 b.l. 42-48).

Iš specialisto išvados Nr. MK 39/10 (01) matyti, kad tirtos T. K. durtinės -pjautinės odos žaizdos išburkintoje odos išpjovoje yra 15-29 mm ilgio. Tirtose T. K. krūtinės durtinėse-pjautinėse odos žaizdose yra užsifiksavę metalizacijos geležimi pėdsakai. Tirtas T. K. šonkaulio kremzlės sužalojimas ir jo projekcijoje esanti durtinė-pjautinė odos žaizda padaryti tyrimui pateiktu peiliu. Tikėtina, kad ir kiti tirti T. K. krūtinkaulio, šonkaulių sužalojimai ir jų projekcijoje esančios tirtos krūtinės kairės pusės durtinės-pjautinės odos žaizdos padarytos tirti pateiktu peiliu. Kategoriška išvada dėl kitų sužalojimų negalima, kadangi sutampančių pėdsakų visuma nėra individuali (T. 1 b.l. 59-69).

Iš specialisto išvados Nr. 20-4-IS1-743 (G1-415) matyti, kad keturi pirštų pėdsakai, rasti ant degtinės butelio su užrašu „Sobieski..." ir keturi pirštų pėdsakai, rasti ant alaus butelio su užrašu „Fortas...", paimtų įvykio vietos apžiūros metu dėl T. K. nužudymo yra tinkami asmens identifikavimui. Keturi pirštų pėdsakai, rasti ant degtinės butelio su užrašu „Sobieski...", yra palikti įtariamojo G. K. kairės rankos smiliumi, kairės rankos didžiuoju pirštu, kairės rankos didžiuoju pirštu ir dešinės rankos bevardžiu pirštu. Keturi pirštų pėdsakai, rasti ant alaus butelio su užrašu „Fortas...", yra palikti įtariamojo G. K. kairės rankos didžiuoju pirštu, kairės rankos smiliumi, kairės rankos mažyliu pirštu, kairės rankos nykščiu. Vienas piršto pėdsakas ir vienas delno pėdsakas, nukopijuoti daktiloskopinėmis plokštelėmis nuo lėkščių, įvykio vietos apžiūros metu yra tinkami asmens identifikavimui. Kiti rankų pėdsakai, nukopijuoti daktiloskopinėmis plokštelėmis, asmens identifikavimui netinkami. Vienas piršto pėdsakas ir vienas delno pėdsakas, nukopijuoti daktiloskopinėmis plokštelėmis nuo lėkščių, yra palikti ne įtariamojo G. K., o kitų asmenų (T. 1 b.l. 73-82).

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis G. K. dėl savanaudiškų paskatų - turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia keturiasdešimt tris kartus sudavė peiliu savo motinai T. K. į krūtinės kairiąją pusę bei kitas nuosprendžio nustatomojoje dalyje išvardintas vietas, tuo šiai padarydamas daugybines durtines-pjautines žaizdas kairiojo riešo ir plaštakos srityje, kairiojo dilbio užpakaliniame paviršiuje, kairiajame žaste viršutinio ir vidurinio trečdalių riboje, kairiojo peties srityje priekiniame paviršiuje, dešiniajame dilbyje, krūtinės kairėje pusėje su krūtinės sienos, krūtinkaulio, kairės pusės šonkaulių kremzlinių galų, širdies, aortos, kairiojo plaučio, diafragmos ir blužnies pažeidimais, nuo ko T. K. netrūkus įvykio vietoje mirė, ir suvokdamas, kad tokiu veikimo būdu – daugybės durtinių sužalojimų padarymu sukelia nukentėjusiajai dideles fizines kančias bei skausmą, itin žiauriai, dėl savanaudiškų paskatų nužudė savo šeimos narį - motiną T. K..

Tai, kad kaltinamasis G. K. nužudė nukentėjusiąją, parodė jis pats, liudytojai A. Ž., A. E., kuriems kaltinamasis pasisakė nužudęs savo motiną. Tai patvirtina specialistų išvados, iš kurių matyti, kad sužalojimai nukentėjusiajai padaryti rastu pas kaltinamąjį peiliu, įvykio vietoje rasti kaltinamojo rankų pėdsakai. Liudytoja T. V. parodė, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios ne kartą yra kilę konfliktai dėl T. K. turto. Nukentėjusioji T. K. skundėsi, jog kaltinamasis G. K., kuris pas ją retkarčiais apsilankydavo, 2010-01-31 ją bandė uždusinti pagalve, nes reikalavo pinigų alkoholiui. Kad nusikaltimo padarymo metu vyko konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios, parodė kaltinamasis. Liudytojas Ž. N. parodė, kad panašios į kaltinamąjį išvaizdos vyriškį matė 2010 m. vasario 5 d. apie 22.00 – 24.00 val. bare. Kaltinamasis neturėjo pajamų svaiginančioms priemonėms įsigyti. Todėl nėra pagrindo abejoti kaltinamojo G. K. parodymais.

