Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-12-06 · Administracinė byla Nr. A-822-1446-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-06
Bylos Nr.
A-822-1446-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Dainius Raižys
Pareiškėjas
R., R. A.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos
Administracinė byla Nr. A822-1446/2010Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant apeliantui R. A.,atsakovo atstovei Sigitai Vasiliauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas R. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2009-07-17 raštą Nr. (2009/04-4R-200)-7R-95 „Dėl Jūsų skundo“ bei Įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kreipėsi į Komisiją su prašymu įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą iš naujo nagrinėti 2009-06-01 pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-93-344/2008. Komisijos posėdžio spręsti minėtam prašymui nebuvo, jį vienasmeniškai išnagrinėjo Komisijos pirmininkas. Taip buvo pažeistos LR administracinių ginčų komisijų įstatymo nuostatos. Minėtas įstatymas nenumato Komisijos pirmininkui teisės vienasmeniškai nagrinėti prašymus ir priimti sprendimus. Teisės aktuose yra įtvirtintas kolegialus Komisijos darbas. Pažymėjo, kad skundžiamame sprendime nenurodyta, į kokią instituciją kreiptis pareiškėjui.

Pareiškėjas prašė kreiptis į LR Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 str. 2 d., kurioje numatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų veiksmų, pagal reguliavimo turinį ir apimtį neprieštarauja LR Konstitucijos 29 str. 1 d. ir 109 str., konstituciniam teisinės valstybės principui. 2009-11-03 pareiškėjas teismui pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 1999-05-04 nutarimu Nr. 533, 23 p. pagal normų turinį ir/ar reguliavimo apimtį neprieštarauja Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 10 str. 1 d., 12 str., 13 str., 14 str., konstituciniam teisinės valstybės principui (b. l., 48-49).

Atsiliepimas

Atsakovas su skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad jis nepagrįstai įtrauktas atsakovu, nes skundžiamas yra Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas. Taip pat paaiškino, kad atmestinas pareiškėjo prašymas kreiptis į LR Konstitucinį Teismą. Prokuratūros įstatymo 15 str. nustatyta, kad prokuroro procesiniai sprendimai gali būti skundžiami aukštesniajam prokurorui, o proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui. Prokuroro sprendimai, priimti ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam metu, gali būti skundžiami teismui Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įstatyme nėra numatyta, koks teismas turėtų nagrinėti skundus dėl procesinių sprendimų, priimtų viešojo intereso gynimo srityje. Skundus dėl prokuroro procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ir bylos tyrimu pagal Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes nėra prieštaravimų tarp ABTĮ 16 str. 2 d., Konstitucijos 29 str. 1 d., 109 str., teisinės valstybės principui.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Šalies argumentai

Nustatė, kad R. A. 2009-06-01 su prašymu kreipėsi į LR generalinį prokurorą. Nurodė paduoti prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-93-344/2008, kurioje Telšių rajono apylinkės teismas 2008-07-16 priėmė sprendimą (b. l. 17-29). 2009-06-03 rašte LR generalinė prokuratūra nurodė, kad pareiškėjo prašymas nebus nagrinėjamas, nes R. A. nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo teisę atstovauti Daugiabučių namų savininkų bendriją „S. Daukanto g. 12a, Varniai“ ir Nacionalinę dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygą. Nurodė, kad pašalinus nustatytus trūkumus galima pakartotinai kreiptis į prokuratūrą bendra tvarka (b. l. 30).

