- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-03
- Bylos Nr.
- 2A-68/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- Č. K.
- Trečiasis asmuo
- S. S.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilkesta“
- Advokatai
- Darius Stalionis, Danutė Puzirauskienė
- Kategorijos
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilkesta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-76-661/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ieškinį atsakovui Č. K. dėl skolos priteisimo ir pakvitavimų pripažinimo negaliojančiais, tretysis asmuo: S. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Vilkesta“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Č. K. 233 508,04 Lt skolos už atliktus statybos darbus, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, pripažinti, kad pagal trečiojo asmens S. S. atsakovui Č. K. išrašytus 2006 m. rugpjūčio 17 ir 18 d. pakvitavimus tretysis asmuo S. S. 190 000 Lt sumos negavo.
Ieškovas nurodė, kad pagal ieškovo ir atsakovo 2006 m. gegužės 30 d. sudarytą statybos rangos sutartį Nr. 06-05-30/1 ieškovas įsipareigojo atlikti sutarties prieduose nurodytus statybos darbus. Ieškovas pradėjo darbus, neatsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nesumokėjo sutarties 1.2. punkte nurodytą 10 000 Lt avansą. Ieškovas atliko darbų už 292 091 Lt, tačiau atsakovas pasirašė tik 2006 m. birželio 30 d. atliktų darbų aktą ir atsisakė pasirašyti 2006 m. liepos 30 d. (13 478 Lt), 2006 m. spalio 12 d. (217 731 Lt) bei 2006 m. lapkričio 10 d. (48 197 Lt) atliktų darbų aktus. Pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės nebuvo pateikta. Ieškovas, remdamasis CK 6.694 straipsnio 4 dalimi, vienašališkai patvirtino minėtus atsakovo nepasirašytus atliktų darbų aktus. Atsakovas atliko tik šiuos mokėjimus: 12 685 Lt pagal 2006 m. birželio 30 d. atliktų darbų aktą; 13 477,96 Lt pagal 2006 m. liepos 30 d. atliktų darbų aktą; 32 420 Lt už kitus darbus, todėl liko skolingas ieškovui 233 508 Lt. Atsakovas atsisakė sumokėti skolą, motyvuodamas tuo, kad 190 000 Lt yra sumokėjęs ieškovo darbuotojui S. S. ir tai patvirtina 2006 m. rugpjūčio 17 ir 18 d. pakvitavimai. Ieškovo teigimu, atsakovas nėra sumokėjęs 190 000 Lt ieškovui ir tai patvirtina šios aplinkybės: apie S. S. ištašytus pakvitavimus ieškovas sužinojo tik 2007 m. vasarą po ieškovo atstovo advokato padėjėjo A. T. susitikimo su atsakovu; iki šio pokalbio atsakovas apie minėtus pakvitavimus ieškovui nesakė ir jų ieškovui nebuvo pateikęs; S. S. taip pat nesakė ieškovui, kad buvo gavęs iš atsakovo 190 000 Lt; S. S. nebuvo įnešęs į ieškovo sąskaitą pakvitavimuose nurodytų pinigų; S. S. teigia, kad šiuos pinigus iš atsakovo buvo gavęs, tačiau tuoj pat juos atsakovui grąžino. Ieškovo teigimu, ieškinio pateikimo dieną nėra patikimų įrodymų, kad S. S. gavo ir po to pasisavino ir (ar) išvaistė pakvitavimuose nurodytas sumas, atsakovas neginčijo ir naudojasi darbų rezultatais pagal statybos rangos sutartį, todėl privalo sumokėti ieškovui 233 508 Lt skolą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad byloje yra kilęs ginčas dėl 10 000 Lt avanso, apie kurio sumokėjimą byloje duomenų nėra, ir 190 000 Lt, atsakovo perduotų ieškovo darbuotojui S. S.. Pagal 2006 m. gegužės 30 d. statybos rangos sutarties 1 punktą ieškovas įsipareigojo atilikti statybos darbus už orientacinę 243 896 Lt kainą, įskaitant PVM. Pateikiant galutinį atsiskaitymą, ieškovas pateikė atsakovui kainą, viršijančią sutartyje nurodytą kainą, t. y. 292 091 Lt. Duomenų, kad ieškovas būtų derinęs su atsakovu padidintą darbų kainą, nėra. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas pažeidė sudarytos sutarties 1 punktą, nes, neįspėjęs atsakovo, nepagrįstai padidino kainą. Iš byloje pateiktų pakvitavimų teismas nustatė, kad ieškovo darbuotojas S. S. iš atsakovo už atliktus darbus pagal statybos rangos sutartį 2006 m. rugpjūčio 17 ir 18 d. gavo atitinkamai 50 000 Lt ir 140 000 Lt. Tretysis asmuo neigia gavęs iš atsakovo 190 000 Lt, tačiau pripažįstą, kad minėtus pakvitavimus buvo parašęs. Atsakovo 190 000 Lt perdavimo faktą ieškovo vardu veikusiam S. S. patvirtino jo paties rašyti ir pasirašyti pakvitavimai. Faktą, kad S. S. buvo perduoti 140 000 Lt, patvirtino liudytojas S. S.. Faktą, kad atsakovas disponavo šia pinigų suma, netiesiogiai patvirtina atsakovo ir liudytojo S. S. sudarytos paskolos sutartys. Įrodinėjimo pareiga dėl 190 000 Lt perdavimo tenka ieškovui, kuris leistinais įrodymais nepagrindė savo argumentų, kad S. S. nebuvo gavęs 190 000 Lt. Teismas nepripažino ir atmetė, kaip įrodymą, ieškovo teismui pateikto S. S. poligrafo tyrimą, nes poligrafo duomenys moksliniu ir praktiniu požiūriu yra tikimybinio pobūdžio ir teismas negali jais remtis. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, atlikdamas 12 685 Lt, 13 477 Lt, 32 420 Lt, 140 000 Lt ir 50 000 Lt mokėjimus, sumokėjo ieškovui 248 582,96 Lt, t. y. viršijo sutartimi sutartą 243 896 Lt darbų kainą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Vilkesta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, konstatavęs, kad šalių sudarytoje sutartyje yra nurodyta ne tvirta, o tik orientacinė darbų kaina – 243 896 Lt, neatsižvelgė į sutarties 1 punkte nurodytą mokėtinos už atliktus darbus kainos skaičiavimo būdą. Pirmiausia nustatomos faktiškai atliktų darbų natūrinės apimtys, po to atliktų darbų vieneto kaina. Mokėtina suma skaičiuojama sudauginus natūrines darbų apimtis ir darbų vienetų kainą. Šiuo atveju sutartų darbų įkainiai nebuvo didinti. Atsakovui padidinus pirmines darbų apimtis, proporcingai padidėjo ir bendra darbų suma. Ieškovas neprivalėjo kas kart derinti sutartyje numatytų darbų natūrinių apimčių kiekio pokyčių ir įkainių, nes atsakovas, pasirašydamas sutartį, sutiko, kad apmokės visus faktiškai atliktus darbus, jeigu tokių darbų kaina bus paskaičiuota sutarties 1 punkte nurodytu būdu. Be to, jei atsakovui pateikta papildomai jo užsakytų rūsyje esančių patalpų remonto darbų sąmata būtų jo netenkinusi, jis nebūtų leidęs pradėti vykdyti šiuos darbus. Teismas ignoravo tai, kad: liudytojo A. T. parodymai patvirtina, jog papildomi darbai atsirado atsakovo iniciatyva, užsakius sutartyje nenumatytus darbus; atsakovas, pradėjęs naudotis darbų rezultatais, faktiniais veiksmais priėmė ieškovo atliktus darbus; atsakovas neginčija aktuose nurodytų atliktų darbų sudėties, natūrinių apimčių bei vienetinių kainų.
