- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-17
- Bylos Nr.
- ATP-1054-348/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo R. J. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis Kaune, Zanavykų g. 25H, vairuodamas automobilį Land Rover Freelander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nepaliko saugaus tarpo iš šono, ko pasėkoje pradėdamas važiuoti kliudė kitą šalia stovintį automobilį ir jį apgadino. Įvykus eismo įvykiui nesustojo ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Šiais savo veiksmais R. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132, 231.1 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2013-08-27 nutarimu R. J. už LR ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirta nuobauda - 100 litų bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., paskirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. galutinė nuobauda paskirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Šalies argumentai
R. J. skunde prašo jo atžvilgiu administracinę teisę nutraukti nenustačius administracinių teisės pažeidimu, numatytų ATPK 127 str. 1 d. ir 130 str. 1 d. sudėčių, o jei būtų konstatuota, kad vis dėl to jis pažeidimus padarė, taikant ATPK 30¹ str. skirti minimalią baudą be atėmimo teisės vairuoti transporto priemones.
Skunde nurodo, jog apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas. Apelianto teigimu, teismui nagrinėjant bylą būtina ne formaliai atkartoti protokole pažymėtas aplinkybes pagal kito automobilio vairuotojo S. S. paaiškinimus, bet atskleidžiant tyčios turinį svarbiausiai įvertinti: automobiliams padarytos žalos mąstą; kontakto pobūdį; asmens elgesį po eismo įvykio; asmenų baustumus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Apelianto teigimu, jis nuosekliai nuo pat pirmos apklausos policijoje, paskui ir teisme, paaiškino, kad tikrai nejautė ir nepastebėjo, kad išvažiuodamas iš parkavimosi vietos būtų kliudęs kitą transporto priemonę. Tai paaiškino ir kartu buvusi močiutė A. Š.. Automobilis apdraustas, buvo blaivus, todėl visiškai nebuvo jokių priežasčių išvažiuoti, jeigu būtų išties kliudęs, jautęs, apgadinęs kitą automobilį. Tai patvirtina ir itin mažas pėdsakas ant automobilio plastikinio veidrodėlio. Būtent tik veidrodėlio, ir tik minimalus dažų pėdsakas. Automobilio nevalė ir neplovė po tariamo įvykio, nebandė paslėpti galimai išlikusių kontaktų pėdsakų. Netgi buvo nufotografuota ir matyti ant veidrodėlio korpuso vos taškas kitos spalvos. Jei ir buvo kontaktas tai tik su plastikiniu veidrodėlio korpusu, tačiau veidrodėlis nei aplaužytas ar smarkiau apgadintas, nei sudužęs, o pas Nissan Terrano ant metalinio korpuso apgadinimas net 700 Lt sumai, tai visiškai neįtikėtina, kad aukštai esančiu plastikiniu veidrodėliu būtų įmanoma taip apgadinti metalinę visureigio žemiau esančią dalį - sparną.
Skunde atkreipiamas dėmesys, kad S. S. ir A. P. paaiškinimai nesutampa. Nebuvo tirta aplinkybė ar ant Land Rover Freelander plastikinio veidrodėlio išlikęs kitos spalvos pėdsakas atitinka būtent Nissan Terrano sparno spalvą, ne tik spalvą pagal gamą, bet ir cheminę sudėtį. Byloje nėra patikimų ir neginčijamų įrodymų išvadai, kad būtent jis vairuodamas automobilį apgadino S. S. automobilį. Todėl tokiu atveju, kai nenustatoma iš eismo įvykio vietos pasišalinusio asmens tyčia, atsakomybė pagal ATPK 130 str. 1 d. negalima.
Apeliantas atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. 2AT-8-2013, kurioje buvo pasisakyta, kad pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu - tyčia; sprendžiant, ar asmens veika - pasitraukimas iš eismo įvykio vietos - pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.
Skundo autoriaus teigimu, jis tikrai nejautė ir nematė, kad automobilio veidrodėliu dėl neatsargumo apgadino kitą automobilį ir dar tyčia nuvažiavęs iš įvykio vietos apie tai nepranešęs. Vairavo automobilį ramiai, saugiai, išvažiavo kaip atvažiavęs. Nejautė ir nematė, negirdėjo automobilių kontakto, todėl nežinodamas apie kito automobilio nurodomą apgadinimą ir išvažiavo. Išvažiuodamas nebuvo išlipęs iš automobilio, neapžiūrinėjo nei savo, nei kito automobilio, nerinko jokių išsibarsčiusių detalių ar nuolaužų, kas galėtų pagrįsti tyčią pasišalinti. Policijos specialistas apžiūrėjo automobilį, veidrodėlį, nebuvo jokių plovimų ar valymų, kad paslėpti pėdsakus, nes apie tai nieko ir nežinojo. Pakviestas iškart nuvyko į policiją net nežinodamas priežasties, viską nuoširdžiai paaiškino. Todėl tikrai nėra teisinga, kad teismo buvo taip griežtai nubaustas.
Taip pat nurodo, kad jeigu aukštesnės instancijos teismas manytų bei konstatuotų, kad pakanka įrodymų, kad tikrai jis vairuodamas automobilį netyčia apgadino kitą transporto priemonę bei padarė ATPK 127 str. 2 d. pažeidimą, tai jokiu būdu nesuponuoja išvados, kad tyčia būtų pasišalinęs iš įvykio vietos nepranešęs nustatyta tvarka, nes tai visiškai neatitinka faktinių aplinkybių.