2009-06-08 raštu R. A. kreipėsi į LR generalinį prokurorą, prašydamas panaikinti LR generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausiosios prokurorės Stasės Petravičienės 2009-06-03 sprendimą, paduoti prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-93-344/2008, kurioje Telšių apylinkės teismas 2008-07-16 priėmė sprendimą (b. l. 31-33). 2009-06-18 sprendime LR generalinė prokuratūra nurodė, kad susipažinus su pareiškėjo pateiktais dokumentais bei teismo sprendimais yra pagrindas manyti, kad Telšių rajono savivaldybės 2006-10-19 sprendimas Nr. 440, 2006-11-16 sprendimas Nr. 480, 2006-12-07 sprendimas Nr. 496, Telšių savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-09-30 įsakymas Nr. A1-966 galimai pažeidžia viešąjį interesą, todėl patikrinti šių administracinių aktų teisėtumą pavedė Šiaulių apygardos prokuratūrai (b. l. 37-38). 2009-07-16 raštu pareiškėjas kreipėsi į LR generalinį prokurorą ir prašė paaiškinti, ar minėtas generalinio prokuroro raštas reiškia, kad R. A. prašymas nebebus nagrinėjamas (b. l. 39). 2009-07-30 LR generalinė prokuratūra pareiškėjui nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog civilinė byla Nr. 2-93-344/08 yra neišnagrinėta ir yra teisėjos Juditos Staševičienės žinioje, generaliniam prokurorui nėra teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Telšių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-93-344/08 (b. l. 43). 2009-07-16 pareiškėjas pateikė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuriame prašė įpareigoti LR generalinį prokurorą iš naujo, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti 2009-06-01 pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-93-344/2008 (Komisijos byla 1-4). 2009-07-17 sprendime Nr. (2009/04-4R-200)7R-95 Komisija atsisakė nagrinėti pateiktą skundą ir grąžino jį pareiškėjui (b. l. 9).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad LR Vyriausybės 1999-05-04 nutarimu Nr. 533 patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 1 punkte nustatyta, kad šie nuostatai reglamentuoja savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų, apskričių administracinių ginčų komisijų ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos darbo tvarką. Pagal Nuostatų 10 punktą Vyriausioji administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Vyriausioji administracinių ginčų komisija nesprendžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 str., 18 str., 19 str. 2 ir 3 d. ir 20 str. 1 d. nurodytų ginčų (bylų), mokesčių bylų, taip pat administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai numato kitokią tvarką.

ABTĮ 16 str. 2 d. numatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo teismo, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.

Prokuroras, spręsdamas dėl viešojo intereso gynimo (Prokuratūros įstatymo 2 str. 2 d. 7 p.), vykdo vieną iš savo funkcijų – padeda užtikrinti teisėtumą (Prokuratūros įstatymo 2 str. 1 d.) – atlikdamas atitinkamus procesinius veiksmus, numatytus Prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d. Prokuratūros įstatymo 3 str. 4 d. nurodyta, kad prokuroro veiksmai ir sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami aukštesniajam prokurorui ir teismui. To paties įstatymo 15 str. 6 d. nustatyta, kad proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka šį sprendimą apskųsti teismui. Pagal minėtas Prokuratūros įstatymo nuostatas toks reikalavimas teisme nagrinėtinas, jis išnagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2007-11-08 nutartis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nekelia ginčo iš santykių, susijusių su prokuratūros atliekama viešojo administravimo veikla. Pareiškėjas siekia, kad būtų atnaujintas procesas civilinėje byloje. Šiuos klausimus sprendžia bendrosios kompetencijos teismai. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas siekia, jog Generalinis prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, ginčija jo priimtą sprendimą šiuo klausimu, o tokie ginčai nepriklauso Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos kompetencijai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, skundą priimti atsisakyta pagrįstai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad ginčijamas Komisijos 2009-07-17 raštas „Dėl Jūsų skundo“ laikytinas individualiu administraciniu aktu, tokio rašto atitikimą administracinio akto sąvokai sąlygoja Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos priskirtinumas viešojo administravimo sistemai, rašto turinys, sukeliantis atitinkamas teisines pasekmes pareiškėjui. Vadinasi, teisės aktas turi atitikti tokiam aktui keliamus reikalavimus, t. y. turi būti nustatyta, ar ginčo sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, ar jame aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, ar jis pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo ar įgalioto asmens. Nagrinėjamu atveju būtina vadovautis LR Vyriausybės 1999-05-04 nutarimu Nr. 533 patvirtintais Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatais ir reikalavimus individualiam administraciniam aktui nustatantis Viešojo administravimo įstatymas. Pažymėjo, kad Komisija pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną Vyriausioje administracinių ginčų komisijoje.