2. Teismas, svarstydamas, ar S. S. iš tiesų gavo iš atsakovo 2006 m. rugpjūčio 17 ir 18 d. pakvitavimuose nurodytas sumas, neatsižvelgė į tai, kad:
Atsiliepimas
1) atsakovo teigimu, 2006 m. rugpjūčio 17 d. jis sumokėjo S. S. 140 000 Lt (40 000 Lt už atliktus darbus ir 100 000 Lt avansą), o 2006 m. rugpjūčio 18 d. – 50 000 Lt už atliktus darbus. Jeigu tikėti pakvitavimais, ieškovas per parą atlikto darbų už 150 000 Lt, ir tai įvykdo tada, kai atsakovas teismui pateiktoje savo filmuotoje medžiagoje tvirtina, kad nieko nepadaryta;
2) atsakovas savo atliktą 190 000 Lt mokėjimą aiškina noru prieš jo kelionę į užsienį užtikrinti tolimesnį darbų finansavimą, tačiau nesuprantama, kodėl piniginius klausimus jis sprendžia su S. S., o ne su ieškovo direktoriumi;
3) atsakovo teigimu, jis ieškovui sumokėjo 258 582,96 Lt. Taigi, tik įpusėjus remonto darbams, kai pagal atsakovą ieškovas nieko praktiškai nepadarė, o bendra sutartų darbų suma sudaro 243 896 Lt, atsakovas sumoka 258 582,96 Lt, kai papildomi atsakovo užsakyti rūsio patalpų remonto darbai dar net nepradėti.
4) liudytojo S. S. parodymai vertintini kritiškai, nes šis liudytojas prisipažino, kad jį su atsakovu sieja verslo santykiai;
5) tyrimas poligrafu yra objektyvus ta prasme, kad yra fiksuojamos tiriamojo reakcija į tiriamojo sunkiai kontroliuojamus dirgiklius, susijusius su reikšmingais įvykiais;
6) atsakovas teigia, kad pinigų perdavimo S. S. fakto nefilmavo, nes tuo metu jis dar tikėjo statybininkais ir nedarė įrašų, o įrašai pradėti daryti tik 2006 m. rugsėjo ir spalio mėn. Tačiau teismui pateiktame įraše girdimas atsakovas balsas, kuris sako, kad šiandien rugpjūčio 6 d., tuo tarpu pakvitavimai išrašyti rugpjūčio 17 ir 18 d. Be to, iš pateiktų įrašų girdėti, kad atsakovas sumas mini tik kalbėdamas su S. S., o kalbėdamas su S. B. jokių sumų nemini. Tai įrodo, kad atsakovas pinigų S. S. nedavė, nes užsiminus S. B. apie pinigus, gretai paaiškėtų netiesa. Pažymėtina, kad atsakovo teismui pateiktame įrašyto pokalbio vertime yra klaidų, kurios yra gan reikšmingos.
7) tikėtina, kad S. S. pakvitavimai buvo gauti apgaulės būdu, jokių nesuinteresuotų bylos baigtimi asmenų minėtų pakvitavimų rašymo metu šalia jo nebuvo, todėl yra tik vienintelis būdas patikrinti S. S. ir atsakovo parodymų tikrumą – atlikti jų parodymų tyrimą poligrafu. Poligrafas jau buvo panaudotas Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtose baudžiamosiose bylose Nr. 1-40/2005, Nr. 1-132/2005 ir Nr. 1-107/2006, todėl asmenų parodymų tyrimas poligrafu laikytinas tinkamu faktinių duomenų-įrodymų šaltiniu.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Č. K. prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovui pasirašyti buvo pateikta tik 2006 m. gegužės 30 d. statybos rangos sutartis. Nėra įrodymų, kad atsakovui būtų buvę pateikti kiti sutarties priedai, tarp jų ir sąmatos. Su ieškovo atstovu S. B. žodžiu buvo suderinti visi būsimieji darbai, kurių galutinė kaina buvo nustatyta statybos rangos sutartyje – 243 896 Lt. Atsakovui nebuvo pateiktos pasirašyti sąmatos, kuriose nurodyti visi darbai, jų kiekiai ir įkainiai. Todėl ieškovas neturėtų aiškinti teismui, kaip yra apskaičiuojama faktiškai atliktų darbų kaina. Papildomi darbai, kuriuos prašė atlikti atsakovas, buvo: kelių sienų išgriovimas rūsyje ir įvažiavimo į kiemą išklojimas trinkelėmis. Darbai rūsyje nebuvo papildomais