Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovei A. T. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas A. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-615-297/2011 4 punktą ir nustatyti nepilnamečio vaiko A. T., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini); 2) pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-615-297/2011 5 punktą ir priteisti iš atsakovės A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnui A. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 116,00 Eur iki jo pilnametystės, išlaikymą pradedant mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti tėvą A. T., išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, 3) priteisti iš atsakovės A. T. visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-615-297/2011 buvo nutraukta šalių santuoka ir aptartas šalių nepilnamečių vaikų: sūnaus A. T. ir dukros K. T. gyvenamosios vietos bei jų išlaikymo klausimai. Abiejų vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. T., o išlaikymą vaikams moka ieškovas. Nutraukiant santuoką atsakovė gyveno Druskininkuose, tačiau 2015 m. lapkričio mėnesį ji su vaikais išvyko gyventi į Airiją, kur atsakovė šiuo metu gyvena ir dirba. Sūnus A. T. išreiškė norą gyventi su ieškovu ir 2015 m. gruodžio 23 d. sugrįžo į Lietuvą, kur gyvena bei lanko mokyklą. Sūnui yra sudarytos visos sąlygos sveikai vystytis, augti ir mokytis, jam yra užtikrintas visų jo poreikių tenkinimas, sūnus gyvendamas su ieškovu jaučiasi saugus ir laimingas. Pasikeitus aplinkybėms, sūnaus faktinei gyvenamajai ir mokslo vietai turi būti pakeistas Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. sprendimas dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo (b. l. 1-3).

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus dėl sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jam priteisimo ir prašė juos tenkinti bei atsisakė reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovas paaiškino, kad 2011 metais buvo nutraukta jo ir atsakovės A. T. santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalių vaikų A. T. ir K. T. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, o jis įsipareigojo teikti vaikams išlaikymą. Po santuokos nutraukimo du metus gyveno kartu su ieškove ir vaikais, o nuo 2013 metų sausio mėnesio išsikėlė gyventi atskirai. Nuo 2008 metų dirbo Norvegijoje, kur turėjo savo individualią įmonę, todėl dažniausiai būdavo Norvegijoje, o į Lietuvą grįždavo kas du mėnesius. 2015 metų lapkričio mėnesį atsakovė su abiem vaikais išvyko gyventi į Airiją, kur kartu su jais gyveno ir atsakovės draugas. Maždaug po mėnesio atsakovė pranešė, kad sūnus Airijoje nepritampa, su juo sunku susikalbėti, prašė pagalbos. Sūnus nurodė, kad nesutaria su atsakovės draugu, todėl nori gyventi su juo. 2015 m. gruodžio mėnesį nuvyko į Airiją pasiimti sūnaus, su kuriuo nuvyko į Norvegiją, kur apsigyveno. Sūnus pradėjo lankyti mokyklą, tačiau po kurio laiko pareiškė, jog nori grįžti į Lietuvą. Matė, kad sūnui psichologiškai yra sunku, nenorėjo vaiko dar labiau traumuoti, todėl 2016 m. pavasarį su sūnumi grįžo į Lietuvą. Lietuvoje sūnus pradėjo lankyti mokyklą. Jo darbas buvo Norvegijoje, todėl jam teko išvažiuoti. Kol jis buvo Norvegijoje sūnų prižiūrėjo auklė. Po kurio laiko sūnus nustojo mokytis, dar labiau pradėjo stresuoti, dėl ko sūnus buvo gydomas Vaikų raidos centre, o jis metė darbą Norvegijoje ir nuo 2016 m. liepos mėnesio grįžo gyventi į Lietuvą, kur susirado darbą. Jam grįžus į Lietuvą sūnus nurimo, pradėjo mokytis. Su sūnumi gyvena dviejų kambarių bute, sūnus turi atskirą kambarį su patogumais, jo ir sūnaus ryšys yra labai glaudus. Šiuo metu sūnų prižiūri pats, jį nuveža į mokyklą ir paima iš jos, kartu leidžia laisvalaikį, jį išlaiko bei visokeriopai juo rūpinasi. Sūnus bendrauja su atsakove telefonu, tačiau gyventi su mama nenori. Atsakovė neprieštarauja, jog sūnus gyventų su juo, sutinka teikti sūnui išlaikymą. Pasikeitus aplinkybėms ir sūnui pradėjus gyventi su juo, prašo pakeisti teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktą ir sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Sūnaus poreikių patenkinimui per mėnesį išleidžia virš 200,00 Eur, todėl nustačius sūnaus gyvenamąją vietą su juo prašo pakeisti ir teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 punktą bei priteisti iš atsakovės sūnaus išlaikymui po 116,00 Eur.