Pagal Nuostatų 17 punktą, skundą (prašymą), teikiamą savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai arba apskrities administracinių ginčų komisijai, priima atitinkamai savivaldybės administracijos arba apskrities viršininko administracijos valstybės tarnautojai. Skundą (prašymą), teikiamą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, priima šios komisijos narys, kuris išnagrinėja ir išsprendžia šių nuostatų 23 punkte nurodytus klausimus. Pagal Nuostatų 23 punktą Komisijos pirmininkas išnagrinėja ir sprendžia šiuos klausimus: ar priklauso šios komisijos kompetencijai nagrinėti gautą skundą (prašymą); ar gautas skundas (prašymas) paduotas nepraleidus nustatyto skundo (prašymo) padavimo termino; ar skundas (prašymas) atitinka šių nuostatų 13-15 punktų reikalavimus; ar būtina reikalauti papildomos medžiagos; kuriuos asmenis reikia kviesti į posėdį; kada ir kur nagrinėti skundą (prašymą). Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, skundo priėmimo klausimas Komisijoje yra nagrinėjamas vienasmeniškai, Komisijos pirmininko. Pareiškėjo argumentą, kad skundo priėmimo klausimas turi būti sprendžiamas kolegialiai, teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atkreipė dėmesį, kad skundžiamame Komisijos rašte nurodyta, kad prokuroro procesiniai veiksmai gali būti skundžiami Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka. Paaiškinta, kad nesutikdamas su atsisakymu nagrinėti jo skundą Komisijoje, pareiškėjas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali apskųsti jį Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas, atsižvelgęs į galiojantį teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, priėjo išvadą, kad skundžiamas Komisijos 2009-07-17 raštas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nustatytus reikalavimus individualiam administraciniam aktui, skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo jį naikinti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d. numato, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Nagrinėjamoje byloje teismui nekilo abejonių, kad pareiškėjo nurodytų įstatymų nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės, 29 str. 1 d. ir 109 str., todėl prašymą atmetė.

III.

Pareiškėjas R. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

1. Byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (ABTĮ 142 str. 2 d. 1 p.). Šios bylos išnagrinėjimui buvo sudaryta ir viešai paskelbta teisėjų kolegija, kurios nare buvo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, o bylą nagrinėjo ir sprendimą priėmė teisėjų kolegija, kurioje teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė buvo pakeista kita teisėja – Liuda Arlauskiene. Be to, 2009 m. lapkričio 3 d. teismo posėdžio protokolą rašė sekretorė Dalia Švilpienė, o šį protokolą 2009 m. lapkričio 13 d. pasirašė Reda Martynaitytė. Teismo posėdžio protokolas apskritai nepasirašytas (neįvykdytas ABTĮ 83 str. 4 d. reikalavimas).

2. Byla galimai išnagrinėta pažeidžiant funkcinio, rūšinio ar išimtinio teritorinio priskirtinumo atitinkantiems teismams taisykles. Mano, kad teismas, spręsdamas dėl bylos rūšinio teismingumo, nepagrįstai vadovavosi Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo spręsti nutartimis (be to, netinkamai darė nuorodas į kolegijos formuojamą praktiką), nepagrįstai, kilus abejonėms, nesikreipė su motyvuotu prašymu į minėtą kolegiją.

3. Teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 87 str. 1 d. reikalavimų.

Atsiliepimas

4. Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras Algimantas Valantinas atsiliepime į skundą teismui ir jo atstovė Sigita Vasiliauskienė teismo posėdžio metu daug dėmesio skyrė įrodinėjimui, kad atsakovas – Generalinis prokuroras turi būti pakeistas į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, kas akivaizdžiai prieštarauja ABTĮ 32 str. 3 d.

5. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos pirmininko Adolfo Gylio 2009-07-17 d. rašte Nr.(2009/04-4R-200)-7R-95 „Dėl Jūsų skundo“ neaiškiai nurodyta prokuroro procesinio sprendimo apskundimo tvarka. Komisijos pirmininkas privalėjo nurodyti tiksliai kam, per kiek laiko ir kt. gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro Algimanto Valantino veiksmai.

6. Lietuvos Respublikos Generaliniam prokurorui Algimantui Valantinui buvo pateiktas 2009-06-01 prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-93-344/2008 m. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 365 straipsnio 2 dalis nustato, kad prašymus dėl proceso atnaujinimo gali paduoti Lietuvos Respublikos Generalinis Prokuroras, t. y. prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo teismui teisė yra išimtinė Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro teisė.

7. Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras Algimantas Valantinas 2009-06-18 d. atsakymu Nr. 17.2.-11092 visiškai neatsakė į užduotą klausimą bei nenurodė jo apskundimo tvarkos ir termino, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą principą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (5 straipsnio 3 dalis).

8. Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras Algimantas Valantinas atsakyme nenurodė jo veiksmų apskundimo tvarkos, kuri privalo būti nurodyta.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas skundžiamame sprendime nurodęs, „kad proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymu nustatyta tvarka šį sprendimą apskųsti teismui“, ar nurodęs, kad „šiuos klausimus sprendžia bendrosios kompetencijos teismai“, privalo nurodyti ir įstatymų nustatytą tvarką, pagal kurią šį sprendimą apskųsti teismui gali pareiškėjas.

10. Sistemiškai vertindamas Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533, (toliau – ir Nuostatai) 23 ir 40.4. p., daro išvadą, kad Komisijos pirmininkui tiesiogiai nesuteikta teisė visos Komisijos vardu atsisakyti nagrinėti jai pateiktą skundą ir grąžinti jį pareiškėjui.

11. Prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533, 23 p. pagal normų turinį ir/ar reguliavimo apimtį neprieštarauja Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 10 str. 1 d., 12 str., 13 str., 14 str., konstituciniam teisinės valstybės principui.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodė, kad R. A. prašė generalinį prokurorą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, t. y. vykdyti prokuroro proceso funkcijas, numatytas CPK 365 str. Nesutikdamas su prokuratūros paaiškinimu apie negalimumą išnagrinėti jo skundo, t. y. priimti procesinį dokumentą, kuriuo būtų kreiptasi į teismą arba atsisakyta kreiptis į teismą, R. A. padavė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai. Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 str. nustatyta, kad komisija nesprendžia ABTĮ 16 str., 18 str., 19 str. 2 d. ir 3 d. ir 20 str. 1 d. nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokesčių bylų, administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai numato kitokią tvarką. ABTĮ 16 str. 2 d. nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Todėl vadovaudamasis šiomis teisės normomis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-05-04 nutarimu Nr. 533 patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 23 p., suteikiančiu teisę Komisijos pirmininkui spręsti, ar priklauso šios Komisijos kompetencijai nagrinėti gautą skundą, Komisijos pirmininkas grąžino R. A. skundą kaip nenagrinėtiną Vyriausioje administracinių ginčų komisijoje. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad skundžiamame Komisijos pirmininko rašte išaiškinimas, kad skundas gali būti paduodamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, yra neteisingas, tačiau ši klaida iš esmės nesuponuoja galimybės įpareigoti Komisiją nagrinėti pareiškėjo skundą.