darbais, nes jų atlikimo kaina buvo įskaičiuota į nurodytą sutartą darbų kainą. Šalys nebuvo suderinusios atskirų darbų įkainių, buvo suderinta tik galutinė darbų kaina. Visą laiką su atsakovu bendravo S. B. ir bendravimas vyko rusų kalba. Atsakovas ieškovo direktorių pirmą kartą pamatė statybos objekte tik 2006 m. rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje, kai buvo pradėtos reikšti pretenzijos dėl darbų atlikimo terminų. Atsakovas sutartį lietuvių kalba pasirašė vien todėl, kad pamatė darbų atlikimo kainą. Ieškovas teismui pateikė keturis atliktų darbų aktus. Atsakovas yra pasirašęs tik pirmą, t. y. 2006 m. birželio 30 d. aktą, ir jį apmokėjo. Atsakovas yra pasirašęs ir kelias jam pateiktas sąskaitas. Kiti atliktų darbų aktai ir sąskaitos atsakovui nebuvo pateiktos. Susidaro įspūdis, kad tokiais veiksmais siekiama nesąžiningų tikslų ir ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas, nes reikalauti apmokėjimo galima pagal finansinį dokumentą. Iš ieškovo pateiktos sąmatos ir atliktų darbų aktų galima pamatyti keliolika neatitikimų. Ieškovas teigia, kad pas atsakovą atliko papildomus darbus, tačiau ieškovui, kaip rangovui, kyla pareiga juos įteisinti ir dėl jų atlikimo susitarti. Ieškovas nurodo, kad pateikė atsakovui rūsio remonto darbų sąmatą 38 007 Lt sumai, tačiau apie šią sąmatą pirmosios instancijos teisme nebuvo kalbama, nėra jokių įrodymų, kad ji buvo pateikta atsakovui. Atsakovas jos nėra gavęs, be to, darbai rūsyje nelaikomi papildomais darbais. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad jis vienašališkai patvirtino atliktų darbų aktus, nes atsakovas atsisakė juos pasirašyti. Nėra įrodymų, kad šie aktai buvo pateikti atsakovui susipažinti su jais, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas buvo sąžiningas.
2. Ieškovas sąmoningai nesiekia užfiksuoti atsakovo duoto 10 000 Lt avanso. Šis avansas buvo duotas grynais pinigais ieškovo darbuotojui S. B.. Iš 2007 m. sausio 2 d. kasos pajamų orderio matyti, kad atsakovas sumokėjo ieškovui 32 420 Lt, tačiau šiuos pinigus atsakovas ieškovui buvo sumokėjęs žymiai ankščiau ir ne per vieną kartą. Tai patvirtino S. B.. Tikėtina, kad ieškovas teisingai netvarkė buhalterinės apskaitos ir šių duotų atsakovo pinigų neužfiksavo buhalterinėje apskaitoje jų davimo dieną. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas grynais pinigais buvo sumokėjęs ieškovui ir 10 000 Lt avansą. Ieškovas apeliaciniame skunde minėtą sumą išskaido į 12 420 Lt ir 20 000 Lt, nors pirmosios instancijos teisme šiomis aplinkybėmis nebuvo remtasi. Atsakovas tik kelis kartus buvo padaręs bankinius pavedimus, o likusią darbų kainą sumokėjo grynais pinigais, nes ieškovas tai reikalavo. Atsakovui būtų parankiau atsiskaityti bankiniais pavedimais, tačiau ieškovui primygtinai reikalaujant atsiskaitymas vyko grynais pinigais. Tikėtina, kad ieškovo buhalterija buvo tvarkoma netinkamai, buvo bandoma gauti neapskaitytų piniginių lėšų. Iš pokalbių įrašų galima daryti išvadą, kad S. S. buvo žinomi atvejai, kai už ieškovo atliktus darbus buvo atsiskaitoma neapskaitytais pinigais. Atsakovas turėjo galimybę atsiskaityti grynais pinigais, nes dalį jų buvo pasiskolinęs iš S. S.. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad šis liudytojas gali turėti suinteresuotumą bylos baigtimi. S. S. ir atsakovą nesieja giminystės ryšiai, jie yra tik verslo partneriai.