Atsakovė A. T. į teismo posėdį neatvyko, jai apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė (b. l. 75).

Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą kurioje nurodė, kad šalims auginant vaikus, kilo susirūpinimas dėl sūnaus elgesio ir emocinės būsenos. Druskininkų švietimo centro pedagoginė psichologinė tarnyba yra nustačiusi vaikui kompleksinius sutrikimus: emocijų (nerimo, nuotaikos spektro) sutrikimus, specifinius mokymosi (skaitymo, rašymo, matematikos) sutrikimus. Šalių sūnui reikalinga įvairių specialistų pagalba. Atsakovei gyvenant Lietuvoje vaikui tokia pagalba buvo teikiama. A. T. išvykus gyventi į Airiją, šalių vaikai pradėjo lankyti mokyklą Airijoje, tačiau A. išreiškė norą gyventi su tėvu. Ieškovas tuo metu gyveno Norvegijoje, tačiau suprasdamas savo pareigą ir atsižvelgdamas į vaiko norą, sūnų pasiėmė gyventi pas save. Vaikas nuo 2016 m. vasario mėnesio pradėjo lankyti mokyklą Norvegijoje. Tuo metu ieškovas didelę laiko dalį turėjo skirti darbui, todėl sūnų prižiūrėjo auklė. Vaikas prie naujos aplinkos nepriprato, dėl ko prašė tėvo grįžti į Lietuvą, kur pažadėjo lankyti mokyklą. 2016 m. kovo mėnesį ieškovas su sūnumi grįžo gyventi į Lietuvą. Aistis pradėjo lankyti Druskininkų „Atgimimo“ mokyklą. Ieškovas ir toliau dirbo Norvegijoje, todėl Aistį prižiūrėjo auklė. Aisčiui likus gyventi su aukle, jo psichinė – emocinė būklė pablogėjo, vaikas nustojo lankyti mokyklą. Įvertinęs vaiko sveikatos būklę, ieškovas grįžo iš Norvegijos. A. myli abu tėvus, prie jų abiejų yra prisirišęs, nurodė, kad labai pasiilgsta mamos ir sesės, tačiau šiuo metu jam geriau su tėčiu. Nenori gyventi su mama, nes ji turi draugą, su kuriuo jis nelabai sutaria. Atsakovė telefonu paaiškino, kad neprieštarauja, jog sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu. Ieškovas yra sudaręs tinkamas buitines sąlygas vaikui gyventi ir vystytis. Ieškovas su sūnumi gyvena dviejų kambarių bute su patogumais, vaikui skirtas atskiras kambarys, yra visi baldai, kompiuteris, kitos ugdymo priemonės. Įvertinus vaiko poreikius bei faktiškai pasikeitusią vaiko gyvenamąją vietą, pateikė išvadą, kad A. T. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu geriausiai atitinka vaiko interesus. Sutinka, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, iš atsakovės būtų priteista 116,00 Eur suma vaikui išlaikyti (b. l. 29-30).