Kaltinamasis G. K. tyčia nužudė savo motiną. Tarp kaltinamojo padarytų nukentėjusiajai kūno sužalojimų ir atsiradusių pasekmių – T. K. mirties yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis G. K. veikė tiesiogine apibrėžta tyčia, kadangi jis smogė peiliu nukentėjusiajai daugybinius smūgius į gyvybei svarbias vietas, daugiausia širdies plote. Kaltinamasis turėjo tikslą pagrobti nukentėjusiosios turtą. Nukentėjusioji saugojo nuo kaltinamojo turtą, kad šis jo nepagrobtų, neduodama pastarajam buto raktų. Kaltinamasis suvokė, kad nukentėjusioji neleis paimti jos turto. Po nukentėjusiajai suduotų smūgių, sukėlusių nukentėjusiosios mirtį, kaltinamasis pagrobė turtą iš nukentėjusiosios buto. Kaltinamasis G. K. kurį laiką smogdamas daugybinius smūgius peiliu ir padarydamas 43 kūno sužalojimus itin skausmingu būdu suvokė, kad dėl to nukentėjusioji patiria dideles kančias, tačiau į tai nekreipdamas dėmesio toliau badė nukentėjusiąją didele jėga, todėl jis veikė itin žiauriai.

Nenustatyta, kokį konkretų turtą kaltinamasis pagrobė ir kokia jo vertė. G. K. nebuvo kaltinamas pagal BK 180 str. Kaltinamasis parodė, kad po suduotų smūgių nukentėjusiajai jis pagrobė kažkokią vazą ir galimai dar kažką. Liudytoja T. V. parodė, kad kaltinamasis reikalaudavo iš nukentėjusiosios turto svaiginamoms medžiagoms įsigyti, dėl to kildavo konfliktai, smaugė nukentėjusiąją. Konfliktų nuoseklumą parodo ir ankstesni teistumai. Kaltinamojo padaryti objektyviosios pusės veiksmai parodo, kad nusikaltimo padarymo tikslas buvo tyčia nužudyti savo motiną, kad pagrobti pastarosios turtą, be to, atkeršyti, kadangi nukentėjusioji neleisdavo naudotis jos turtu, kurį kaltinamasis siekė panaudoti svaiginamųjų priemonių įsigijimui. Dėl to kaltinamojo ir nukentėjusiosios tarpusavio santykiai buvo konfliktiški. Šie jų santykiai sietini ir dėl ankstesnių nukentėjusiosios turto vagysčių, kadangi dėl to kaltinamasis turėjo atlikti bausmę. Tai patvirtino pats kaltinamasis G. K.. Kaltinamasis neturėjo galimybės slapta pagrobti nukentėjusiosios turtą, nes nukentėjusioji nedavė buto raktų. Daryti nusikaltimą kaltinamąjį skatino pyktis dėl jo ir nukentėjusiosios priešiškų tarpusavio santykių, kurių priešiškumas atsirado ne tik dėl netinkamo kaltinamojo gyvenimo būdo, bet ir nukentėjusios turto apsauga, nes G. K. progai pasitaikius vis ką nors iš savo motinos pagrobdavo. Todėl kolegija laiko nustatyta, kad kaltinamasis G. K. tyčia nužudė nukentėjusiąją dėl savanaudiškų paskatų. Nukentėjusioji T. K. yra kaltinamojo G. K. motina.

Todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. 6 p. 9 p. teisingai.

Kaltinamojo G. K. parodymai, kad jis neatsimena, kaip ilgai, tai yra, su pertraukomis, ar greitai - vieną po kito ir kaip sudavė smūgius peiliu, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio bei narkotinių medžiagų, neduoda pagrindo jo veiką nekvalifikuoti pagal BK 129 str. 2 d. 6 p., nes jis iš esmės paaiškino visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, tai yra, kokį įrankį naudojo, kurioje vietoje buvo sužalota nukentėjusioji ir kad šalia jos stovėjo jis, kad jo rankos ir peilis buvo kruvini. Nurodė, kaip buvo apsirengusi nukentėjusioji. Todėl jis suvokė daromos nusikalstamos veikos pavojingumą ir padarinius. Nėra pagrindo netikėti kaltinamojo parodymais, kad jis nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų. Iš Specialisto išvados, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto matyti, kad 2010-02-09 buvo nustatytas narkotinis apsvaigimas nuo amfetamino, lengvas girtumo laipsnis, rasta 2,00 promilės etilo alkoholio (T.2 b.l. 26-27). Iš Specialisto išvados matyti, kad G. K. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga. Jis orientuotas teisingai. Sąmoningas. Mąstymas nuoseklus. Ryškesnių atminties, dėmesio sutrikimų nekonstatuota. Parodymus duoda pakankamai nuosekliai. Savo kaltę pripažįsta, kritiškas. Dėl įvykio kaltina apsvaigimą, dalies jo neprisimena (T. 2 b.l. 23).