3. Faktą, kad S. S. buvo gavęs 190 000 Lt, patvirtina jo parašyti pakvitavimai. Pats S. S. patvirtino, kad jam buvo suteikti įgaliojimai priimti pinigus iš atsakovo, kol S. B. atostogavo. Sutartyje buvo numatyta, kad darbai bus atlikti iki 2006 m. rugsėjo 1 d., tačiau rugpjūčio viduryje nebuvo aišku, kada jie bus baigti. Atsakovas, duodamas didelę pinigų sumą grynais, tikėjosi, kad darbai sparčiai pajudės į priekį, nes buvo suinteresuotas greitų darbų užbaigimu. Pabrėžtina, kad vykdant statybos darbus S. B. jau nereikalavo iš atsakovo pinigų. Jeigu atsakovas nebūtų sumokėjęs aukščiau paminėtų grynų pinigų, tai ieškovas būtų reikalavęs iš jo apmokėjimo, tačiau tokio reikalavimo nebuvo. Ieškovui pradėjus vėluoti su darbų terminais, atsakovas pradėjo imtis atsargumo priemonių, pradėjo įrašinėti pokalbius su ieškovo darbuotojais. Iš pateiktų įrašų matyti, kad tiek S. S., tiek S. B. neneigė fakto, jog minėti grynieji pinigai buvo perduoti, o atsakovui paklausius, ar būtų galima šiuos pinigus įforminti buhalteriškai, ieškovo darbuotojai nukreipia kalbą kita tema. Dėl atsakovui nesuprantamų priežasčių ieškovo darbuotojai nenorėjo buhalteriškai įforminti iš atsakovo gautų pinigų. Darytina išvada, kad ieškovo atstovai suplanavo tokius savo veiksmus, kai buvo reikalaujama būtent grynųjų pinigų ir buvo liepta juos perduoti ne ieškovo vadovui, o darbų vykdytojui. Paminėtina, jeigu asmuo yra parašęs dokumentą, kad jis yra paėmęs pinigus, o taip iš tikrųjų nebuvo, toks asmuo imtųsi visų atsargumo priemonių išsiaiškinti šias aplinkybes kuo greičiau. S. S. nurodo, kad tikėjosi, jog jo pasirašyti pakvitavimai yra sudeginti. Vien tikėjimo neužtenka, buvo būtina atlikti kitus veiksmus, siekiant įsitikinti dėl minėtų pakvitavimo sunaikinimo. Tokių veiksmų S. S. neatliko. Ieškovui pradėjus civilinį procesą prieš atsakovą, pamatė, kad pakvitavimai nėra sunaikinti. Sąžiningas ir rūpestingas asmuo būtų kreipęsis į atitinkamas institucijas, siekdamas išsiaiškinti šį faktą. Sutiktina su teismo išvada, kad ieškovas turėjo pareigą įrodyti, jog jis per S. S. nėra gavęs 190 000 Lt, tačiau leistinais įrodymais to nepadarė. Tyrimas poligrafu yra labai specifinis, jo duomenys yra tikimybinio pobūdžio, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškovo pateiktą S. S. tyrimą poligrafu.
4. Ieškovas iki šiol nėra išrašęs PVM sąskaitų faktūrų, nors per jas vykdomi visi atsiskaitymai, o ne per atliktų darbų aktus. Ieškovas privalėjo išrašyti PVM sąskaitas faktūras ir jas pateikti apmokėjimui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovas pagal su atsakovu 2006 m. gegužės 30 d. sudarytą statybos rangos sutartį dėl namo Vilniuje, Nugalėtojų g. 47, vidaus, išorės remonto ir gerbūvio įrengimo darbų prašė iš atsakovo priteisti už atliktus papildomus statybos remonto darbus 48 197 Lt, už pagrindinius darbus 185 311 Lt. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 23 d. daliniu sprendimu ieškovui iš atsakovo už papildomus statybos darbus priteista 45 610,60 Lt, reikalavimas dėl 2 586,40 Lt už papildomus darbus atmestas. Šiame sprendime dėl apmokėjimo už papildomus darbus nepasisakoma.