Prokuratūros įstatymo 15 str. nustatyta, kad prokuroro proceso sprendimai gali būti skundžiami aukštesniajam prokurorui, o proceso dalyviai nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui. Prokuroro sprendimai, priimti ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam metu, gali būti skundžiami teismui Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įstatyme nėra reglamentuota, koks teismas turėtų nagrinėti skundus dėl proceso sprendimų, priimtų viešojo intereso gynimo srityje. Kadangi ABTĮ 16 str. 2 d. įtvirtinta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, pagal Specialiosios teisėjų kolegijos formuojamą praktiką (2004-11-03, 2007-11-08 nutartys) tokie reikalavimai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

Dėl argumento, kad byla buvo nagrinėjama neteisėtos sudėties teismo, atsakovas pažymi, jog byloje yra 2009-09-24 nutartis, kuria teismo pirmininko pavaduotojas sudarė teisėjų kolegiją R. A. skundo nagrinėjimui: P. Viščinis (pirmininkas ir pranešėjas), A. Dirvonas ir L. Arlauskienė (b. l. 1). Būtent šia nutartimi, atitinkančia ABTĮ 68 str. 4 d. reikalavimus, reikia vadovautis sprendžiant apie teismo sudėties teisėtumą, o ne bylų nagrinėjimo tvarkaraščiais. Taip pat nurodė, kad 2009-11-03 posėdyje protokolą rašė D. Švilpienė, o protokolą tą pačią dieną pasirašė kolegijos pirmininkas ir sekretorė (b. l. 50 - 52). Šiame posėdyje teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas 2009-11-12. Teismo posėdyje, kuris vyko 2009-11-12 ir buvo skelbiamas teismo sprendimas, protokolą rašė R. Martynaitytė, kuri 2009-11-13 pasirašė protokolą. Protokolą pasirašė ir teisėjas P. Viščinis (b. l. 54). Taigi, protokolas surašytas ir pasirašytas nepažeidžiant proceso normų.

Mano, kad pareiškėjo prašymai kreiptis į Konstitucinį Teismą yra atmestini.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl teismo sudėties bei posėdžio protokolų

Byloje yra 2009-09-24 nutartis, kuria teismo pirmininko pavaduotojas sudarė teisėjų kolegiją R. A. skundo nagrinėjimui: P. Viščinis (pirmininkas ir pranešėjas), A. Dirvonas ir L. Arlauskienė (b. l. 1). Kaip matyti iš 2009-11-03 teismo posėdžio protokolo (b. l. 50), byla buvo nagrinėjama nurodytos sudėties teismo, minėta kolegija paskelbė bei pasirašė ant 2009-11-12 sprendimo (b. l. 55 – 58). Teismo posėdžio metu nušalinimų nebuvo pareikšta (b. l. 50). Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo abejonei dėl bylą nagrinėjusios bei sprendimą priėmusios pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijos teisėtumo.

Kolegija nustatė, kad 2009-11-03 posėdyje protokolą rašė Dalia Švilpienė, o protokolą tą pačią dieną pasirašė teisėjų kolegijos pirmininkas bei pranešėjas P. Viščinis ir sekretorė D. Švilpienė (b. l. 50 - 52). Šiame posėdyje teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas 2009-11-12. Teismo posėdyje, kuris vyko 2009-11-12 ir buvo skelbiamas teismo sprendimas, protokolą rašė Reda Martynaitytė, kuri 2009-11-13 pasirašė protokolą (b. l. 54). Protokolą pasirašė ir teisėjas P. Viščinis (b. l. 54). Taigi, kolegijos vertinimu, protokolas surašytas ir pasirašytas nepažeidžiant proceso normų.

