Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-649-2024 (ROIK: 24252820451).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas V. S. skundas, kuriuo prašo priimtą nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti, o netenkinus šio prašymo, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę administracinio nuobaudą – 100 Eur baudą. Skundą motyvuoja tuo, jog, visu pirma, priimtas nutarimas yra be motyvų ir argumentų, nenurodyta tiksli apskundimo tvarka, t. y. nenurodytas Institucijos pavadinimas ir adresas kam skundžiamas nutarimas, kokiu būdu ir per kokią instituciją paduodamas skundas, taip akivaizdžiai siekiant, jog būtų praleistas terminas skundui paduoti. Antra, su padarytu nusižengimu sutinka, dėl savo veiksmų laibai gailisi, savo kaltės neginčija, tačiau mano, jog nusižengimą padarė netiesiogine tyčia, o neįsitikinęs ar leidimas jau yra išduotas, manydamas, kad leidimo gavimo procedūra yra vykdoma, 2023 m. lapkričio 14 d. užsakius statybos projektą, t. y. statybas tiesiog pradėjo per anksti, bet tyčios jas vykdyti neturėdamas leidimo neturėjo. Kadangi žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), priklauso jam, jis sužinojęs, jog jo atliekami veiksmai yra neteisėti, 2024 m. balandžio mėnesį ėmėsi skubių veiksmų įteisinti savavališką statybą. 2024 m. gegužės 6 d. buvo atlikta ekspertizė statinio statybos vertės nustatymo, 2024 m. gegužės 7 d. buvo sumokėta įmoka už savavališką statybų įteisinimą pagal ekspertizės aktą (tai patvirtina su skundu patiekti mokėjimo nurodymai ir parengtas projektas, kuris įkeltas į www.infostatyba.lt.). 2024 m. spalio 31 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą statyti naują statinį Nr. (duomenys neskelbtini), o tai įrodo, jog pažeidimas operatyviai pašalintas, trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai nepažeisi, reali žala nepadaryta. Pažymi, jog dėl savo tokio elgesio reikiamas išvadas padarė, supranta savo elgesio neleistinumą, galimas pasekmes, pasižada ateityje taip nebesielgti. Šiuo atveju yra nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusižengimą padarė ne siekdamas išvengti atsakomybės ar suklaidinti, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą baudžiamas pirmą kartą, šis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio ir nerodo jo piktybiško požiūrio į visuotinai priimtas bei teisės aktuose įtvirtintas elgesio taisykles. Mano, jog paskyrus švelnesnę nuobaudą – 100 Eur baudą, jis būtų pakankamai paveiktas, būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai, nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas.

Pareiškėjas V. S. ir Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, būdami tinkamai informuoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką, Institucija ir pareiškėjas pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, todėl ji išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Teismas, patikrinęs skundžiamo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarimo pagrįstumą, konstatuoja, jog ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo nėra, pagrįstai pripažinta, kad V. S. yra tinkamas nusižengimo subjektas, o jo padarytoje veikoje yra ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvieji požymiai. ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą. Už šį administracinį nusižengimą įstatymų leidėjas numato baudą nuo 800 Eur iki 2 400 Eur. Šiuo atveju už padarytą administracinį nusižengimą V. S. skirta minimali - 800 Eur dydžio bauda.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog statytojas (užsakovas) privalo gauti statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). To paties įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog atsižvelgiant į statinio kategoriją ir statybos darbų rūšį, rengiami statinio projektai – statybos projektas – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai. 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nurodyti statybą leidžiantys dokumentai, 22 dalis numato, jog statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento (kai jis privalomas) ir (ar) nepranešus apie statybos pradžią (kai tai privaloma) draudžiama.

Spręsdama klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant.

Teismas išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, kad V. S. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 351 straipsnio 5 dalyje, padarymą teisėtai ir pagrįstai paskirta administracinė nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti V. S. atžvilgiu priimtą nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti. Alternatyviu prašymu pareiškėjas prašė jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sušvelninti jam paskirtos nuobaudos dydį iki 100 Eur, tačiau ir tam nėra pakankamo pagrindo. Jau bylos nagrinėjimo Institucijoje metu buvo pripažinta viena pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, konstatuota, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau ir į tai jau buvo atsižvelgta nagrinėjant bylą, skiriant jam mažiausią sankcijoje numatytą baudą. Kitus pareiškėjo pateiktus argumentus ir deklaravimą apie gailėjimąsi dėl padaryto nusižengimo teismas vertina kritiškai, kadangi dar bylos nagrinėjimo Institucijoje metu pareiškėjas Institucijai teikdamas paaiškinimus, kaip ir pažymėjo Institucija pateiktame atsiliepime, nurodė, jog ūkio būdu stato du ūkinius pastatus, taip bandydamas pateisinti savo neteisėtus veiksmus, nuoširdaus gailėjimosi dėl padaryto administracinio nusižengimo jo nagrinėjimo metu pareiškėjas neišreiškė. Teismo vertinimu, V. S. nepateikė jokių reikšmingų ir išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jam būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta įstatyme (100 Eur baudą). Tai, jog V. S. tvirtina, jog administracinį nusižengimą padarė pakankamai neįsigilinęs į teisės aktus, niekaip neįtakoja pareiškėjo kaip veiksnaus Lietuvos Respublikos piliečio atsakomybės už viešai paskelbtų teisės aktų reikalavimų nesilaikymą. Tai, jog tokio pobūdžio nusižengimą pareiškėjas padarė pirmą kartą, nusižengimas sunkių pasekmių nesukėlė, jau buvo atsižvelgta administracinės nuobaudos skyrimo procese individualizuojant nuobaudą neperžengiant sankcijos ribų, tačiau šios aplinkybės nėra išimtinės, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų akivaizdžiai neteisingas ir neproporcingas. Išties išskirtinių gyvenimiškų aplinkybių ar didelių finansinių sunkumų, dėl kurių pareiškėjas V. S. negalėtų sumokėti jam paskirtos baudos ar ši suma jam būtų per didelė, jis nenurodė ir nepagrindė. Tai, kad šio administracinio nusižengimo pasekmės jau yra pašalintos iki šios nutarties priėmimo, nepaneigia nei pažeidimo padarymo fakto, nei Institucijos argumentų, kuriais vadovaujantis pažeidėjai buvo paskirta minimali administracinė nuobauda ir prieštaraujama jos sumažinimui ir negali būti pakankamu pagrindu išimtiniam nuobaudos švelninimui.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjos skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką sprendžia, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-649-2024 (ROIK: 24252820451) yra pagrįstas, priimtas teisėtai, naikinti nutarimą ar keisti nutarimą bei juo paskirtą nuobaudą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į visa tai skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu, o V. S. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. S. skundo netenkinti.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.