Ieškovas reikalavimą apmokėti už atliktus statybos darbus (pagrindinius) grindžia tuo, kad jis pagal minėtą tarp šalių sudarytą statybos rangos sutartį darbus yra atlikęs, tačiau atsakovas pareigą visiškai atsiskaityti yra įvykdęs tik iš dalies, t. y. sumokėjęs tik 58 582,96 Lt. Atsakovas, reikšdamas atsikirtimus į pareikštą ieškinį, nurodo, kad su ieškovu yra visiškai atsiskaitęs, yra jam sumokėjęs 258 582,86 Lt, t. y. daugiau nei statybos rangos sutarties kainą.
Atsakovas atsikirtimus į reikalavimo dalį dėl 190 000 Lt apmokėjimo įrodinėja 2006 m. rugpjūčio 16 ir 17 d. pakvitavimais, išduotais jam ieškovo darbuotojo (trečiojo asmens) S. S., apie tai, kad jis, kaip ieškovo darbuotojas, iš atsakovo gavo 50 000 Lt už atliktus statybos darbus ir 140 000 Lt avansą už būsimus darbus. Ieškovas patikslintu ieškiniu reikalavimą priteisti iš atsakovo apmokėjimą už atliktus statybos darbus grindžia tuo, kad iš trečiojo asmens S. S. pinigų negavo ir nebuvo jam suteikęs įgaliojimų gauti iš atsakovo apmokėjimą grynais pinigais už atliktus statybos darbus ir avansą už būsimus darbus.
Pagal CK 2.137 straipsnio 2 dalį įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Įgaliojime nurodomos atstovui suteiktos teisės (įgaliojimai) veikti atstovaujamojo vardu su trečiaisiais asmenimis, įgaliojimas parodo, kokius sandorius ar kokius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu. Asmuo veikiantis per atstovą yra pripažįstamas kaip veikiantis pats (CK 2.132 straipsnis, 2.133 straipsnio 1 dalis).
Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad S. S. veikė ieškovo vardu. Tačiau teismas sprendime nenurodo argumentų, įrodymų, vertinimo, kuriais vadovaujantis teismas padarė išvadą, kad tretysis asmuo turėjo įgalinimus veikti ieškovo vardu. Byloje nustatyta, kad tretysis asmuo S. S. statybos rangos sutarties, iš kurios ieškovas kildina reikalavimą apmokėti už atliktus statybos darbus, vykdymo metu buvo ieškovo darbuotojas. Ieškovo atstovas direktorius K. J. nurodė, kad atsakovas atsiskaitydavo grynais pinigais ir pavedimais per banką, kad įgalinimus paimti iš atsakovo atsiskaitymą grynais pinigais žodžiu buvo suteikęs S. B.. Liudytojas S. B. tą aplinkybę patvirtino. Atsakovas taip pat nurodė, kad visus finansinius reikalus tvarkė su S. B., kad S. B. 2006 m. rugpjūčio 17 d. paskambino jam ir liepė pinigus perduoti S. S., kas ir buvo padaryta. S. S. taip pat nurodė, kad S. B. paprašė jo, jei užsakovas mokės, paimti 40 000 Lt. Liudytojas S. B. nurodė, kad liepė S. S. atsakovui pateikti darbų atlikimo aktus, o pastarajam pranešus, kad atsakovas nori atsiskaityti, liepė pinigus iš atsakovo paimti. Taigi iš ieškovo atstovo paaiškinimų, liudytojų S. B. parodymų, atsakovo paaiškinimų matyti, kad apmokėjimai buvo vykdomi pavedimais per banką ir grynais pinigais ir kad ieškovo akcininkui S. B. žodiniu direktoriaus pavedimu buvo leista gauti iš atsakovo apmokėjimą grynais pinigais. Tuo tarpu trečiajam asmeniui S. S. ieškovas tokių įgaliojimų nebuvo suteikęs, o S. B. ieškovas nebuvo suteikęs teisės perįgalioti kitą asmenį gauti iš atsakovo apmokėjimą pinigais. Apie tai, kad S. S. išdavė atsakovui pakvitavimus apie pinigų gavimą, bendrovės direktoriui nepranešė nei S. B., nei S. S.. S. S. parodė: ,,rašteliai buvo sunaikinti, todėl nepranešiau direktoriui“ (t. 1, b. l. 129). Apie rašytus pakvitavimus bendrovės direktorius sužinojo tik 2007 m. vasarą iš advokato, į kurį kreipėsi dėl teisinės pagalbos dėl skolos išieškojimo iš atsakovo. Apie pakvitavimų egzistavimą atsakovas informavo ieškovo advokatą. Iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad jis bendrovės vadovui nepranešė apie pinigų mokėjimą S. S.. Atsakovas nurodė: ,,neprisimenu ar J. pranešiau apie raštelius, nustebau, kad ieškovo direktorius apie raštelius nežinojo“ ( t. 1, b. l. 129-130).