Dėl bylos rūšinio teismingumo

Pareiškėjas pareiškime, kuriuo jis kreipėsi į generalinį prokurorą, taip pat ir teismui paduotame skunde aiškiai kelia klausimus, kurie patenka į civilinio proceso sritį. R. A. siekia civilinės bylos atnaujinimo, o tokio pobūdžio klausimo išsprendimą reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas. Tuo tarpu administracinis teismas nagrinėja ginčus, kylančius viešojo administravimo srityje, ir neturi įgaliojimų veikti civiliniame procese bei spręsti kokius nors su šiuo procesu susijusius klausimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 15 ir 16 straipsniai). Nors Generalinė prokuratūra savo atsakyme R. A. ir rėmėsi tam tikromis viešąjį administravimą reglamentuojančiomis teisės normomis bei išaiškino jam, kad jis prokuratūros veiksmus gali skųsti teismui, tačiau tai nagrinėjamu atveju negali lemti bylos priskirtinumo klausimo išsprendimo. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju aiškiai yra keliami su civiliniu procesu susiję klausimai, kurių spręsti administracinis teismas negali. Dėl šių klausimų gali pasisakyti tik įgaliojimus veikti civiliniame procese turintis bendrosios kompetencijos teismas (analogiškas išvadas yra padariusi Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo spręsti (toliau – ir Kolegija) 2010-10-26 nutartyje, priimtoje išnagrinėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal nuteistojo R. B. skundą dėl Generalinės prokuratūros veiksmų rūšinio teismingumo klausimą).

Pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylos rūšinio teismingumo klausimą nesikreipdamas į Kolegiją. Į minėtą Kolegiją kreipiamasi iškilus pagrįstoms abejonėms ar ginčui dėl bylos teismingumo, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje tokių abejonių nekilo, taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos kreiptis į Kolegiją.

Dėl Komisijos 2009-07-17 rašto Nr. (2009/04-4R-200)-7R-95

Pareiškėjas R. A. kreipėsi į Komisiją dėl tuo metu Generalinio prokuroro pareigas ėjusio Algimanto Valantino procesinių veiksmų, susijusių su proceso atnaujinimu civilinėje byloje.

Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 str. nustatyta, kad komisija nesprendžia ABTĮ 16 str., 18 str., 19 str. 2 d. ir 3 d. ir 20 str. 1 d. nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokesčių bylų, administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai numato kitokią tvarką. ABTĮ 16 str. 2 d. nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Todėl vadovaudamasis šiomis teisės normomis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-05-04 nutarimu Nr. 533 patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 23 p., suteikiančiu teisę Komisijos pirmininkui spręsti, ar priklauso šios Komisijos kompetencijai nagrinėti gautą skundą, Komisijos pirmininkas grąžino R. A. skundą kaip nenagrinėtiną Vyriausioje administracinių ginčų komisijoje. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad skundžiamame Komisijos pirmininko rašte išaiškinimas, kad skundas gali būti paduodamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, yra neteisingas, tačiau ši klaida iš esmės nesuponuoja galimybės įpareigoti Komisiją nagrinėti pareiškėjo skundą.

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

Apeliantas prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533, 23 p. pagal normų turinį ir/ar reguliavimo apimtį neprieštarauja Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 10 str. 1 d., 12 str., 13 str., 14 str., konstituciniam teisinės valstybės principui.

Kolegijos vertinimu, šis apelianto prašymas yra atmestinas vien dėl to, kad keliama abejonė dėl Nuostatų normos, reglamentuojančios skundo Komisijoje priėmimo tvarką (Nuostatų 23 p.), atitikimo Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo straipsniams, reglamentuojantiems jau priimto nagrinėjimui skundo nagrinėjimo tvarką.

2010 m. lapkričio 23 d. apeliantas pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 365 straipsnio 2 dalies ir 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto normos pagal reguliavimo turinį ir apimtį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 daliai (Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus) ir 118 straipsnio 3 daliai (Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo) ir teisinės valstybės principui. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant ginčą minėtos Civilinio kodekso normos nebuvo taikomos, todėl nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą bei kelti klausimą dėl minėtų normų konstitucingumo.

Kiti apeliacinio skundo argumentai – apelianto netenkinanti teismo sprendimo turinio išdėstymo forma, teismų praktikos citavimo taisyklių nesilaikymas – net ir su jais sutikus, nesudaro pagrindo skundžiamo sprendimo naikinimui ar keitimui.

Taigi konstatuotina, kad nagrinėdamas šį ginčą pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysDainius RaižysSkirgailė Žalimienė