Iš išdėstytu įrodymų – specialistų išvadų bei paties kaltinamojo parodymų matyti, kad sudavė smūgius nukentėjusiajai peiliu, kuris buvo rastas pas G. K.. Todėl pas kaltinamąjį rastas peilis laikomas daiktiniu įrodymų, kuriuo buvo atimta nukentėjusiosios gyvybė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir padėjo išaiškinti šią veiką, nes jis iš esmės pripažino, kad peiliu subadė lovoje gulinčią nukentėjusiąją ne kas kitas, o jis. Nusikaltimas padarytas bute slapta. Kaltinamasis neneigė pavogęs nukentėjusiosios turtą ir kaip jos realizavo su nenustatytais asmenimis. Kaltinamasis nesistengė atsikratyti daiktiniu įrodymu, nužudymo įrankiu – peiliu. Todėl kaltinamojo elgesys ir parodymai turėjo įtakos nusikaltimo ištyrimui. Kaltinamasis negalėjo paaiškinti nukentėjusiosios badymo proceso ir trukmės pasiteisindamas tuo, kad buvo labai neblaivus, apsvaigęs. Be to, jis buvo įtūžio dėl pykčio būsenoje. Netikėti tokiais kaltinamojo parodymais teismas neturi pagrindo.

Kaltinamojo G. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Sistemingas nusikaltimų (būdamas pilnametis teistas 8 kartus) darymas kaltinamąjį G. K. charakterizuoja neigiamai, kaip asmenį nusistačiusį daryti nusikaltimus, nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio normų, nesitaisyti (T. 1 b.l. 188-199). Alytaus pataisos namų administracijos G. K. charakterizuojamas taip pat neigiamai (T.2 b.l. 16).

Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė labai sunkų nusikaltimą, esant trims kvalifikuojantiems požymiams. Nusikaltimą padarė apibrėžta tiesiogine tyčia. Savo veiksmais sukėlė neatstatomas pasekmes ir tuo padarė ypatingą žalą visuomenei. Po nusikaltimo padarymo girtavo, svaiginosi, buvo abejingas nukentėjusiosios atžvilgiu, palikęs ją sužalotą užrakintame bute. Nesirūpino, kad nukentėjusiajai būtų suteikta medicininė pagalba. Atsižvelgiama į neigiamą kaltinamojo asmenybę, kad jis nusistatęs daryti nusikaltimus, nesitaisyti.

Skiriant bausmės dydį atsižvelgiama ir į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Be to, neišnykęs teistumas. Skiriant bausmės dydį atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis labai sunkų nusikaltimą padarė pirmą kartą, būdamas pilnametis G. K. daugiausia buvo teistas už vagystes, vieną kartą už plėšimą, viešos tvarkos pažeidimą.

Todėl skiriama terminuota laisvės atėmimo bausmė virš sankcijoje numatyto bausmės vidurkio (LR BK 61 str. 1 d. 2 d.).

Nukentėjusiojo P. K. civilinis ieškinys, kurį sudaro nukentėjusiosios T. K. laidojimo išlaidos, pagrįstas ir tenkintinas pilnai - materialinė žala padaryta kaltais kaltinamojo G. K. veiksmais (LR BPK 115str.1d.).

Paimtus iš G. K. pinigus – 4 litus 65 centus (T. 1 b.l. 173) ir saugomus Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate (Kasos pajamų orderis KTI Nr. 00813) kaip menkavertį turtą grąžinti nuteistajam G. K., kadangi administravimo išlaidos žymiai viršytų šią sumą. Todėl šiuo atveju vadovaujamasi protingumo kriterijais.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pripažinti G. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. 6 p. 9 p. ir nubausti laisvės atėmimu 17 (septyniolikai) metų, bausmę atliekant pirmus 8 (aštuonis) metus kalėjime, likusią bausmės dalį pataisos namuose.

G. K. kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą kardomajame kalinime nuo 2010-02-09 - iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš G. K. P. K. naudai 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) litų turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus: Du puodeliai, peilis, du švirkštai su adatomis, G. K. biologiniai (DNR) pavyzdžiai, dvi daktiloskopinės plokštelės, viena „Mikrosil“ pastos išlieja ir trys daktiloskopinės plokštelės, dvi cigaretės nuorūkos, G. K. nagų pavyzdžiai, vienas stiklinis butelis su užrašu „Sobieski“, vienas stiklinis butelis su užrašu „Fortas“, paklodė, pagalvės užvalkalas, audinio juosta, antklodė, užuolaida – sunaikinti.

G. K. drabužius (džinsinės kelnės, megztinis, sportinis bliuzonas, striukė) grąžinti G. K..

G. K. dokumentus (T. 1 b.l. 164-171) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti į nuteistojo G. K. asmens bylą.

Paimtus iš G. K. pinigus – 4 litus 65 centus grąžinti nuteistajam G. K..

Nuosprendis per 20d. nuo paskelbimo, o nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo, gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.