Įvertinus aplinkybes, kad atsakovo ir trečiojo asmens S. S. nesiejo jokie santykiai pagal statybos rangos sutartį, atsakovas neturėjo pareigos trečiajam asmeniui už statybos darbus mokėti kokių nors sumų, o tretysis asmuo, neturėdamas įgaliojimų veikti ieškovo vardu, neturėjo teisės gauti iš atsakovo apmokėjimą. S. S. neigia gavęs iš atsakovo pinigus ir juos perdavęs ieškovui. Todėl, jeigu ir būtų įrodyta, kad pinigus atsakovas S. S. perdavė, ši aplinkybė nėra svarbi sprendžiant ginčą dėl skolos iš atsakovo priteisimo, nes ieškovas nebuvo S. S. suteikęs teisių gauti iš atsakovo ieškovui priklausančius pinigus. Tai reiškia, kad atsakovas už statybos darbus 190 000 Lt ieškovui nėra sumokėjęs (CK 2.133 straipsnio 6 dalis, 2.136 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas teigia, kad ieškovui be 190 000 Lt yra dar sumokėjęs 10 000 Lt avansą. Ieškovas neigia šią aplinkybę. Kadangi atsakovas įrodymų patvirtinančių avanso sumokėjimą nepateikė, nėra pagrindo pripažinti, kad 10 000 Lt buvo sumokėta (CPK 178 straipsnis).
Pagal atliktų darbų aktus ieškovas atliko darbų 292 091 Lt sumai, iš šios sumos papildomi darbai sudaro 48 197 Lt. Minėta, 2010 m. lapkričio 23 d. daliniu sprendimu už papildomus darbus priteista 45 610,60 Lt, 2 586,40 Lt reikalavimas už papildomus darbus ieškovui atmestas. Atsakovas ieškovui yra sumokėjęs 58 582,96 Lt. Todėl atsakovas ieškovui liko skolingas 185 331 Lt (292 091 – 58 582,96 – 45 610,60 – 2 586,40).
Ieškovas prašo pripažinti, kad tretysis asmuo S. S. pagal 2006 m. rugpjūčio 17 ir18 d. išduotus pakvitavimus 190 000 Lt iš atsakovo nėra gavęs. Byloje nustatyta, kad tretysis asmuo S. S. neturėjo ieškovo įgalinimo gauti ieškovui priklausančių pinigų iš atsakovo ir kad ieškovas iš trečiojo asmens pinigų negavo. Dėl šios priežasties ginčijami pakvitavimai ieškovui teisių ir pareigų nesukelia. Ieškovo atstovė 2011 m. spalio 4 d. teismo posėdyje nurodė, kad ieškovas negalėjo reikšti reikalavimo už trečiąjį asmenį pripažinti, kad pastarasis pagal pakvitavimus pinigų iš atsakovo nėra gavęs ir prašė šį reikalavimą palikti nenagrinėtu. Prašymą minėtą reikalavimą palikti nenagrinėtu nėra pagrindo tenkinti. Šiuo atveju reikalavimas turėtų būti atmestas, tačiau tai nebūtų ginčo galutinis išsprendimas, nes greičiausiai vėl būtų pareikštas ieškinys dėl to paties dalyko, tačiau jau kito ieškovo.
Proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principą padeda įgyvendinti netinkamos šalies pakeitimo tinkama šalimi institutas. Pakeisti netinkamą šalį tinkama (tiek ieškovą, tiek atsakovą) galima tik pradinio ieškovo sutikimu. Prašymą gali reikšti bet kuri šalis, taip pat tai gali padaryti teismas savo iniciatyva, svarbu, kad sutiktų pradinis ieškovas arba jam nesutikus, tinkamas ieškovas gali būti įtraukiamas į procesą kaip tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus. S. S. į procesą kaip trečiąjį asmenį, nepareiškusį savarankiškų reikalavimų, įtraukė ieškovas. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė pareigos išaiškinti ieškovui ir trečiajam asmeniui apie galimybę pastarajam į procesą įstoti kaip ieškovui arba trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus (CPK 45 straipsnio 1, 2 dalys, 46 straipsnis). Dėl tos priežasties įgyvendinant proceso koncentruotiškumo principą, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas reikalavimas pripažinti, kad tretysis asmuo S. S. pagal išduotus atsakovui pakvitavimus pinigų iš atsakovo negavo, naikintina ir byla šioje dalyje perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas šioje byloje buvo pareiškęs du reikalavimus: dėl 233 508,04 Lt skolos už atliktus statybos darbus priteisimo ir pakvitavimų dėl 190 000 Lt sumos gavimo pripažinimo negaliojančiais. Ieškovo reikalavimas dėl skolos už atlikus darbus priteisimo patenkintas beveik visiškai, o reikalavimas dėl pakvitavimų pripažinimo negaliojančiais perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Esant panašioms abiejų reikalavimų sumoms, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui iš atsakovo priteistina pusė ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas už ieškinį yra sumokėjęs 8 235,08 Lt žyminio mokesčio, už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymą – 353,97 Lt, o už teisinę pagalbą - 6 475 Lt (1 475 Lt – pirmosios instancijos teisme, 5 000 Lt – apeliacinės instancijos teisme), iš viso 15 064,05 Lt, todėl iš atsakovo ieškovui priteisina 7 532 Lt bylinėjimosi išlaidų suma. Be to, ieškovas už apeliacinį skundą buvo sumokėjęs 1 500 Lt žyminio mokesčio (turėjo sumokėti 8 235,08 Lt), o likusi dalis buvo atidėta iki sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovui priteistinas 1 500 Lt žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą, o į valstybės biudžetą – 2 618 Lt žyminis mokestis (8 235,08 Lt / 2 – 1 500 Lt). Iš atsakovo į valstybės biudžetą taip pat priteistina pusė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. 39 Lt (48 Lt (pirmosios instancijos teisme) + 30,45 Lt (apeliacinės instancijos teisme) / 2). Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų (už dokumentų vertimus, tyrimą poligrafu, faktinių aplinkybių konstatavimą ir kt.), nes jos yra susijusios su ieškovo reikalavimu, kuris perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo UAB „Vilkesta“ ieškinys dėl skolos priteisimo už atliktus statybos darbus (be papildomų darbų) panaikinti ir ieškinį šioje dalyje patenkinti. Priteisti ieškovui UAB ,,Vilkesta“ (juridinio asmens kodas 300099409) iš atsakovo Č. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 185 331 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis tūkstančius tris šimtus trisdešimt vieną litą) skolos už atliktus statybos darbus pagal tarp šalių sudarytą 2006 m. gegužės 30 d. statybos rangos sutartį.
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo UAB „Vilkesta“ reikalavimas pripažinti, kad tretysis asmuo S. S. iš atsakovo Č. K. pagal 2006 m. rugpjūčio 17 ir 18 d. pakvitavimus pinigų negavo, panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Priteisti iš atsakovo Č. K. ieškovui UAB „Vilkesta“ 9 032 Lt (devynis tūkstančius trisdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų, o į valstybės biudžetą – 2 657 Lt (du tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt septynis litus).