Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Daliai Rimgailienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui A. I., atsakovams S. M., L. J., apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Parex bankas“ ieškinį atsakovams S. M. ir L. J. dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei atsakovų S. M. ir L. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-21 sprendimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad AB „Parex bankas“ 2007-09-17 ir UAB „ELK statyba“ sudarė kreditavimo sutartį Nr. KS/14/1254, pagal kurią UAB „ELK statyba“ buvo suteiktas 100 000 Lt kreditas. Kredito gavėjas įsipareigojo iki 2011-09-17 grąžinti kreditą, mokėti palūkanas bei vykdyti kitas prievoles. UAB „ELK statyba“ skola ieškovui pagal 2007-09-17 kreditavimo sutartį sudaro 32 271,55 Lt negrąžinto kredito. Klaipėdos apygardos teismas 2009-03-03 nutartimi iškėlė UAB „ELK statyba“ bankroto bylą. Klaipėdos apygardos teismas 2009-05-20 nutartimi patvirtino AB „Parex bankas“ 32271,55 Lt finansinį reikalavimą. Kredito grąžinimas buvo užtikrintas 2007-09-17 laidavimo sutartimis Nr. LS/14/1254 ir Nr. LS/14/1254, pagal kurias atsakovai įsipareigojo kaip solidarūs skolininkai atsakyti ieškovui visu jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu, jeigu kredito gavėjas UAB „ELK statyba“ laiku ir tinkamai nevykdys visų savo prievolių arba jų dalies pagal kreditavimo sutartį.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Teisėjų kolegija nurodo, kad LR CK 6.70 str. nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Atkreiptinas dėmesys, kad tą pačią prievolę galima užtikrinti keliais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Nagrinėjamu atveju buvo sudaryti UAB „ELK statyba“ turto įkeitimas ir atsakovų laidavimo sutartys.

Įstatymas numato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį. Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba jie visi bendrai (LR CK 6.6 str. 4 ir 5 d.). Pagal LR CK 6.76 str. 1 d. laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų mokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (LR CK 6.81 str.).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje materialaus teisinio pobūdžio reikalavimai buvo pareikšti tik pagrindinio skolininko – šiuo metu bankrutavusios UAB „ELK statyba“ laiduotojams sudarytų laidavimo sutarčių pagrindu. Ieškovo reikalavimas pagrindiniam skolininkui, t. y. UAB „ELK statyba“, yra išspręstas bankroto byloje. Pažymėtina, kad ieškovo teisė pareikšti reikalavimus pagal savo pasirinkimą tiek pagrindiniam skolininkui (bankroto byloje), tiek jo laiduotojams negali būti ribojama, nes šie asmenys yra solidarūs skolininkai. Kadangi pagrindinio skolininko ir laiduotojų atsakomybė yra solidari, o ieškovas turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, ieškovas neprivalo įsiskolinimo išieškoti pirmiausia iš pagrindinio skolininko ir tenkinti iš jo įkeisto turto. Kreditorius turi teisę pasirinkti, kokią prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę realizuoti ar kokiu eiliškumu realizuoti kelias užtikrinimo priemones. Esant nurodytoms aplinkybėms atsakovų motyvai, kad kredito sutarties įvykdymui buvo įkeistas šios įmonės turtas, jo pakanka įsiskolinimui padengti, neturi teisinės reikšmės sprendžiant laiduotojų atsakomybės klausimą. Apeliantams išaiškintina, kad, jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos įvykdymo kreditoriui (LR CK 6.6 str. 4 ir 7 d.). Pagal LR CK 6.83 str. 1 d. įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę. Taigi ieškovo reikalavimus patenkinus iš laiduotojų, jie įgytų atgręžtinio reikalavimo teisę į pagrindinį skolininką „ELK statyba“, t. y. galėtų reikšti reikalavimus UAB „ELK statyba“ bankroto byloje.

Ieškovo pasirinkimo teisės, kuriam subjektui pareikšti materialaus teisinio pobūdžio reikalavimą, realizavimas nereiškia jo piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 34 str. nuostatos numato, kad įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Ši įstatymo nuostata vertinant sudarytų laidavimo sutarčių sąlygas neriboja ieškovo pasirinkimo teisės, kam pareikšti reikalavimus. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad ieškovas piktnaudžiavo teise, todėl negali būti taikomos LR CPK 95 str. numatytos sankcijos.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas tik patikslinant bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija nurodo, kad skolininkų solidarumas nėra preziumuojamas, išskyrus atvejus, kai jis nustatomas sutarties ar įstatymo pagrindu (LR CK 6.6 str. 1 d.). LR CPK normos nenumato solidaraus bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl pirmosios instancijos teisme ieškovo turėtos 968,15 Lt bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos po lygiai iš abiejų atsakovų – po 484 Lt.

Atmetus atsakovų apeliacinį skundą atlygintinos ieškovės bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d. 3 d.). Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 2160 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nuostatomis, suma mažintina iki 1260 Lt ir ieškovei iš atsakovų priteistina po 630 Lt.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325–331 str., teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-21 sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, nurodant iš atsakovų S. M. ir L. J. priteisti po 484 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovų S. M. ir L. J. ieškovei priteisti po 630 Lt išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba apeliacinės instancijos teisme.