- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-16
- Bylos Nr.
- 1A-379-397/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28294-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- L. P.
- Advokatai
- Marytė Vietaitė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo L. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir nuteistas 60 MGL, tai yra 2259,60 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 60 ct) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 40 MGL, tai yra 1506,40 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų 40 ct) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, L. P. uždrausta trejus metus naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas L. P. automobilis Audi A6 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš L. P. 125,62 Eur (vienas šimtas dvidešimt penki eurai 62 ct) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
L. P. nuteistas už tai, kad 2017 m. kovo 5 d., apie 15 val. (duomenys neskelbtini) plentu vairuodamas kelių transporto priemonę automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ties UAB „(duomenys neskelbtini)” degaline, esančia (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127 punktų reikalavimus, vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta mažiausia koncentracija 1,97 % promilės etilo alkoholio), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, sukdamas į degalinės teritoriją, nesuvaldė savo vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio bortą bei pakelės medį. Nuteistasis L. P. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nuosprendį pakeisti: paskirtą bausmę sušvelninti – skirti 30 MGL, t. y. 1129,80 eurų dydžio baudą, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę baudą – 20 MGL, t. y. 753,20 eurų, dydžio baudą. Taip pat vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo sutrumpinti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminą iki vienerių metų bei panaikinti automobilio Audi A6 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą. Teigia, jog nuosprendis per griežtas, nes bausmė skirta neatsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, asmenybę, šeimyninę padėtį ir kitas aplinkybes. Skunde apeliantas nurodo, jog, uždraudžiant naudotis specialia teise maksimaliam trejų metų laikotarpiui, jam paskirta per griežta, pažeidžianti teisingumo, proporcingumo bei protingumo principus, baudžiamojo poveikio priemonė. Visiškai neatsižvelgta į tai, kad padarytas nusikaltimas nesunkus, apeliantas kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, paaiškino visas aplinkybes, teisiamas pirmą kartą, turi mažametį vaiką, mokinasi, veika sunkių padarinių nesukėlė. Mano, kad dėl išvardintų aplinkybių ši baudžiamojo poveikio priemonė turėjo būti skirta minimaliam 1 metų laikotarpiui.Nuteistasis taip pat teigia, jog teismas jam skyrė per griežtą baudą, visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad jis turi mažametį vaiką ir mokinasi. Mano, kad jam turėjo būti paskirta 30 MGL dydžio bauda, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis turėjo būti dar mažinama 1/3 ir paskirta galutinė 20 MGL, t. y. 753,20 Eurų bauda, kuri atitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Apeliantas skunde taip pat vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje akcentuojamais konstitucinio teisingumo, teisinės valstybės bei sankcijų proporcingumo principais ir teigia, jog automobilio Audi A6 Avant konfiskavimas šiuo atveju prieštarauja teismų praktikai bei neatitinka proporcingumo, teisingumo ir protingumo bei sąžiningumo principų.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo L. P. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliaciniame skunde keliamas tik bausmės individualizavimo ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl paskirtos baudos
Skunde teigiama, jog teismas netinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – veikos pavojingumą, pobūdį ir nuteistojo asmenybę, t. y. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 54 straipsnio nuostatas), todėl skyrė neteisingą, neproporcingą, per griežtą, t. y. savo dydžiu per didelę, baudą, tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti ir turi būti atmesti. Skiriant bausmę įstatymas teismą įpareigoja vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). Tačiau visais atvejais bausmė turi būti paskirta tokia, kuri užtikrintų BK 41 straipsnyje numatytą bausmės tikslus. Bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo naujų nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveiktų bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; be to, bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė ir tinkamai įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę. Teismas atsižvelgė ir įvertino padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, kaltės rūšį bei formą. Įvertino tai, kad apeliantas padarė vieną nusikaltimą, kuris, nors ir priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), tačiau yra tyčinis, be to, juo keliama reali grėsmė eismo saugumui ir kitų asmenų turtui, sveikatai ir netgi gyvybei (ką rodo ir įvykęs eismo įvykis). Šio nusikaltimo pavojingumą apibūdina ir tai, kad leistinas alkoholio kiekis kraujyje buvo viršytas beveik penkis kartus. Įstatymų leidėjas pavojinga veika, užtraukiančia pačią griežčiausią – baudžiamąją atsakomybę įtvirtino tokią veiką, kai transporto priemonė vairuojama apsvaigus nuo alkoholio, kai jo koncentracija kraujyje viršija 1,5 promiles, tuo tarpu L. P. transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo koncentracija kraujyje siekė 1,97 promiles. Skiriant bausmę įvertinta ir tai, kad byloje nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad nuteistasis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Be to, teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę, o būtent tai, kad L. P. anksčiau neteistas, moksi, augina mažametį vaiką. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas L. P. skyrė 60 MGL dydžio baudą. Pažymėtina tai, kad įstatymas (BK 47 straipsnis) už nesunkų nusikaltimą numatė galimybę skirti baudą iki 500 MGL. Be to, BK 61 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, jog L. P. nors anksčiau ir neteistas, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, esant neblaiviam, o taip pat už nusižengimus nuosavybei (vagystės iš parduotuvių), kurie padaryti tą pačią dieną kaip ir nagrinėjama nusikalstama veika. Be to, L. P., atvykus policijos pareigūnams dėl šio įvykio, nevykdė jų teisėtų reikalavimų, pasipriešino, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau nutrauktas apeliantui susitaikius su nukentėjusiuoju. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo asmenybę apibūdina ir tai, kad nors teismas L. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog pradžioje jis neigė vairavęs transporto priemonę, nurodė, kad tai darė kitas asmuo, vardu „D.“, ir šią aplinkybę pripažino tik byloje surinkus kitų neginčijamų šį faktą patvirtinančių duomenų. Pažymėtina, jog net ir esant šioms apelianto asmenybę, elgesį po veikos padarymo, neigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms, net ir nusikalstama veika padarius realią turtinę žalą, L. P. skirta ne tik švelniausia BK 281 straipsnio 7 dalyje sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, tačiau jos dydis nustatytas net 4 kartus mažesnis nei vidurkis baudos, kurią galima skirti už tokio sunkumo nusikalstamą veiką. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog teismas tinkamai įvertino BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę, ir skyrė teisingą, proporcingą bausmę, kuri, aukštesniojo teismo vertinimu, būtina ir pakankama pasiekti bausmės tikslus, užtikrinti tiek bendrąją, tiek ir individualią prevenciją. Tai, kad nuteistasis mokosi ir augina mažametį vaiką tinkamai įvertinta pirmosios instancijos teisme, todėl dar kartą į tai atsižvelgti ir mažinti teismo paskirtą bausmę apeliacinėje instancijoje nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, jog, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, L. P. paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu iki 1506,40 eurų. Be to, šiai baudai sumokėti nustatytas ne minimalus 2 mėnesių, tačiau 4 mėnesių terminas, taip užtikrinant nuteistajam galimybę baudą mokėti dalimis, nepatiriant vienu metu itin didelių išlaidų. Todėl teigti, kad paskirta bauda yra neteisinga, per griežta bausmė, nėra jokio pagrindo.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino.
Skunde apeliantas teigia, jog baudžiamojo poveikio priemonė maksimaliam terminui uždraudžiant naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones jam skirta nepagrįstai, tinkamai neįvertinus to, kad nusikaltimas nesunkus, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvina tai, kad jis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, gyvena kaimo vietovėje, augina mažametį vaiką, mokosi, nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė. Teisėjų kolegija, išanalizavusi šiuos skundo argumentus, konstatuoja, jog baudžiamojo poveikio priemonė apeliantui skirta teisingai ir ją keisti skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.Baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Viena iš BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis.Nagrinėjamoje byloje neabejotinai nustatyta, jog L. P. būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, be to, sukėlė eismo įvykį, apgadino svetimą turtą. Šia veika ne tik padarytas šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tačiau ir sukelta grėsmė eismo saugumui, kitų asmenų turtu ir gyvybei. Be to, byloje taip pat nustatyta, jog nuteistasis anksčiau daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o tame tarpe ir už vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, už ką buvo skirta ne tik bauda, bet ir atimta teisė vairuoti transporto priemenes 1 metams, tačiau akivaizdu, jog ši priemonė nuo naujų tokio pobūdžio veikų nuteistojo nesulaikė. Be to, kaip jau minėta, L. P. taip pat nubaustas net už du administracinius nusižengimus (vagystė ir sukčiavimas parduotuvėse), padarytus tą pačią dieną, kaip ir nagrinėjama nusikalstama veika. Nustatyta, jog apeliantas nesusimokėjo už alkoholį, o be to, nugėręs parduotuvėje alkoholio butelį pastatė jį atgal į lentyną. Visa tai rodo, jog asmuo turi problemų vartojant alkoholį, be to, yra linkęs daryti Kelių eismo taisyklių pažeidimus (už tai administracine tvarka baustas taip pat ir po nagrinėjamų įvykių). Šios aplinkybės leidžia spręsti apie apeliantui būdingą ypatingai neatsakingą požiūrį į visuomenėje priimtinas ir nusistovėjusias elgesio taisykles, viešai įtvirtintas kelių eismo saugumo taisykles, atsainų požiūrį į galimas skaudžias tokio neteisėto elgesio pasekmes, o kartu ir į teisines tokio elgesio pasekmes bei dėl to kylančią realią grėsmę kitų asmenų turtui, sveikatai bei gyvybei. Todėl net ir esant byloje nustatytai atsakomybę švelninančiai aplinkybei (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, esant padarytai nedidelei turtinei žalai, teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant bausmės tikslų, siekiant užkirsti kelią naujoms neteisėtoms veikoms, siekiant užtikrinti kitų visuomenės narių apsaugą, byloje L. P. pagrįstai skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise maksimaliam 3 metų laikotarpiui. Šiuo atveju nuteistojo patiriami suvaržymai ir nepatogumai pateisinami viešojo intereso ir visuomenės apsauga, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, turi prioritetą prieš asmeninius interesus. Apibendrinant darytina išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonė apeliantui skirta teisingai. Skunde nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo trumpinti šios priemonės terminą, todėl skundas šioje dalyje taip pat netenkinamas.