Teismo posėdyje Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė pateiktas išvadas ir nurodė, kad ieškovas dėjo dideles pastangas, jog sūnaus emocinė būsena pagerėtų, jis ne tik rūpinosi sūnaus gydymu, bet ir metė darbą Norvegijoje, kad galėtų būti su sūnumi. A. nurodė, kad nori gyventi su tėvu, ieškovas tinkamai rūpinasi sūnumi, yra sudaręs tinkamas gyvenimo sąlygas sūnui augti ir vystytis, todėl A. T. gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su tėvu, o iš atsakovės sūnaus išlaikymui priteisti po 116,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovo paaiškinimais bei bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. sprendimu nutraukta šalių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta šalių 2011 m. balandžio 14 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurios 4 punktą šalių sūnaus A. T. gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. T., o pagal 5 punktą ieškovas įsipareigojo sūnaus A. T. išlaikymui iki sūnaus pilnametystės kiekvieną mėnesį mokėti po 400,00 Lt (115,85 Eur), pradedant išlaikymą mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta motina A. T. (b. l. 44-46). Atsakovė su vaikais (dukra K. ir sūnumi A.) 2015 metų lapkričio mėnesį išvyko gyventi į Airiją, kur vaikai pradėjo lankyti mokyklą. Šalių sūnui A. T. nepritapus Airijoje, ieškovas jį parsivežė į Norvegiją, tačiau A. T. emocinė būsena blogėjo bei jis išreiškė norą grįžti į Lietuvą. Nenorėdamas traumuoti vaiko bei atsižvelgdamas į jo norus, ieškovas 2016 m. kovo mėnesį su sūnumi grįžo į Lietuvą, kur A. T. pradėjo lankyti Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos (duomenys neskelbtini) klasę (b. l. 9, 10). Šiuo metu šalių sūnus gyvena su ieškovu, ieškovui priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 9, 15-17). Pasikeitus sūnaus gyvenamajai vietai, ieškovas prašo pakeisti teismo 2011 m. liepos 20 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 bei 5 punktus.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

Šeimos teisinių santykių reglamentavimas užtikrina tėvams galimybę susitarti, su kuriuo iš jų po santuokos nutraukimo liks gyventi nepilnametis vaikas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis). Ieškovas kreipėsi į teismą, reikšdamas reikalavimą pakeisti teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktą ir sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su juo, nes sūnus nuo 2015 m. gruodžio mėnesio gyvena su juo ir grįžti gyventi pas motiną į Airiją nenori. Teismų praktikoje aplinkybių pasikeitimas neapibrėžtas, tai gali būti tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas, vaiko, atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą, norų pasikeitimas bei kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-334/2001, Nr. 3K-3-207/2003). Pažymėtina, kad vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Bylos medžiaga nustatyta, kad šalių sūnus nuo 2015 m. gruodžio mėnesio gyvena su ieškovu, nuo 2016 m. kovo mėnesio lanko Druskininkų „Atgimimo“ mokyklą (b. l. 9, 10). Šiuo metu ieškovas su sūnumi gyvena ieškovui priklausančiame dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 9, 15-17). Ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna pastovias pajamas (b. l. 92). Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad ieškovo butas yra su patogumais, vaikui skirtas atskiras kambarys, yra visi baldai, vaikas turi kompiuterį ir kitas jo ugdymui reikalingas priemones. Ieškovas yra sudaręs tinkamas buities sąlygas vaikui gyventi ir vystytis (b. l. 30). Atsakovė šiuo metu gyvena Airijoje, kur dirba (b. l. 76). Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad šalių sūnus Airijoje nepritapo, jam nepatinka mamos sugyventinis, dėl ko jis norėjo grįžti į Lietuvą bei išreiškė norą gyventi su ieškovu, atsakovė su šia vaiko pozicija sutinka. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje patvirtino ieškovo nurodytas aplinkybes ir nurodė, kad pabendravus su šalių sūnumi padarė išvadą, jog vaikas myli abu tėvus, prie abiejų yra prisirišęs, Aistis nurodė, kad labai pasiilgsta mamos bei sesės, tačiau šiuo metu jam geriau su tėčiu, su mama gyventi nenori, nes ji turi draugą, su kuriuo jis nesutaria. Ieškovas tinkamai rūpinasi sūnumi, jo sveikata, atsižvelgdamas į vaiko norus grįžo gyventi į Lietuvą, todėl šiuo metu vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu labiausiai atitiks šalių nepilnamečio sūnaus interesus. Byloje duomenų, kad ieškovas savo kaip tėvo pareigas atliktų netinkamai, nėra. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad šalių nepilnamečio sūnaus A. T. interesai bus tinkamai apsaugoti jam gyvenant su ieškovu. Tuo pagrindu, vadovaujantis teisingumo, protingumo, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis), ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo tenkintinas ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. sprendimu šalių patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4 punktas keistinas, nustatant nepilnamečio A. T. gyvenamąją vietą su tėvu A. T. (CK 3.169, 3.174, 3.178 straispniai).