Nuobauda už administracini teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį; pažeidėjo asmenybę; atsakomybę lengvinančias aplinkybes; atsakomybę sunkinančias aplinkybes; atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas kituose įstatymuose; lengvinančias aplinkybes, nenurodytas įstatymų. Pagal savo pobūdį tas pats administracinis teisės pažeidimas gali būti laikomas mažiau ar labiau pavojingu. Tai gali lemti keletas aplinkybių: sunkūs padariniai, žalos dydis, veiksmų šiurkštumas, intensyvumas, pažeidimo trukmė, pažeidimo padarymo būdas, mastas, vieta ir laikas (pvz., apsvaigusio asmens vairuojama transporto priemonė mieste, intensyvaus transporto judėjimo valandomis ir pan.) sistemingumas, girtumo laipsnis (kai tai neturi įtakos veikos kvalifikavimui) ir pan.
Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Pažeidėjo asmenybės aspektu turi reikšmės tai, ar asmuo anksčiau buvo baustas, teistas, jo charakteristika, ar turi nuopelnų valstybei, koks jo elgesys darbovietėje, namuose, kokia jo šeimos padėtis, sveikata, ar turi kitokių paskatinimų ar nuobaudų ir pan.
Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas sankcijas už teisės pažeidimus diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas).
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad byloje nustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ATPK 30¹ str. negali būti taikomas. Tačiau šiuo atveju ir nebuvo konstatuota sunkinančių aplinkybių. Netgi priešingai, tik teigiami duomenys, nes mokosi, anksčiau KET nepažeidęs, nebaustas. Nevengė tyrimo Institucijoje, atvykdavo į visus teismo posėdžius, siekė išsamiai ir teisingai išsiaiškinti aplinkybes. Administracinė nuobauda skiriama administracini teisės pažeidimą padariusiems asmenims ne tik nubausti, bet siekiant ir auklėti, todėl atsižvelgiant į visas skunde paminėtas aplinkybes, buvo tikrai nepagrįstai, neteisėtai ir dargi neteisingai labai griežtai ir neproporcingai nubaustas.
Atsiliepimas
Kauno apskrities VPK Kelių policijos viršininkas atsiliepime į R. J. apeliacinį skundą nurodo, jog apylinkės teismo nutarimas yra teistas ir pagrįsta, todėl prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
R. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Apeliantas teisus, kad teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai pripažįstama, jog vairuotojai, kliudę tam tikrus objektus, nesuvokia padarę KET pažeidimo (nepajunta kontakto). Tokiais atvejais konstatuojama, kad nėra pažeidimo sudėties. Tačiau, tokios išvados daromos tais atvejais, kai tiek ant vairuoto automobilio, tiek ant kliudyto objekto apgadinimai yra nežymūs arba jų iš viso nėra.
Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad užfiksuoti abiejų automobilių apgadinimai, neleido apylinkės teismui daryti išvados, kad apgadinimai yra tiek nežymūs ir, kad esant tokiems apgadinimams R. J. galėjo negirdėti automobilio kliudymo. Taip pat apeliantas nepagrįstai abejoja tuo, kad būtent jo vairuojamu automobiliu Land Rover Freelander buvo apgadintas S. S. automobilis Nissan Terrano. Eismo įvykio vietos schema, prie jos esančios foto nuotraukos, S. S. bei A. P. parodymai parvirtina, kad būtent R. J. važiuodamas kliudė šalia stovintį automobilį ir jį apgadino. Šią aplinkybę apeliantas pripažino ir 2013-04-20 savo rašytame paaiškinime. Pagrįstai skunde pastebima apie S. S. ir A. P. skirtingai parodytas aplinkybes dėl automobilio signalizacijos suveikimo, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, šis parodymų nesutapimas neturi esminės įtakos apylinkės teismo nustatytoms aplinkybėms.
Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis ATPK 248, 257, 284 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, R. J. veiksmuose teisingai nustatė ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų sudėtį.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad R. J. pagal ATPK 127 str. 2 d. nubaustas 100 Lt bauda, o pagal ATPK 130 str. 1 d. jam skirta – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis minėto kodekso 33 straipsniu nustatyta galutinė nuobauda – 3000 Lt dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams.
Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. ATPK 30¹ str. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikoma tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Nagrinėjamojoje administracinėje byloje nustatyta, kad R. J. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiukštūs, jo sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, eismo įvykio metu tik nežymiai apgadintas kitas automobilis. Nors nukentėjęs asmuo nurodė, kad jam padaryta žala yra apie 700 Lt, tačiau šią sumą patvirtinančių duomenų byloje nėra.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, kad jis tyčia pasitraukė iš eismo įvykio, tačiau pirminiame paaiškinime savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, iš esmės neginčijo ir vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad R. J. pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos nesutrukdė policijai išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jo padarytus KET pažeidimus, po policijos pareigūnų skambučio jis tą pačią dieną po įvykio atvyko kviečiamas, nesistengė nuvalyti ant automobilio esančius dažų likučius ir paslėpti nusižengimo pėdsakus, neklaidino policijos pareigūnų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad jis pažeidimų padarymo metu buvo moksleivis, savo pajamų šaltinio neturi, neturintis vairavimo patirties. Administracinėmis nuobaudomis anksčiau nebaustas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad R. J. pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir 3000 Lt dydžio bauda yra aiškiai per griežtos ir neproporcingos nuobaudos. ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.
Atsižvelgusi į aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, R. J. asmenybę, teismas sprendžia, jog šios aplinkybės sudaro pagrindą R. J. dėl nusižengimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirta 3000 Lt bauda mažintina ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas R. J. trumpinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutarė:
R. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
2013 m. rugpjūčio 27 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą pakeisti ir pritaikius LR ATPK 30¹ straipsnį, R. J. už LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirtą baudą sumažinti iki 1000 Lt, teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą trejiems metams sumažinti iki šešių mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį galutinę administracinę nuobaudą R. J. paskirti 1000 (vieno tūkstančio) litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.