Dėl BK 72 straipsnio taikymo
Apeliaciniame skunde taip pat keliamas baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo – taikymo proporcingumo klausimas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundo argumentus, konstatuoja, jog šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas taikytas pagrįstai ir proporcingumo principo nepažeidžia.Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri, jei yra pagrindas, skiriama kaltininkui kartu su bausme. Šios baudžiamosios poveikio priemonės skyrimo tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl baudžiamojo poveikio priemonei būdingi nubaudimo, auklėjimo bei prevencijos elementai. BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.Byloje nekyla abejonių, jog šiuo atveju automobilis buvo nusikaltimo padarymo priemonė, todėl laikytas konfiskuotinu turtu BK 72 straipsnio prasme. BK 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Tačiau atsižvelgtina į tai, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teises ir turi nubaudimo elementų, be to, šios kategorijos bylos pasižymi tuo, kad be bausmės, asmeniui, kaip ir šį kartą, dažnai taikomos net dvi baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskavimas ir specialiosios teisės atėmimas.Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių ir priemonių konfiskavimo tikslai – konstatuota, kad kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę, kai kuriais atvejais turimą turtą gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti paprastai naudojamas kaltininkui nuosavybės teise priklausantis (teisėtai įgytas) turtas, kurio konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).Apie būtinumą vertinti proporcingumo principą taikant turto konfiskavimą, yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 2K-7-130-699/2015. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija šioje byloje pažymėjo, jog konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama asmens teisė į nuosavybės apsaugą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnyje. Todėl taikant turto konfiskavimą būtina, be kita ko, vadovautis Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl jų. Taip pat šioje byloje pažymėta, jog vertindamas konfiskavimo proporcingumą bylose, kuriose svarstytas neįvykdžius deklaravimo pareigos per sieną gabentų teisėtos kilmės pinigų konfiskavimas iš už nurodytą nusikalstamą veiką nuteistų asmenų, EŽTT atsižvelgė į daugelį veiksnių, tokių kaip nusikalstamos veikos pobūdis, jos sunkumas; konfiskuojamo turto (šiuo atveju pinigų) statusas nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumas; nuteistojo asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybė ir elgesys, konfiskuojamo turto reikšmė pareiškėjui; dėl nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai sukelta turtinė žala valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu. Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė kolegija šioje byloje pažymėjo, jog svarbus momentas, ryškėjantis iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, yra tai, kad turto konfiskavimas kaip toks (ne tik procesiniai asmens teisės į nuosavybę apsaugos aspektai) gali būti vertinamas proporcingumo aspektu.Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog šios priemonės savininkas yra nuteistasis L. P., jo padaryta nusikalstama veika yra iš tiesų kelianti didelį pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, kitų asmenų turtui, sveikatai bei gyvybei, šia veika sukeltas eismo įvykis, padaryta reali turtinė žala, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka šis įvykis nesibaigė rimtesnėmis pasekmėmis. Iš bylos matyti, jog nuteistasis turi rimtų problemų dėl alkoholio, nes yra padaręs ir kitų teisės pažeidimų, susijusių su alkoholio vartojimu (beje tą pačią dieną kaip ir nagrinėjamas įvykis), be to, už tai, kad vairavo neblaivus anksčiau yra baustas administracine tvarka, netaikant automobilio konfiskavimo, tačiau, kaip matyti, anksčiau taikytos poveikio priemonės (bauda ir specialiosios teisės atėmimas) nebuvo pakankamos užtikrinti, kad asmuo pasimokytų ir nebedarytų naujų tokio pobūdžio pažeidimų. Be to, už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą apeliantui skirta švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, savo dydžiu net kelis kartus mažesnė už galimą skirti baudos vidurkį. Todėl, net ir įvertinus automobilio vertę (automobilis nėra brangus, prabangus) bei tai, kad automobilis reikalingas tenkinti kasdieninius šeimos poreikius, o taip pat įvertinus skirtą baudą bei baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, darytina išvada, jog šiuo atveju yra pagrindas manyti, kad baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo taikymas gali padėti pasiekti bausmės tikslus ir proporcingumo principo nepažeidžia. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog transporto priemonės konfiskavimas skirtas teisėtai, pagrįstai, todėl keisti nuosprendį šioje dalyje taip pat nėra pagrindo.Apibendrinant konstatuojama, jog apylinkės teismas, individualizuodamas bausmę bei skirdamas baudžiamojo poveikio priemones, baudžiamojo įstatymo nuostatas pritaikė tinkamai, baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Teismo išvados pagrįstos išsamia surinktų ir ištirtų duomenų analize, motyvuotos, abejonių nekelia, todėl apeliacinis skundas atmetamas, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 15 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo L. P. apeliacinį skundą atmesti.