Pažymėtina, kad šeimos teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kurios neatitiktų vaiko interesų, šis sprendimas neužkerta kelio kreiptis į teismą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis), todėl ir pareigą išlaikyti savo vaiką privalo vykdyti abu tėvai, nesvarbu su kuriuo iš jų vaikas gyvena. Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis), tai reiškia, kad nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti vykdyti savo pareigą dėl vaiko išlaikymo. Taigi, pakeitus nepilnamečio A. T. gyvenamąją vietą ir nustačius ją su tėvu, teismas nepilnamečiam šalių sūnui iš skyrium gyvenančios motinos privalo priteisti išlaikymą (CK 3.192, 3.156 straipsniai). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečių vaikų poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Išlaikymą teikiančio ar privalančio teikti tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti, kadangi vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, bet kuriuo atveju išlaikymas privalo užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 1.5, 3.3 straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kokio konkretaus dydžio išlaikymas yra būtinas vaikui, tačiau orientaciniu priteistino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi laikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-259/2004, 3K-3-189/2009 ir kt.), kuri šiuo metu yra 380,00 Eur.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 116,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Paaiškino, kad vaikui reikalinga pirkti maistą, drabužius, avalynę, vitaminus, kurą vežti į mokyklą ir iš jos, pinigai reikalingi vaiko laisvalaikiui, kišenpinigiams, sumokėti už komunalinius patarnavimus, kas per mėnesį sudarytų virš 200,00 Eur. Atsakovė prašomo priteisti išlaikymo dydžio neginčija. Byloje nustatyta, kad ieškovas dirba, jo pajamos per mėnesį sudaro apie 160,00 Eur (b. l. 92), kitų pajamų ieškovas negauna, jam priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 87-88), kuriame jis gyvena su sūnumi. Kito nekilnojamojo turto ieškovas neturi, jam priklauso viena transporto priemonė (b. l. 91), kuria jis nuolat naudojasi. Atsakovė šiuo metu gyvena bei dirba Airijoje, jos pranešimu, per savaitę ji uždirba apie 150 svarų (174,82 Eur), darbo užmokestis priklauso nuo išdirbtų valandų, Airijoje nuomoja namą (b. l. 76), Lietuvoje turi butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriam įregistruota hipoteka bei vieną transporto priemonę (b. l. 81-83). Šalių sūnus yra dešimties metų amžiaus, specialiųjų poreikių neturi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vaiko amžių bei į tai, jog mažamečiui vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, medicininė priežiūra, išlaidos ugdymui, atsakovė yra sveika ir darbinga, šalių turtinė padėtis yra panaši, prašomas priteisti išlaikymas neviršija orientacinio kriterijaus ribos, ieškovo reikalavimas dėl vaiko išlaikymo priteisimo tenkintinas ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. sprendimu šalių patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5 punktas keistinas, iš atsakovės priteisiant vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 116,00 Eur nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis). CK 3.185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Šalių sūnus gyvens su ieškovu, todėl ieškovui tenka pareiga lėšas, kurias skirs motina sūnaus išlaikymui, tvarkyti uzufrukto teisėmis. Pažymėtina, kad ieškovas mokamą išlaikymą sūnui gali naudoti išimtinai tik nepilnamečio sūnaus interesais (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas ieškinyje pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdyje ieškovas pateikė rašytinį prašymą, kuriuo atsisakė šio reikalavimo (b. l. 93). Tuo pagrindu byloje ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. sprendimu patvirtintos A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktą ir nustatyti nepilnamečio vaiko A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu A. T..

Pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. sprendimu patvirtintos A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 punktą ir priteisti iš atsakovės A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnui A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 116,00 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų) iki A. T. pilnametystės, išlaikymą pradedant mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti tėvą A. T..

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Druskininkų miesto apylinkės teismą.